Atos 10

Bakairí NT (BKQ_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Uguondo Cornélio kehobe myani âtâ anary Cesareiadâ. Sodadu domodo “Itália donro modo” iwymâry myani mâkâ, judeu keba.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Koendonro myani mâkâ. Deus einwânni warâ, judeu keba tatodâ. Ety odano modo Deus tâinwânsemo lâpylâ myani. Aunlolâ myani judeu âdy pebanro modo nhedyly, nhemawyadâdyly warâ. Kopaelâgâembaba myani Deus agâ aguely.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Aituo myani três horas awârâem kogoneyam Deus agâ aguely. Tânu oday âtygaduo myani koendâ kehoem anju nhedyly. Eyam saintybyem myani aguely: — Âdara, Cornélio? — kely.
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Anju tientuo, aguely tindatuo warâ âseanemâmy Cornélio. — Âdaiseka mâewyly? — kely myani. Aituo anju in-hoguly: — Deus itaumbyry âyam enese kâewyly. Aunlolâ inanry Deus eagâ amyguely indadyly. Tutuze mâkâ, âdy pebaom modoem koendâ adyese mawyly.
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Uguondo modo ewy âtâ anary Jope kehoram igonokâ, uguondo Simão Pedro igâseze.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Ânguydo imeom itubygue âdydo imeom xygahudâni Simão ety oday mâkâ âxidâdybyem awyly. Parutabâ iwaguepa mâkâ ety — kely.
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Agueypyem myani anju odopâdyly. Aituo myani Cornélio azagâ tokalâ warâ uguondo modo ingâsedyly. Azagâ myani emarylâ, tokalâ myani sodadu, Jesus einwânni.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Anju tyam aguehobyry eyanmo egatuimbyryem myani Cornélio aguely: — Iweâ lelâlâ idâwâtaungâ Joperam — kely.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Aguepygueduolâ myani târâpa âxiguelymo. Ânwa oze tuguantobyrydâlâ myani xykylymo. Kopaelâgâem myani idâondylymo. Kuotatay myani saindylymo. Saintaymo, Pedro âkuly myani âtâ kaynonro idaseraji, Deus agâ agueze.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Târâ Deus agâ adâkeday, Pedro ewindupadyly myani. Pekodo modo pyni anhetay, tânu oday âdydo imeom nhedyly myani.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Kau âzenahunguely nhedyly lençol imâsedo nhedyly, quatro iopirydâ ekâjibyem warâ. Onro onwa myani mârâ lençol xytâguyly.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Toenzepa myani ânguydo imeom mârâ oday awyly. Idu odano, âtâ inatano, ânguydo imeom ârahujini modo, tawâguneim modo warâ myani nhekyly. Idânârâ myani mârâ oday judeu domodo ezewenryem tâsenry modo awyly.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Ânguydo imeom tiendyly ume myani Pedro, Deus tyam aguely indadyly. — Aukâ, Pedro! Awâkâ mâenkyly ewy xyâgâ, sâkâ warâ — kely.
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 — Awipyra ise aze, Pymâ! Xina ezewenry eynynâ tâseim keba kulâ kântaymba ise urâ — kely myani Pedro.
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Aituo myani Deus agueondyly: — “Sâkâ” uguely-ro watay, “Kâmpyra ise urâ” tâkezeba ikâ — kely.
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Aituo myani Deus eyam agueondyly: — Xyâgâ, sâkâ warâ awâkâ lençol duano modo — keondyly. — Kâmpyra ise aze, Pymâ! Xina ezewenry eynynâ tâseim keba awylygue ise kâmpyra wawyly — keondyly myani Pedro. Ilâpygueduo myani, — Xyâgâ, sâkâ warâ awâkâ — keondyly Deus. — Xina ezewenry eynynâ tâseim keba awylygue ise kâmpyra wawyly — keondyly Pedro. Ilâpygueduo myani mârâ lençol kau odaxi odopâdyly.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Aituo myani Pedro âseguâdâdyly. Âdara tâidyly nutuba idyly tientyby wâgâ. — Âdyka Deus kâuntudyze ato awârâ tienehoymby wâgâ? — kely myani. Mârâ wâgâ âpaunzedaylâ myani azagâ tokalâ warâ uguondo Cornélio ingonotaymby modo saindyly myarâ âtâ anaxi. — Âdykâka ânguydo imeom itubygue âdydo imeom xygahudâni Simão ety? — kelymo myani Jope donro modoram. Âtânra saintybyem aguelymo:
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 — Ânguydo imeom itubygue âdydo imeom xygahudâni Simão etylâ xirâ? — kelymo. — Tarâlâ lâpylâ uguondo Simão Pedro âxidâdybyem awyly? — kelymo. — Tarâlâ — kehonlymo.
