Romanos 7
Anut nukan Ämän Eposek (BBR) vs AAI
1 O jaiat, is ak kar ämän awarom. Ik sintore ämän inkaruru rawau wa, ik Anut nukas sareikonuk, raum ätär maraurim. Ak erekapu sintore ämän nukan onok kiro aka jekur äpu, okon, ak äpu roasiret omnokou opok rauna, kiro sintore ämänis kamwareäu.
1 Taitu, abisa isan anao i kwa kwaso’ob, anayabin kwa etei’imak ofafar i kwaso’ob. Ofafar i orot babin yawasin ema’am ana veya i ebobonawiy.
2 Is kar ämän kiro epar ätär maraun awaram. Sintore ämänis keser äieu, “Asir ko kar ro owai kon komu raunuk, ko kon komunuri jekur rawai.” Utianik, kon komu meienuk rai, kos ko pak pasarau wa. Keseria, ouratäiäin sintore ämänis ko kumäu wa, ko kar ro awau owaun itok.
2 Itinin ta i boro iti na’atube kwana’itin, tautabin babin aawan yawasin ema’ama ana veya ofafaramaim eo’o, nati babin i boro orot biyanamaim nafatum nama. Baise orot namomorob ufunamaim babin i tabin ana ofafarane hirufam.
3 Utianik, kiro asir ko kon komu raunukar, kar ro owai kiro asir ko ouratäiäin sintore ämän itimornuk, roasiret akas ko sapum onok mou äiäi. Utianik, kon komu meienuk rai, kiro asir ko ouratäiäin sintore ämänis kumäu wa, ko kon komu pak pasar rawau wa. Kesermoi, ko kar ro owai ko sapum onok mau wa.
3 Isan imih babin aawan yawasin ema’am ana veya i orot ta nabi’awan, nati babin i moser kwebayan. Baise orot emomorob ana veya, nati babin i ofafarane tit. Naatu orot ta nabi’awan na’at i men moser kwebayan.
4 Kiro onok senek, jaiat, Anut nukas ak imwaronuk, ak kiro sintore ämän ko Moses nuruwon pak wa pasar rai. Krais nuka am äpäs opok meienuk, ak nais ko pak meiein senek, okon, rusapai, ak sintore ämän nukan inkaruru rawau wa, ak kar ron inkaruru rai. Kiro ro ko Jisas Krais, ko ätäi siräiewon ak kon roasiret. Keseria, ik Krais nukan roasiret raumoi, Anut nukan wou ereraun karar sarau miäum.
4 Imih taitu tuwai’inah, ef ta’imon nati na’atube Keriso ana morobomaim baitumatumayah ofafar ana fairane rufamih hitit. Imih i ana misir maiye’emaim baita’ay boubun ana ef imatar, naatu boun morobone God biyawas maiye i nowan kwamatar, saise it bowayah gewasih na’atube God isan tanabow.
5 Meter ik iken enmaksau nepipiraun karar ronkateanik, onok aru miäumun. Sintore ämänis keser äiewon, “Ak kiro onok keserwe. Ak kiro onok wa keserau.” Keser aikonuk, iken woiok siräi mukonuk, ik onok aru maun ronkateäumun. Keseria, ik onok aru miäumun kis ik erekapu ep wa koseriäu nukan apu opok mukiäu.
5 Anayabin it taiyuwit biyat ana kok isan tanotanot ana veya, ofafar run biyat ana kok kakafin kura’ara’ah naatu biyat tutufin etei bonawiy in morobomaim yai.
6 Utianik, rusapai ik kiro sintore ämän nukan inkaruru rawau wa. Ik meiemun senek, okon, kiro sintore ämänis ik meter kamoikowon, rusapai kis ik kamoikau wa. Keserianik, rusapai ik Anut nukan sarau muram. Epar, meter ik sintore ämän jer wein rau tainorianik, kon sarau muraun keseriäumun. Utianik, rusapai Anut nukan Osou Näus ik sareikonuk, ik apu awau pakas kon sarau eposek muram.
