Atos 8
Bakairí NT (BKQ_WBT) vs AAI
1 Estêvão eguepybyry tuhu imâsedo esagueyby odaji nhetadâdylymo myani akaemo Jesus einwânni modo ewy. Toenzepa myani igueduo eogunrumo. Saulo olâ myani, Estêvão igueypyem awyly tientuo, toenzepa iomaru. Saulo Jesus einwânni modo nhenagazedobyry Estêvão xyâpygueduolâ myani akaemo Jesus einwântânry modo, Jesus einwânni modo toenzepa enagazedylymo nhaguly. Aituo myani âwientaynlymo Jerusalémdâpa. Judéia yan-yam idâimpe myani. Samaria yan-yam idâimpe lâpylâ myani. Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo olâ myani nâwiempyramo, târâmolâ.
1 Stephen hi’asabun momorob isan Saul auman isaito.
2 — ausente —
2 Kwafirenayah sabuw afa Stephen hiyai naatu isan hiyababan rerey gagamin maiyow hima hirererey.
3 Saulo, Jesus einwânni modo nhenagazedyly adaguly myani. Idânârâ myani tyândysemo awyly. Sawâsemo âtâ odakâ adakobâdyly myani. Uguondo modo, pekodo modo alelâ myani tuxize kehoem kadeia odaxi nhakyly.
3 Naatu Saul ekaleisia gurusin busuruf bar awan awan run tit orot babin bow rouw fatum iteten in dibur baremaim yaririyen.
4 Akaemo Jesus einwânni âwientaymby modo tâinkâ lelâba myani unâ iwâkuru Jesus wâgâ nhegatulymo, Judéia eynynâ, Samaria eynynâ warâ.
4 Iyab hitagey nanabin hititit i God ana tur hibinan auman hinan.
5 Jesus einwânni modo enagazedyly ume myani Filipe Jerusalémdâpa âwiendyly. Âtâ anary imâsedo Samaria kehoram idâly. Tonlo modoram, — Messias mâkâ Jesus, Deus Ingonotyby — kewânmy.
5 Philip re in Samaria bar merar gagaminamaim Keriso ana tur binan in.
6 Koendâ kehoem myani kurâdo Filipe aguely inwantaguedylymo, Deus eon-honrugue adyesenry modo anhedyly tientuo.
6 Philip eo sabuw hinonowar naatu ina’inanen sinaf hi’i’itan etei hina hiyubin ana tur nowar isan.
7 Deus eon-honrugue toenzepa kadopâbeom modo kua iemâmy. Tadaenkeze kehoem myani kadopâ modo kurâdo odaypa egasewâdyly. Alâpylâ adakobâdânry modo, ixigalamadaymby modo warâ kua nhetaynly.
7 Sabuw moumurih maiyow wanawanahimaim afiy kakafih tarsumih hima’am erefanah auman hititit, naatu ah umah kafikafirih naatu ah umah murumurubih moumurih maiyow auman iyayawasih
8 Warâ myani mârâ âtâ anano modo iomazewâdyly.
8 Imih nati bar meraramaim yasisir gagamin maiyow tafair tit.
9 Târâ tâtyeimbe myani uguondo Simão keho. Âmeodo myani mâkâ. Mâkâ anhekyly tientuo, toenzepa myani samaritano domodo mâkâ nhehoguedylymo. Toenzepa myani adawily tâwâlâ kulâ, “Ton-honreim urâ” tâkewâdylygue.
9 Baise nati bar meraramaim i orot ta wabin Simon ma farum eafusar farum Samaria orot babin bibibiruwih, naatu taiyuwin wabin bora’ara’ah orot gagamin rouw eo.
10 Tonlo modo myani aguely inwantaguedylymo lelâ. — Deus eon-honrube merâ uguondo! Mâkâ Toenzepa Lelâlâ Ton-honreim kelygue tâzekeim eon-honrube! — kelymo.
10 Naatu sabuw etei nati bar merar hima’am, orot kikimin yen in orot gagamin etei fanan akisin hinonowar hio, “Iti orot i God ana fair bai, wabin ‘Fair Gagamih.’”
