Lucas 20

Bakairí NT (BKQ_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kopaelâgâem myani Jesus Deus etydâ awyly. Tonlo modo myani nhenomedâguyly. Unâ koendonro nhegatuly âdara Deusram âzemakeolymo wâgâ. Târâ Jesus awyly ume, kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo, judeu domodo iwymâry modo lâpylâ warâ âewylymo.
1 Veya ta Jesu in Tafaror Bar run ma sabuw i’obaiyih Tur Gewasin binan hima hinonowar, basit firis ukwarih, ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in bairi hina
2 Aituo nhapâiguelymo: — Ânguyka tarâ Deus etydâ arâ amânhetyby amânhetoem agueim? — kelymo.
2 Jesu hibatiy. “Kuo anowar, a fair menane ibai iti bowabow kusisinaf? Naatu iti fair i yait it?”
3 Aituo Jesus in-hoguly: — Apâiguelymo lâpylâ ise. Uhoguwâdaungâ wao.
3 Jesu iyafutih eo, “Bo ayu’ubo kwa abibatiyi.
4 Ânguyka ani João Batista, inakanhe adâitobyry wâgâ âjityendyby modo batiza nhetoem aguenri? Deuslâ? Âdaunlo uguondo kulâ? — kely Jesus.
4 John fair i menane bai sabuw bapataito itih, God biyanane ai sabuw biyahine? Kwao anowar.”
5 Aituo myani âjigue aguelymo: — Iwerâ ise-ro? Âdara kuru ise kin-hoguly? “Deuslâ agueim” kykeduo, “Âdaituo pylâka João aguehobyry mâinwâmpyra mawylymo?” keze.
5 Baise sabuw hikasiy taiyuwih hitatabir hima hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? God biyanane tanao, boro nao, ‘Bo aisim John bibinan men kwaitumitum.’
6 “Uguondo kulâ ani João aitoem agueim, Deus mâkeba” kykeduo, taunlo modo kagâ iewiâpadaynze. “Deuslâ, João Batista igononi” tâkezemo inanry. Aituo ise tuhugue tamytâze kyâlymo — kelymo.
6 Naatu sabuw biyahine fair bain tana rouw tanao, iti sabuw rau’ay gagamin tema’am boro kabayamaim hinarabit, anayabin etei tibitumatum John i God ana dinab orot ta.”
7 Awylygue warâ in-hogulymo: — Xina nutuwâbyra, João batiza nhetoem ânguy agueim awyly — kelymo.
7 Iti na’at hio sawar, basit hiya’afut hio, “Aki men aso’ob John ana fair menane bai.”
8 — Arâ atayma auguepa lâpylâ ise urâ, ânguy xirâ agânhetoem ugononi awyly — kely.
8 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman au fair menane abai abowabow boro men anao kwananowar.”
9 Ilâpyryem myani Jesus tonlo modo enomedâze unâ nhegatuly. — Tâlâ myani uguondo uva etâdybybeom. Uva ejidy etaynrim modope iemâmy. Warâ myani eyanmo aguely: “Ypi mâendylymo-ro watay, uva xutuduo, epajigâze urâ agâmo” kely. Koendâ lelâ myani in-hogulymo. Aituo myani idânârâ âtunâguedybyem, âtâ anary iwaguenonra idâly. Iweâpa myani târâ awyly.
9 Naatu Jesu sabuw oroubonamaim iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bow, ana ai grape tanum naatu sabuw masaw bowayah afa tubunih hima hikaif, i ef yok bai nanawanamih in.
10 — Uva ekaunâdo odaji ituo myani tâmary ingonodyly akaemo tâwaneim modoram, nhekaunâdybymo ewy turâ emakeze. Uva ewily ekaunâni modo mâkâ ingonotyby saintuo, nhawâdylymo, nhapiogulymo alelâ. Âdy nudupamo âpa ezary sodoram nhatoem.
10 Naatu grape hiw hi’inu’in hiyamur, basit bairut ana veya natit, orot ana akir wairafin ta iyafar eo, ‘Inan ai ro’oh hibirut ayu au nowau ta inab inan initu ana’aan, baise nan masaw bowayah himisir akirwairafin hibai hirab uman en hiyafar matabir.