6 Baise boun, it nati ofafar fatumit tamorob ta’inu’in, God nati fatufatumane rufamit tatit. Anun Kakafiyin ana ef boubunamaim tabowabow, men ef atamanin ana ofafar hikirum inu’in tai’ufunun tabowabowamih.
7 Ik keser owo äiäm? “Sintore ämän kiro aru” äiäm ra? Wa senes, wa! Utianik, sintore ämänis ik onok aru miäum ätär mukiäu, okon, sintore ämän kiro eposek. Anut nukas ik sintore ämän ikau wa maro, is karauk onok kesermin kiro onok aru is äpu wa. Is meter karauk roat akan osap owaun woias weäimin opok, is onok aru miäim kiro äpu wa. Utianik, kar sintore ämänis keser äiewon, “Na karauk roasiret akan osap owaun wa wousarau.” Kisim Bek 20:17
7 Imih ofafar i bowabow kakafin sinafuyan tanarouw tanao? En anababatun! Baise ofafar en na’at ayu au kakafih boro mi’itube ataso’ob. Anayabin ofafar men tama’am na’at ayu boro mi’itube bahiy isan hiofafar ataso’ob.
8 Keser äienuk, onok aru isan woi uru rau kos kiro sintore ämän pakas is karauk roasiret akan osap owaun orip orip ronkateanik, onok aru maun keseriäim. Kesermoi, sintore ämän rawau wa maro, onok aru iken woiok uru rau, ko siräiäun sakau wäpik. Ko meiewon senek.
8 Baise bowabow kakafin nati ofafaramaim ana ef tita’ur run ayu wanawana’umaim kura’ara’ah sawar kakafih asisinaf. Ofafar men tama’am na’at, bowabow kakafin i boro ana fair men tama.
9 — ausente —
9 Marasika ayu ofafar men asoso’ob ana veya ayu i yawasu ama, baise obaiyunen tur tit anonowar ana veya bowabow kakafin yawas naatu ayu amorob.
10 — ausente —
10 Obaiyunen tur nati yawas bai na hirouw hio atitita’ur i morob bai na.
11 — ausente —
11 Anayabin bowabow kakafin, iti obaiyunen turamaim ana ef bai ayu ifuwu naatu easbunu.
12 Keserianik, sintore ämänis Anut nuka owo senek rau ätär mukiäu, okon, sintore ämän kiro eposek senes. Owo onok Anut nukas kon sintore ämän pakas ik keseraun aikiäu, kiro nais eposek senes. Epar, kiro eposek senes, ik sareikeäu.
12 Isan imih ofafar i kakafiyin, naatu obaiyunen tur i kakafiyin, mutufurin naatu gewasin.
13 Keseria, is owo äiäm? “Kiro osap eposekus is meiäun rai keseriäu ra?” Wa senes, wa! Utianik, onok aru isan woi uru rau kos sintore ämän pakas is Anut pak raimin pakan imäirowon, is meiemin senek raiäim. Anut nukas sintore ämän ik sareikaun ikowon, utianik, onok arus is aru muroin. Kiro onokus, Anut nukas isan onok aru miäimin kiro aru senes ätär murowon.
13 Imih iti sawar gewasin imaim sinaf ayu au morob bai na? En anababatun! Baise bowabow kakafin i ayu easbunu, isan imih bowabow kakafin taiyuwin ana yawas botait irerereb, sawar gewasin wanawanan wa’ir na ayu imurubu. Naatu nati obaiyunenamaim bowabow kakafin na kakafin, kakafin anababatun matar.
14 Ik äpu Anut nukan Osou Näus kiro sintore ämän ikowon. Utianik, is omnokoupaian ro, okon, is ätäi ätäi onok aru miäim. Onok arus is kameironuk, is kon sarau ro (slev) senek raim.