11 Iweâpa myani arâ aieseze awyly. Koendâ kehoem myani kurâdo mâkâ anhekyly nhenuagaendylymo; iweâpalâ mawânkâ myani anhekyly wâgâ âsewânilymo.
11 Sabuw etei hibi’ufunun anayabin manin maiyow ana farumamaim bibibiruwih.
12 Mârâ ume myani Filipe Samariadâ Jesus wâgâ unâ nhegatuly. Deus kywymâryem itybyem awyly wâgâ myani eyanmo aguely. Unâ iwâkuru myani eyanmo nhegatuly. Tindatuo, toenzepa myani kurâdo Jesus nheinwândyly, uguondo modo, pekodo modo warâ. Einwânnipyryem myani batiza âieholymo, Jesus Cristo eynynonroem tawylymo tienehon-homoem.
12 Baise ana maramaim Philip na tur gewasin God ana aiwob isan naatu Jesu Keriso ana fair isan binan hinonowar, orot babin etei hitumatum naatu bapataito hibai.
13 Simão lâpylâ Jesus tâinwânse, batiza tâiehoze warâ myani. Deus eon-honrugue Filipe adyesenry modo anhedyly tâense myani. Toenzepa tâsewânize myani, mârâ tientuo. Aituo myani aguely: — Âdara kuruka Filipe awârâ modo anhedyly? — kely myani Simão.
13 Simon taiyuwin auman itumatum naatu bapataito bai misir Philip mi’itube inan na’atube i’ufunun hairi hin naatu ina’inan gagamih maiyow himamatar i’itah isan ifofofor morob.
14 Jerusalémdâlâ myani Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo, “Samaria donro modo Jesus nheinwândylymo” kely indadylymo. Ilâ tindatuo myani Pedro, João warâ myarâ ingonodylymo.
14 Tur Abarayah Jerusalem hima’am Samaria sabuw God ana tur hibasit hibaib tur hinowar, Peter John hairi hiyafarih isah hin.
15 Saintybyem myani idâlymo Jesus einwânni modo eydâ atoram. Pymâ Jesus eynynonroem tawyly tienehon-homoem batiza âiehoybyem myani akaemo iwelo einwânni modo. Deus Ispiritury nâepyra wao olâ myani akaemo onwa. Aituo myani Pedro, João warâ Deus agâ aguelymo: — Pabai, Âispiritury igonokâ asaemo Samaria donro Jesus einwânni modo onwa — kelymo.
15 Hin hititit ana veya isah hiyoyoban, saise Anun Kakafiyin hitab.
16 — ausente —
16 Anayabin Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibaib ana veya, Anun Kakafiyin men yait ta tafanamaim yenamih.
17 Agueypyem myani tâmary nhangahumo onwa nhedylymo, Deus Ispiritury tonlo modo onwa âetoem.
17 Imaibo Peter John hairi umah tafah hiyara’aten isah hiyoyoban naatu Anun Kakafiyinane hibai.
18 Tâense myani Simão, Deus Ispiritury âewyly, Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo mâkâ kurâdo nhangahu onwa tâmary nhetuomo. Ton-honru ize myani myara tâitoem. Aituo myani eyanmo dinheru xuduze kely.
18 Sabuw tafah umah hiyara’aten Anun Kakafiyin re hibaib Simon i’itin ana veya, kabay baih tur abarayah itih naatu
19 — On-honrumo ara kehoem ize wawyly. Ânguylâ nhangahu onwa imarymo mânhetuomo, Deus Ispiritury tâese mâkâ kurâ onwa. Anra dinheru, ipywadomo, Deus Ispiritury igâseze ton-honre witoem — kely myani.
19 eo, “Ayu auman akokok nati fair ayu kwanitu, saise sabuw iyabowat tafah ayayara’aten i auman Anun Kakafiyin hinab.”
20 Aituo myani ton-honre kehoem Pedro eyam aguely: — Âmâ, âdinheruru alelâ adainwâtaungâ! Ioze inkâba kulâ amidyly. Deus Ispiritury eon-honru dinherugue tanâseinka, inanaji?
20 Baise Peter iya’afut eo “O akabay airi mi’itube kwatamorob, anayabin o kunotanot God ana siwar i boro kabayamaim inatubun.