11 Saguho âdy peba odopâduo myani eagonro tâmary ingonotondyly. Uva ewily ekaunâni modo olâ nhawâdylymo, nhapiogulymo, kywypadoem kulâ anhedylymo. Âdy nudupamo lâpylâ âpa ezary sodoram nhatoem.
11 Naatu akir wairafin tabo iyafar maiye na tit, baise masaw bowayah hibai hirab hiu kwanikwaniy naatu hi’i’iyab uman en matabir maiye in.
12 Aituo myani eagonro ingonodyly wâne. Uva ewily ekaunâni modo olâ nhawâdylymo. Nhapiogulymo lâpylâ. Sapiogunrimbyryem, ingonodylymo. Âdy nudupamolâ.
12 Iban maiye ana aki wairafin baitounin iyafar na tit, baise masaw bowayah hibai hirab feher hitin hibai hitit ufun hisaroun re.
13 — Aituo uva sodo âpaunzedyly, aguely: “Iwerâ ise-ro? Âdaraka ise awidyly? Ah, xutuagui. Ymery tokaleom kâinwyneguyly ise kâingonokyly. Ypi etaynrim modo âda nientaymbamo ise” kely. Aituo tymery tokaleom ingonodyly myani.
13 Imaibo orot masaw matuwan eo, ‘Abisa boro anasinaf? Anotanot ayu natu ta’imon isan abiyabow aniyafar nan, saise i boro hina’itin hinakakafiy.’
14 — Sodo imery saindyly umelâ myani âpa ezay tâwanuneim modo nhedyly. Âjigue aguelymo: “Uva sodo imery mâkâ âeni. Tunwym igueduo, mâkâ ise ipibyry sodo. Kydyânrene, nhunwym ipibyry kurâenlâ itoem” kelymo.
14 Baise orot natun iyafar na titit ana veya sabuw masaw bowayah hi’itin taiyuwih himare hiyabuna sawar hio, ‘Iti i masaw matuwan natun enan, gewasin i boro tanarab namorob, saise iti sawar boro it ninowat.’
15 — Aituo myani mâkâ uva ejidy sodo imery nhawâdylymo, âpa ezayba nhedylymo, tyân-hoem — kely Jesus. Aituo myani Jesus adâkely idani modo nhapâiguely: — Âdyka ise mâkâ uva ejidy sodo akaemo âpa ezano modoem anhekyly?
15 Basit orot natun hibai hirab masaw ana fur ufunane hitaiy re hi’asabun morob.’” Naatu Jesu sabuw ibatiyih eo, “Iti orot masaw matuwan nanan sabuw masaw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?
16 Agueze urâ âyanmo. Todopâduo, uguondo modo xyâwâse mâkâ uva sodo. Ilâpyryem ise etaybyano modo nhuinly uva ejidy eni — kely Jesus. Aituo aguelymo: — Arâne Deus anienehomba nidâ! — kelymo.
16 I boro sabuw nabow narouw hinamorob, naatu masaw i boro nab sabuw afa nitih hinakaif hinama.” Iti na’at eo sabuw hinonowar hio, “Iti na’at i men namatar!”
17 Jesus koendâ kehoem akaemo nhedyly. Agueondyly: — Warâ Deus itaumbyry awo wâgâ aguely:warâ iwenibyem awyly.
17 Baise Jesu nuw sabuw itih sawar, basit eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum anayabin i kwaso’ob.
18 — Ânguylâ mârâ tuhu onwa ihugueyby, âdyâze. Ânguy onwalâ mârâ tuhu ihugueduo, samiunze — kely myani Jesus. {Mâkâ uva sodo imery emyenro, tuhu âtâ itâni modo izepa atobyry emyenro warâ awâkâ Jesus.}
18 Imih sabuw iyab iti kabay afe’en hinare nararabih boro hina taweyaweyar, baise iti kabay i tafah nare nararabih boro hinimusumus.
19 Moisés inweniby enomedâni modo iwymârydo, kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo warâ awârâ unâ Jesus nhegatuly indadylymo myani. Ilâ tindatuo, toenzepa kehoem iewiâpadylymo, tyanlâ Jesus aguely awyly tiuntuduomo. Jesus agâ tyewiâsemo wâne myani, nawânehombamo olâ, “Kianwânehonly iwerâ watay, kurâdo kagâ iewiâpaze” tâkeduomo, âdaunlo kurâ domodolâ mawânkâ Jesus izetonro awylygue.