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Mârâ tientyby wâgâ kulâ myani Pedro âpaunzezedyly. Aituo myani Deus Ispiritury eyam aguely: — Azagâ tokalâ warâ uguondo âwinri nâetai.
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Âytâguygâ. Idâ eagâmo. Judeu kebamo lelâlâ wâne, âdamyguepalâ eagâmo idâ. Urâlâ keankâ âgâsenehonrim — kely myani Deus Ispiritury.
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Aituo myani Pedro xytâguyly Cornélio ingonotaymby modoram. — Pedrolâ urâ, mâwinlymolâ — kely. — Âdaitoenka uize mâewylymo? — kely myani Pedro.
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Aituo myani aguelymo: — Xina iwymâry Cornélio xina igononi. Uguondo tynrenseim mâkâ, cem lelâ sodadu domodo iwymâry. Koendonro mâkâ. Âmaemo judeu domodo mâinwânkylymo, Deuslâ mâkâ nheinwânkyly. Koendâ lelâ mâkâ aidyly, idânârâ judeu xina ijidadâry anano modo enanaji. Iweâ kulâ mykeankâ anju eyam âewyly. “Cornélio, Pedro igâsegâ. Itynra mâkâ nâedâ, âda midyly awyly aguehoem” kely mykeankâ — kelymo Pedroram.
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 — Kopaelâgâ ise kytâly. Tarâlâ wao itaungâ — kely myani Pedro. Mârâ kopae târâlâ myani xykylymo. Kopaelâgâem myani Pedro on-hondyly, eagâmo tâtâhoem. Jopedâ Jesus einwânnipyry modo ewy eagâmo tâtâzemo lâpylâ myani.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Iguandyly ara kehoem myani idâzesedylymo. Ânwa oze tuguantobyrydâlâ myani xykylymo. Kopaelâgâem myani Cesareianra saindylymo. Cornélio tynwânwândyly umelâ myani etyram saindylymo. Typemugudo, tataen-hodo, tiuntuly modo warâ tygâsenehonze myani, Cornélio, Pedro saindyly tienuendomoem.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Pedro saintay, Cornélio iose tâtâze, enado âzeguhoam tâise warâ myani. Warâ olâ myani Pedro eyam aguely:
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 — Aukâ. Ienado âzeguhoam tâiseba ikâ. Uguondo imyenro kulâ urâ. Deus mâkeba urâ — kely.
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Eagâ tunâgu umelâ myani Pedro âtâ odaji âwândyly. Toenzepa kurâdo âtâdyguyby modo tâense myani.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Aituo myani eyanmo aguely: — Urâ, asaemo yagonrodo warâ, judeu xina, tutuzelâ âmaemo. Âmaemoma judeu keba. Xina judeu domodo ezewenry eynynâ, agâmo adataen-hoem xina nipyra, etymo odaji xina nâwâmpyra warâ. Xirâ tutuze âmaemo. Deus olâ, xina anhekyly iozepa awyly wâgâ anygue. Idamudo wâgâ kulâ ânguy izepa wipyra witoem nutuen-ho warâ.
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Awylygue âdauguepalâ kâewyly — kely myani Pedro. Aituo myani Cornelioram aguely: — Âdaitoenka keankâ ygâsenehonly? — kely.
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Aituo myani Cornélio in-hoguly: — Três iguandyly sakadyby kâtunâguedyly keankâ tarâ ietydâ, três horas kogoneyam, awito ara. Eagâ unâgu ume keankâ anju ydâ âepanâguely. Uguondo keankâ, tapekeingue âzetydâdybyem.
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 Aituo keankâ yam aguely: “Deus tydase inanry eagâ amyguely. Tutuze mâkâ, judeu âdy pebaom modo tâmawyadâze mawyly.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Uguondo modo ewy âtâ anary Jope kehoram igonokâ, uguondo Simão Pedro igâseze. Ânguydo imeom itubygue âdydo imeom xygahudâni Simão ety oday mâkâ âxidâdybyem awyly. Parutabâ iwaguepa mâkâ ety” kely keankâ yam.
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Awylygue keankâ inepa kehoem âgâseni modo kâingonodyly. Tuomare urâ, inepa mâetobyry wâgâ. Pymâ Deus xinaram amyguehoem aguehobyry idase xina tarâ âtâdyguybyem awyly — kely myani.