21 Xina ara Deus emaryem mitoem nuduwâpyra. Konokuni kulâ âmâ, Deus xurâem.
21 O a bowabow ta men aki biyai’imaim ema’am, anayabin o dogor God nanamaim i men mutufurinamih.
22 Âjityengâ, inakanhe amitobyry wâgâ. Inakanhe amito imogâ warâ. “Pymâ Deus, inakanhe kulâ enra yangahu oday unâgu; inakanhe awito xygakegâ” kekâ Deusram.
22 Iti not kakafihine dogor kwikitabir naatu Regah isan kuyoyoban ta’itin a not kakafin nati dogoromaim ema’am boro nanotawiy.
23 Âdara mawyly, tutuze urâ. Xina Deus Ispiritury ingâsedyly metailâ. Aituo enra toenzepa xina wâgâ mâsewânily. Deus xurâem olâ, inakanhe kulâ mâsewânily. Etadâdyby wâne nâsemagueba myara inakanhe amidyly mâinmopa mawyly — kely.
23 Anayabin ayu ai’iti o dogor wanawanan i bahiy iwansumi mata ebifefek naatu bowabow kakafin ana dibur irun kuma’am.”
24 — Urâem wao Pymâ Jesusram ekadaungâ, amyguehomo ara ienagazebyra itoem — kely myani Simão.
24 Imaibo Simon iyafutih eo, “Regah isan kwayoyoban wainu, saise sawar iti na’atube men ta isou namataramih.”
25 Jesus xunâry wâgâ agueypyem, Pedro, João warâ odopâdylymo myani Jerusalémram. Âtâ anary Samaria anano modo einkâ takaday, Jesus wâgâ unâ iwâkuru tâgatuzemo myani.
25 Regah ana yawas hio’orereb naatu ana tur hibibinan ufunamaim, Peter John hairi himatabir maiye au Jerusalem hiyey ana veya, Samaria bar merar ta ta wanawanahimaim tur gewasin hibinan auman hin.
26 Mârâpygueduo myani anju âepanâguely. Aguely Filiperam: — On-hongâ, Filipe. Sul einkâ idâ, ânwa Jerusalém, Gaza warâ ontano oze — kely. (Kurâdo aekuru sakado keba myani mârâ ânwa.)
26 Imaibo God ana tounamatar Philip iu, “A ef asukwafune inab, arar yan ana ef Jerusalemane re in Gaza titit iwat inab inare inan.” Ethiopian orot Philip hairi hitar|alt="Ethiopian eunuch and Philip" src="cn01931B.tif" size="col" loc="Act 8.26" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="8.26-30"
27 Aituo myani tâtâhoem ohondyly. Ânwa oze myani uguondo Etiópia donro agâ oxiodyly. Ety anaym tynrenseim myani mâkâ uguondo. Pekodo pymâ Candace idinheruru, isejiguy warâ xutuim myani mâkâ. Jerusalémram idâypyem, tâty anaxi todopâdyly ume myani Filipe agâ oxiodyly.
27 Imih Philip misir ef nati butitiy inan founamaim Ethiopia orot gagamin hairi hitar. Iti orot i Ethiopia hai queen ana kabay etei ana nutitiyenayan gagamin, aiwob babin ana aiwob wabin i Kandis. Iti orot gagamin yena Jerusalem God kwafir sawar,
28 Tygarosary oday ekadybyem myani ago kehoem Deus itaumbyry intainly. Deus itaumbyry egatuimbyry Isaías inweniby myani intainly.
28 me yan ana wa bai ana ubar matabir maiye re’er, ef yanamaim dinab orot Isaiah ana buk rusasar ma iyab auman inan.
29 Aituo myani Deus Ispiritury aguely Filiperam: — Ainkâ mârâ karosaram iwaguepa. Mâkâ uguondo iota — kely.
29 Naatu Anun Kakafiyin Philip iu, “Kwen ni’i wa sisibinamaim kwiyubin.”
30 Deus Ispiritury agueduo myani Filipe egatudyly mârâ karosa iose. Iopaji saintybyem myani mâkâ uguondo Isaías inweniby intainly indadyly. Aituo myani nhapâiguely: — Tutuze âmâ awârâ mâintainly? Ânguy wâgâ aguely tutuze âmâ? — kely.