19 Ofafar bai’obaiyenayah naatu firis ukwarih hikok Jesu nati ana veya’amaim hitab hitafatum, anayabin ana oroubon eo naniyan hibaib i iuwih, baise sabuw isah hibir.
20 Aituo Jesus anhekyly, agueho warâ nhenuagaendylymo, pymâ Pilatos enanaym tienwentâdomoem. Uguondo modo ingâsedylymo. Eyanmo aguelymo: — Jesus agâ aguewâtaunda. Sapâiguewâdaunda. Mâuntudyze mawylymogue mapâiguelymo waunlo ara lelâne nidâ. Kâzewenkeba aguehoem kulâ ise mampâiguelymo kelymo. Agueduo ise kianwânehonly. Roma iwymâry induakeybyram ise kiunduen-honly. Awâkâ ise xyâen-hoin-ro warâ — kely myani pymâ domodo.
20 Imih hin sabuw afa hitobon, hiyafarih ana itinin sabuw gewasih na’atube hina Jesu hibabatiy abitur tao na’at, saise Jew sabuw hitab Roman gawan hititin baimakiy titin isan ana ef hinuwet.
21 Saintybyem, ingonotyby modo Jesusram aguelymo: — Pymâ, konokuni keba mawyly, tutuze xina. Deus ize ato wâgâ âkealâ xina mâenomedâdyly. Iozeno lelâ amygueho, ânguy izepa awyly umelâ. Pymâdo tynrenseim modo ize ato amânhetoem kulâ amygueho mâungukewâbyra âmâ.
21 Basit iti oro’orot hina Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob abisa o sabuw kubi’obaiyih i tur anababatun naatu ana efamaim kuo, naatu o i men sabuw ufuhine ku’i’itinimih, baise o i anababatun God ana efamaim sabuw kubi’obaiyih.
22 Awylygue âdara impostu wâgâ mâuntuly wao xinaram aguekâ. Moisés inweniby ara, koendâ pymâ Roma donro César-ram impostu epywadyly? Koendâpa? — kelymo.
22 Imih kuo anowar, Rome Ana Aiwob isan kabay tabibaiyan i ata ofafar ta’a’astu’ub ai en?”
23 Tâwentâdomoem kulâ tapâiguelymo awyly, tutuze olâ myani Jesus. Aituo myani aguely:
23 Baise Jesu hai baifuwen itin, naatu iuwih eo,
24 — Moeda enetaungâ — kely. Moeda nhadylymo. Jesusram adapâigueolymo myani: — Ânguy emydy ekudoka xirâ wogonro? Ânguy ezedy iwâgâ iweniby warâ? — kely. Aituo in-hogulymo: — Roma donro kywymâry César emydy, ezedy warâ — kelymo.
24 “Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hitin basit ibatiyih, “Iti kabay wanawanan i yait ana yumat naatu wabin tema’am?” Hiya’afut hio, “Caesar.”
25 Jesus aguely: — César xurâ, Cesaranlâ xuduwâtaungâ. Deus xurâ, Deusranlâ xuduwâtaungâ warâ — kely.
25 Jesu iuwih eo, “Caesar nowan Caesar kwanitin naatu God nowan God kwanitin.”
26 Jesus tienokudyzedo modo âda tiendyly nutuba idylymo, tâzenanaym tienwentâguedoem anienehomba tawylygue. Tonomegue kehoem in-hoguly awyly tiuntuduo myani akaemo âdakepa idylymo.
26 Fatumin isan hai tur hibogaigiwas hina hibikubibiruw sabuw nahimaim iyafutih gewas hai kasiy ra’at, naatu men abisa hisinaf.
27 Saduceu domodo ewy Jesus agâ âtunâgueze idâlymo myani. Judeu domodo ewy akaemo. Iguewâtyby modo kurâem itondyly einwântânry ani akaemo. Jesus iopaji saindylymo myani.