14 It taso’ob ofafar i ayubit isan; baise ayu i orot maiyow, bowabow kakafin ana akir wairafinamih tubunu.
15 Is owo onok keseriäim, kiro owon keseriäim is äpu wa. Is onok eposek keseraun ronkateäim, kiro onok is wa keseriäim. Owo onok aru iro wa keseraun ronkateäim, kiro onok is orip orip keseriäim.
15 Abisa asisinaf hai yabih men asoso’ob, anayabin abisa sinafumih akokok i men asisinaf, baise abisa abifutuw i asisinaf.
16 Keseria, karauk ses opok, is onok aru wa maun ronkateäim, is kiro onok miäim. Kiro onokus is sintore ämän eposek ronkateäim ätär muriäu.
16 Naatu baise, abisa asisinaf i abisa men akokok i asisinaf nati i ayu abibasit ofafar i gewasin.
17 Keserianik, is keser äiem, isakasar onok aru wa keseriäim. Onok aru isan woi uru rau kos kiro onok aru keseriäu.
17 Imih nati i men ayu asisinafumih, baise bowabow kakafin iti wanawana’umaim ema’am i esisinaf.
18 Rowe, is äpu kiro epar senes. Isakasar kar onok eposek mau senek wa. Is omnokoupaian ro, okon, onok eposek maun ronkateanik, isakasar isan sakaus tainorau senek wa.
18 Ayu so’ob wanawana’umaim i men gewasin ta ema’am, nati i ayu biyau naniyan kakafin. Anayabin ayu au kok gagamin i mi’itube gewasin ata sinaf, baise sinaf isan men karam boro anasinaf.
19 Owon, is onok eposek keseraun ronkateäim, kiro is wa keseriäim. Owo onok aru wa keseraun ronkateäim, kiro is keseriäim.
19 Anayabin abisa gewasin sinafumih anotanot i men asisinafumih. Baise kakafih men akokok sinaf nati i ama asisinaf.
20 Keserianik, onok aru wa maun ronkateäim, kiro onok aru keserita rai, kiro onok isakasar wa keseriäim, wa, onok aru isan woi uru rau kos kiro keseriäu.
20 Naatu ayu sawar abisa men akokok i asisinaf, nati i men ayu asisinaf, baise bowabow kakafin wanawana’umaim ema’am i esisinaf.
21 Keserianik, rusapai is kiro onok äpu mom. Is owo onok eposek keseraun ronkateanik, kiro keseraun ronkateäim, kiro wa keseriäim. Is orip orip onok aru miäim.
21 Isan imih iti ofafar ana ef mi’itube ebowabow i atita’ur. Ayu bowabow gewasin sinafumih anotanot ana veya, bowabow kakafin i mar etei etitit.
22 — ausente —
22 Ayu wanawanau i ebiyasisir gagamin maiyow God ana ofafar isan.
23 — ausente —
23 Baise ayu biyau wanawanan efan tata’ane ofafar ta ayu au not ana ofafar hairi hibiyow atatam. Nati baiyowamaim iwa’an ayu buwu bowabow kakafin ana ofafar wanawan dibur yariyu.
24 O, is ro wopur orip. Is onok aru orip, okon, is meiäurim, Anut pak orip orip wa rawam. Keserita, inok ros is kiro onok aru pakan imäiraun itok?
24 Ayu i yababan orot! Yait boro iti biyau murubinane niyawas nabotait.
25 Rowe, Anut nukas ik kiro onok aru pakan imäikiäu. Ko iken Näwäu, Jisas Krais äsimornuk, kos ik sareikeäu, okon, is Anut ‘Pere’ aurim.
25 God ana merar ayiy Jesu Keriso’one ayu boro niyawasu. Imih ayu au not i boro God ana ofafar isan ni’akir nabow, baise ayu biyau i bowabow kakafin ana ofafar isan ni’akir nabow.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.