Atos 24
Girawa NT (BBR_WBT) vs AAI
1 Omre 5 orip manonuk, Anut kamuk raiäu ro näwäu enip Ananaias pak karauk roat näunäu pak akan ämän sarwareäu ro enip Tertulus imäianik, omnokou kamwareäu ro näwäu enip Feliks siakup Pol nukan enkup ämän mau koin.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Kiro ro näwäus Pol imäi naun awaronuk, imäi nona, Tertulus nukas Pol enkup sät ämän momara, äiewon, “Ro näwäu, ik okoro omsau opok rawaun jekur kamoikomon, ik ketäiäu wa. Nan ronkatis iken roasiret sarwareanik, okoro omsau osap meter eposek wa, nas jekur maromon.
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Keseria, iken woiok eposek sarenuk, eposek raum, ik nan enmat jou mia, ‘pere’ aisom.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Keseria, is na ekep wa sakatoisam. Is kiro ron ämän maurim jekur roi rau.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Kiro ro ko onok aru miäu. Ik okoro ro nukan onok aparumun. Kos ik Juda roasiret okoro omnokou erekapu woiaka siräi mukeäu. Ko kar tupsiu enip Nasaret akan ro näwäu.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Ko tup ou näwäu nais aru maurwon, okon, ikes sakau atomun. [Iken ronkat ko iken sintore ämän pakas wasaräun kesermun.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Utianik, marai roat akan ro näwäu, Lisias nukas koianik, sakau momara, iken ipiok pakan imäi manowon.]
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Keseria, kos roat awarowon, ‘Ak na siatap koianik, kon ämän wasare muraiei awarowon. Utianik, nakasar kiro roat totowar. Keseria, na äpu mam kiro ämän ik kon enkup mom kiro epar.’”
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Juda roasiret akas kiro ro saremana, Pol nukan enkup ämän mia, äiein, “Kiro ämän äieu erekapu kiro epar.”
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Keseria, kiro ro näwäu Feliks nukas Pol aräun rai tapaus kuiernuk, Pol nukas siräumara, äiewon, “Is äpu na okoro omsau pakan roasiret woisan sosop orip jekur wasarewareäumon. Kesek, okon, isan woi eposek sarenuk, isakanun na aisaurim.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Na jekur totwaram, na kesek ämän rowam. Omre 12 opok, kiro omre rumukäu wa, is Jerusalem mena Anut jomurau tonomin.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Is tup owa kar ro pak ketäiäu wa. Is roasiret akan tururiäi owa potomoi, roasiret akan woiaka onok aru maun siräi marau wa. Is näu menan roasiret nais aru marau wa. Keseria, isan iwäi jaiat akas is kar onok aru moita, apairau wa.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Okoro ämän rusapai isan enim opok morai kiro ämän epar wa. Ak kiro ämän epar senes ätär musaun kar onok keseraun itok wa.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Is okoro ämän na opok amop maurim. Kiro epar Juda roasiret akas sät apu äiäi, kiro apu is tainoriäim. Is kiro apu tainorianik, iken asanokot akan Anut jou muriäim. Is Juda roasiret akan sintore ämän pak Anut nukan ämän roianik, areai roat akan ämän jer wein erekapu kiro mesin woi epar miäim.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Okoro roat akan woiaka Anut mesin epar miäi senek is nais keseriar isan woi epar mom. Anut ätäi roasiret onok eposek miäi pak onok aru miäi pak meiein siräi marai mesin is woi epar me rau.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Keseria, is orip orip, Anut nukan amukup pak roasiret akan amiakap woi näu orip, sarau sakau moram.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 Is karauk woisan opok karauk omsau pote raiminus, ätäi koimin, is karauk saruku roat sarwaraun aiauk, pak Anut opur patan opok amkea, jomuraun osap erek oi koimin.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Is kiro onok tup owa keserita keserita, Juda roat akas is apairoin. Kiro ses opok, is Anut nukan amuk opok eposek saremin roasiret is pak tururau wa. Is karauk roat pak ketäiäu wa.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Utianik, karauk Juda roat ak Esia provins raiäi akas pemana, is onok aru mora rai, sakatoiroin. Utianik, kiro roat ak is onok aru momin aparin raroi, akas pemana, na aisaurai.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Warnuk, okoro roat is Jerusalem menan roat näunäu akan amiakap tai raimin opok owo ämän momin roin raroi akas na rusapai aisaurai.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Is meter kiro roat amiakap tai raia, äiemin Anut nukas roasiret meiein ätäi siräi marai, isan woi epar mou räi äiemin. Kiro ämän mesin karar is rusapai sakatoirianik, nan amunap imäiri koi.”
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Keseria, Feliks ko Pol nukan ämän roumara, karauk roat akan woiaka Jisas mesin epar miäi äpu momara, awarowon, “Tawa marai roat akan näwäu, Lisias kounuk, epar akan ämän wasare maram.”
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Keseria, kos kiro marai ro Pol kameäwon jekur kamäun auruwon. Utianik, karauk omre opok, kon jaukut apwaraun manaurnuk, wa tämarau rai auruwon. Kon jaukut akas owo osap nuraun pena, wa tämarau auruwon.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Karauk omre manonuk, Feliks ko kon wau enip Drusila ori noirin. Drusila ko Juda asir. Pol nukan ämän rowaun Pol imäi kowe awaronuk, imäi nona, Pol nukas Jisas Krais mesin woiaka epar maun rai ämän mowon.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Pol nukas onok eposek maun pak, ro ko nukasar kon onok jekur kamäun pak, tawa Anut nukas ik wasareikaun pak ämän muruwon. Pol ko kiro ämän monuk, Feliks ko iminemara, äiewon, “Is kar omre sarau warnuk, kiro epar nan ämän ätäi rowam, na rusa man.”
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Kon ronkat Pol nukas aiauk karapus utaun isaka iraura rai, orip orip Pol urweanik, ko pak areäu.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Woisan 2 orip manonuk, kar ro enip Porkius-Festus ko Feliks nukan omoi owon. Feliks nukas manaurianik, Juda roasiret akan woiaka näu saräun rai Pol karapus owa utonuk, rawon.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.