27 Nati’imaim Sadducee orot afa morob ufunamaim yawas maiye isan men tibitumatum i hina Jesu hibatiy,
28 Aguelymo: — Idakâ, Pymâ. Moisés ezewenry tutuzelâ âmâ iweâpa kydamudoram inweniby: “Uguondo tywydy namypalâ iguely-ro watay, iukonobyrylâ nohogüim iwydypyry agâ, imezeândoem. Aituo, iamudo iazeypy, igueypy imeryenlâ âdutuoly” kelype.
28 “Bai’obaiyenayan, Moses ofafar ta aki isai iti na’atube kirum, orot natabin nama’am aurin kek en namorob, kwafur i boro nati tain ni’awan, saise kek hinatufuw orot murubin efanin.
29 Xina olâ ise warâ nhegatuly. Tâlâ myakâwâm sete uguondo modo âjiwaigoruem, âjiukonoem waunlo. Iwaigoru ohogüinly myakâwâm. Tywydy namypalâ iguely.
29 Imih, marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu aurin kek en morob.
30 Iukonobyrylâ myakâwâm ohogüinrim pypâ agâ. Mâkâ lâpylâ myakâwâm tywaigoru iwydypyry namypalâ iguely.
30 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’awan, i auman kek en morob.
31 Azagâ tokalâ ietomo iukono ohogüinly myakâwâm pypâ agâ. Mâkâ lâpylâ iguewâm, tywaigoru iwydypyry namypalâ. Tywaigoru iwydypyry namypalâ lâpylâ myakâwâm quatro ietomo, cinco ietomo, seis ietomo, sete ietomo warâ iguewâdylymo. Sete uguondo lelâ myakâwâm mâkâ pekodo agâ ohogüimby.
31 Naatu orot baitounin kwafur i’awan, kek en morob naatu orot ufi’uf kwafur hibi’awan kek en etei himorob in sawar.
32 Idânârâ mâkâ uguondo modo iguewâpygueduo myakâwâm mâkâ pekodo iguely lâpylâ.
32 Basit uftoro’ot kwafur babin morob.
33 — Xirâ xina apâiguedyze ato. Âkealâ kuru igueypy kurâem itondyly-ro watay, âdaunlo uguondo akaemo sete ewy iwydyenka ise mâkâ, kurâem itonduomo? Idânârâ akaemo sete lelâ iwydyem ityby mawânkâ! — kelymo.
33 Imih morobone hinayawas maiye hinamimisir ana veya, iti babin boro yait ni’awan, anayabin orot ain uf nah seven etei iti babin ta’imon hi’awan?”
34 Jesus in-hoguly: — Iozepa kulâ âunâgumo. Xirâ anaym kulâ uguondo, pekodo warâ ohogüinly.
34 Jesu iyafutih eo, “Orot babin iti tafaramamaim tema’am ana veya i tetatabin.
35 Igueduomo olâ ohogüin-homobyry tâtygagueze. Târâ Deus ezaylâ ise tagâ iniem Deus nhutuyby modo. Tarâ onro anaym ohogüimby modo, târâ nohogüin-ondaymbamo ise.
35 Baise sabuw iyab gewasih nati efan gewasinamaim ma isan hirurubih naatu morobone misir maiye isan hirurubinih i morobone hinamimisir maiye boro men hinatabin.
36 Iguewâtyby modo kurâem itonze lelâlâ, nigueompyra tâitomoem. Anju domodo nohogüinwâbyra. Alâpylâ iguewâtyby modo, kurâem itonduo, nohogüin-ondaymbamo ise. Tymeombyry ara lelâ ise Deus nhedylymo, mâkâlâ kurâem ietonimo awylygue.
36 I boro tounamatar na’atube hinama naatu men hinamorob. Nati sabuw i God natunatun na’atube hinama, anayabin morobone himisir maiye.
37 — Iozeno kuru iguewâtyby modo kurâem itondyly kely mâintaimbaka minasemo? Enanâguewâdaungâ Moisés inweniby igueypyem kurâem tâjitondyly wâgâ, se imeimbyry niadupalâ tyatygueindâ Deus aguehobyry: “Deus urâ, Abraão, Isaque, Jacó warâ iDeusry; tarâlâ akaemo ywâgâ” kewândymy Moisésram.