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Judeu keba modoram myani Pedro aguely: — Iweâma tutuze urâ, Deus xurâem âzekiba kydawyly, judeu, judeu keba alelâ.
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Koendâ lelâ awâkâ Deus, idânârâ ize ato ara aitaynrim modo nhedyly, âdykonlo anano modolâ. Einwânni modo tâwâlâ eynynonroem awyly, judeu, judeu keba alelâ.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Xina Israel iweom modoram saguhoem Deus aguehobyry, tutuzelâ âmaemo. Inakanhe aguitobyry tygakeze Deus, Pymâ Jesus kieinwândyly-ro watay. Inakanhe aguitobyry nhygakeybyem watay, âdy mâkâ kâwentâdo lâpeba ise. Warâ unâ iwâkuru xina indatyby.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 — Jesus wâgâ unâ tydaselâ âmaemo, idânârâ israelita domodo ety anarydâ aguehoymby. Jesus nhenomedâdyly iraynâ, João Batista aguely myani: “Inakanhe amidylymo imowâdaungâ. Batiza âiehowâdaungâ, Deus einwânnipyryem mawylymo mâenehon-homoem. Inepa ise ânguy Messias awyly mâuntulymo” kely. Galiléia eynynâ ani Jesus wâgâ egatuly adaguly.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Deus Ingonotybylâ ani mâkâ Jesus Nazaré donro. Tyispiriturylâ eyam ingonokyly, Jesus eon-honru nhuduhoem. Koendâ ani Jesus aidyly, tadakobâdo modo einkâ. Kadopâgue taseim modo kua tyese ani. Idânârâ awârâ modo tutuze âmaemo.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 Urâ, yagonropyry modo warâ, xina Jesus nedâ âtâ anary Jerusalém anaym, Israel eynynâ warâ anhekyly. Aituo ani iduery modo kruz onwa nhakâjien-honlymo. Kruz wâgâ ani iguely.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 — Azagâemedyly idyly wâgâ olâ ani Deus kurâem nhetondyly. Kurâem itondybyem ani xinaram âepanâguely.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Idânârâ kurâdorampa ani âepanâguely, xinaram kulelâ. Jesus wâgâ aguenriem Deus induakeyby xina. Jesus agâ xina nâwinduadâ, nadakui warâma, Deus kurâem nhetombygueduo. Awylygue iwerâ kurâem awyly, xina nhutuly.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Mâkâlâ ani xina igononi. “Idâwâtaungâ unâ koendonro ywâgâ egatuze, tâinkonro modoram. Xypyry etay, urâlâ ise igueypy modo, iguedânry modo warâ âdara âieholy wâgâ aguenri. Auguehobyry ara ise idânârâ aidyly. Deuslâ, mawânkâ ‘Aikâ’ kerim awitoem” nygue Jesus.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Deus itaumbyry egatuwâni modo Jesus wâgâ aguewânmomy. “Deus Ingonotyby âese. Mâkâlâ ise tâinwânni modo inakanhe aitobyry xygakerim” tâkezemo myani — kely Pedro.
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Pedro aguely ume, idânârâ akaemo unâ idataynrim modo onwa xytâguywânmy Deus Ispiritury.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 Jesus einwânni Pedro agâ âetaymby modo tâsewânizemo myani. Warâ myani aguelymo: — Etaungâ! Deus Ispiritury judeu keba modo onwa nâetai! — kelymo.
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 Judeu keba modo Cornélio etydâ âtâdyguywâdyby tâjitanru âkelo Deus Ispiriturydâba âenigue âjitainlymo myani. — Ton-honreim, koendonro warâ âmâ, Deus — kelymo myani. Warâ myani judeu domodo, akaemo judeu keba modo onwa Deus Ispiritury âetybyem awyly nhutulymo. Aituo myani Pedro agueondyly judeu domodoram:
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 — Jesus tâinwânse asaemo iwerâ. Etaungâ. Kuonwa tâetobyry ara, Deus Ispiritury nhonwamo nâetai. Tâwâlâ batiza âieholymo, Jesus tâinwânsemo awyly xutuhoem — kely.
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Aituo myani judeu keba modoram aguely: — Batiza âiehowâdaungâ, Jesus Cristo tâinwânse mawylymo mâenehon-homoem — kely. Batiza tâiehobygueduo, Pedroram aguelymo myani: — Tarâ xina agâlâ waone ikâ — kelymo. Târâ eagâmolâ wao myani Pedro, iweâpa nipyra olâ myani târâ.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.