30 Philip imaibo nunuw yen na iyubin, tainin i’abar dinab orot Isaiah ana tur biyab nowar, naatu Philip orot ibatiy, “Nati buk kubiyab anayabin iso’ob?”
31 — Kâuntuwâbyra urâ — kely. — Ânguy negatuba kulâ kâuntuwâbyra ise urâ. Ygarosary odaxi âkugâ. Yatado ikagâ — kely myani uguondo Etiópia donro.
31 Orot iya’afut eo, “Mi’itube boro anaso’ob? Orot ta isou nakubuna boro anaso’ob?” Naatu Philip ifefeyan yen sisibin mare.
32 Warâ myani Deus itaumbyry ewy mâkâ Etiópia donro intainly aguely:
32 Orot gagamin i buk firorow wanawanan ana hanef iti rusasar ma biyab.
33 — kely myani mâkâ Etiópia donro intainly.
33 Taiyuwin yare, ma gewas ana baitafen tutur isan men hinuwet gewas,
34 Aituo myani Filiperam aguely: — Xirâ Isaías inweniby wao koendâ yam egatugâ. Ânguy wâgâka xirâ aguely? Tywâgâlâ myakâwândy inwenily? Eagonro uguondo wâgâ? — kely.
34 Naatu Ethiopia orot Philip ibatiy, “Ku’o anowar, yait isan iti dinab orot eo? I taiyuwin isan, ai orot babin ta isan?”
35 Aituo myani Filipe nhegatuly koendâ kehoem Isaías inweniby. — Jesus wâgâ myakâwândy inwenily — kely eyam. Aituo myani ago Deus itaumbyry wâgâ aguely. Koendâ kehoem unâ iwâkuru Jesus wâgâ aguenri nhegatuly warâ.
35 Imaibo Philip Buk ana hanef menamaim busuruf biyab imaim tur gewasin Jesu isan ana tur eowen.
36 Tâtâdaymo myani paruam saindylymo. Aituo myani mâkâ Etiópia donro aguely: — Egâ. Paru iwatarybe tarâ. Tâwâlâpaka wânrâ batiza yedyly, Jesus eynynonroem wawyly kâenehohoem? — kely.
36 Ef yan hire hinan auman hina harew soson ta’amaim hitit naatu orot gagamin eo, “Harew iti, tare bapataito kwitu.”
37 [— Jesus tâinwânse lelâlâ âmâ-ro watay, batiza âese lelâ urâ, Jesus eynynonroem mawyly xutuhoem — kely myani Filipe. — Tâinwânse urâ, Deus imery Jesus Cristo awyly. Iweâ lelâlâ ise kâinwândyly — kely myani uguondo.]
37 Philip iya’afut eo, “O karam boro bapataito inab, dogor tutufin etei inabitumatum na’at.” Iya’afut eo, “Ayu abitumatum Jesu Keriso i God Natun.
38 Aituo myani mâkâ Etiópia donro aguely karosa saniram: — Tarâ kawaru epagunâgâ — kely. Agueduo myani kawaru nhepagunâdyly; azakâlâ xytâguylymo karosa odayba, paru iwataryam tâtâhoem. Târâ myani Filipe, Etiópia donro batiza nhedyly.
38 Orot gagamin ana wa rowenatan naatu Philip hairi hire hin harew yan hire nati’imaim Philip orot bapataito itin.
39 Paikayba âjikaguedaymo myani Deus Ispiritury, Filipe nhadyly. Netombyra lelâ myani mâkâ uguondo Etiópia donro. Idâwâm lelâ olâmy. Toenzepa myani iomaru, Jesus tyeinwântuo.
39 Harewane hiyeye ana maramaim, Regah Anunin Philip bora’ah. Orot gagamin men itin maiye, baise ereyasisir auman ana ef rura’ah maiye remor in.
40 Ilâpyryem myani Filipe âepanâguely âtâ anary Azoto kehodâ. Târâpa âxigueybyem Jesus wâgâ unâ iwâkuru tâgatuze myani âtâ anary takado modo anakâ, Cesareianra taindyly iraynâ.
40 Nati ana veya’amaim Philip i Azotus imaim rouwatait, naatu in Caesarea tit, efamaim inan bar awan, awan run tit tur gewasin binan auman remor in.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.