37 Moses bebeyan ebi’obaiyit i turobe, morobone boro hinamisir maiye anayabin buk wanawanan wairaf toto’ab isan kirum. Nati’imaim Moses Regah isan eo, ‘O i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’
38 Arâ aguehobyry wâgâ Deus einwântaynrim modo nigueompyra awyly kiuntuly. Kurâdo enanaji olâ Deus einwânni iguewâtyby modo iguewâtybyem lelâlâ. Deus xurâem olâ akaemo igueypyemba, târâlâ akaemo Deus eydâ atodâ — kely Jesus.
38 Imih iti God i ma’ama wanatowan ana God, men murubih hai Godamih. Sabuw iyab i wanawananamaim tema’am i yawasih.”
39 Aituo myani Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo ewy aguely: — Koendâ mihoguagui, Konomedâni — kelymo.
39 Ofafar bai’obaiyenayah afa nati’imaim hima hinonowar himisir hio, “Anababatun turamaim iyafutih bai’obaiyenayan!”
40 Aituo saduceu domodo MYK idylymo. Âdy napâigueombyra idylymo.
40 Nati ufunamaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
41 Deus Ingonotyby Messias wâgâ âpaunzedylymo myani Jesus ize ato. Awylygue warâ aguely: — Moisés inweniby enomedâni modo, “Uguondo kulâ Messias, Davi iwerypyry tarâ onro anaym kulâ ise pymâem awyly” kelymo. Âyanmo auguely olâ, âkealâ awyly mâuntuhomoem — kely.
41 Imaibo Jesu ibatiyih eo, “Aisim sabuw teo Roubinenayan orot i boro aiwob orot David ana rara’ane natufuw?
42 — Tutuzelâ myakâwândy Davi, âdaunlolâ kurâ takaze kehoem ton-honreim Messias awyly. Messias wâgâ Davi tywenize myakâwândy pape Salmos wâgâ:
42 Anayabin David akisin iti na’atube eorereb Buk Atamanin wabin Psalm imaim kirum,
43 kely myakâwândy Davi.
43 Ina ma’am ayu boro a rakit sabuw
44 Davilâ myakâwândy Messias tywymâryem awyly agueim. Awylygue kiuntuly âdaunlo kulâ uguondo keba awyly. Messias tynrenseim kuru awyly xutuwâdaungâ, Davi takaze — kely Jesus.
44 David Roubinenayan orot isan i ana Regah rouw eo, naatu mi’itube’emih Roubinenayan i boro David ana rara’ane nan natufuw?”
45 Aituo myani kurâdo indatoem, Jesus aguely tynynonro modoram:
45 Jesu eo sabuw hima hinonowar auman, ana bai’ufununayah iuwih eo,
46 — Tonomeguelâ itaungâ, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo aito ara amipyra mitomoem. Koendonro aramo wâne, koendonro kebamo olâ. Earamopa itaungâ. Kurâ domodoram tâzehogueoly kulâ izetonro. BOH waunlogue lelâ etyunmo, Deus eynynonroem tawyly tienehon-homoem. Âdykâlâ kurâdo âtâdyguyho einkâ takaduomo, mâkâ modo tâdaenkudyzemo, tynrendysemo warâ inanry. Âtâ tâdâtâdyguyho odaji tâtâduomo, tâgareim ekado wâgâ lelâ ekadylymo, arâ lâpylâ âty mododâ.
46 “Mata to niwa’an Ofafar Bai’obaiyenayah hinanan kwanahaiwih, anayabin i hai kok faifuw manih hina’osen hinabat hinaremor, ahar hai efanamaim sabuw hina’itih hai merar hinay hinakakafiyih, naatu Kou’ay Bar wanawanan efan gewasih hinabow hinamare hinama, na’atube hiyuw ana veya efan gewasih hinabow saise sabuw hai merar hinay.
47 Pekodo pypâ modoram aguelymo inanry: “Xinalâ ise âsejiguymo eni, tusonebama âmaemo” kelymo. Isejiguymo turâem tientomoem kulâ nhenokudylymo. Deus agâ adâkedaymo, imeâgâemba kehoem aguelymo, koendâ tâgaromoem kulâ. Awylygue ise Deus nhenagazedylymo, eagonrodo takaze kehoem — kely myani Jesus.
47 Kwafur baibin hai sawar boro asir hinabow kwanekwan, yoyoban manimanih hinayoyoban, nati sabuw hai baimakiy i boro kakafin anababatun hinab.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.