Mateus 9
Anut nukan Ämän Eposek (BBR) vs AAI
1 Jisas ko ätäi ous opok toneanik, Galili An Unik kureanik, kon mena Kapaneam potowon.
1 Jesu wa afe’en yen naatu matabir maiye rabon na ana bar ana meraramaim tit.
2 Karauk roat akas kar sip ro kon isou ipou tipinewon orip patan opok mianik, Jisas rawa imäi koin. Kiro roat akan woiaka Jisas mesin epar moin apwareanik, kiro ro isou ipou tipinewon orip auruwon, “Mokoi, nan won päurar rawai, is nan onok aru jäkäi musom.”
2 Nati’imaim sabuw afa orot ta an uman murubin emo’emomaim hiwan hi’abar hina Jesu biyan hitit, naatu Jesu sabuw hai baitumatum itin, basit orot an uman murubin isan eo, “Natu men iniyababan, o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
3 Keser aurnuk, karauk sintore ämän tamareäi roat akas akan woiaka uruas aka aka keser ronkatein, “Kiro ro ko Anut jeje ämän auru.”
3 Naatu Ofafar Bai’obaiyenayah afa taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib.”
4 Jisas ko kiro roat akan ronkat äpu momara, awarowon, “Ak owon akan woiaka uruas kiro ronkat aru ourai?
4 Jesu abisa hinotanot itin naatu eo, “Kwa aisim dogor wanawanan not kakafih kwanotanot?
5 Is owo ämän äiäun itok, owo ämän äiäun itok wa? ‘Nan onok aru jäkäi musom,’ is keser äiem ra, ‘Na siräinam, manam,’ is keser äiem ra? Is owo ämän äiem, ak akan woiaka is mesin epar maiei?
5 Ef menatan i hamehamen, orot ana kakafih notawiyen isan anao i hamehamen ai anau namisir nabat nareremor i hamehamen?
6 Utianik, ak Ro Nukan Mokoi ko enip orip, ko okoro omnokou pakan onok aru jäkäi maun itok äpu maun is keseram.” Keseria, kos kiro sip ro auruwon, “Na siräinam, nan mat oinam, nan mena man!”
6 Baise kwakakasiy, imih ani’obaiyi kwana’itin, orot Natun i tafaramamaim fair bai bowabow kakafih notawiyen isan.” Naatu orot an uman murubin isan eo, “Kumisir a ir kunuw kubai a ubar kwen.”
7 Kesernuk, kiro ro siräianik, kon mena manowon.
7 Orot misir ana ir nuw bai ana ubar in.
8 Roasiret ak kiro onok aparianik, ak Anut nukan enip jou moin. Owon, kos Jisas sakau nurunuk, kos roat siräi mareäwon.
8 Sabuw iti na’atube matar hi’i’itin ana mar hai hibir ra’at naatu God wabin hibora’ara’ah fair iti na’atube orot bitih isan.
9 Jisas ko Kapaneam mena utomara, apu opok pote, kar ro kon enip Matiu ko takis aiauk oiäwon ro kon sarau miäwon owa tane rawon aparwon. Ko Matiu keser auruwon, “Na koi, is tainoir.” Keser aurnuk, Matiu ko siräianik, Jisas tainori manowon.
9 Jesu efan nati ihamiy remor inan auman, kabay o’onayan wabin Matthew ana bowabow efanamaim ma’am itin naatu iu, “Kumisir kwi’ufnunu.” Matthew ma’am misir Jesu iufunun hairi hin.
10 Jisas ko Matiu nukan owa o jenuk jenuk, karauk takis aiauk oiäin roat pak, onok aru miäin roat pak peanik, Jisas kon tamareäu roat pak tane raiäin patan opok pe erek tane o jein.
10 Jesu Matthew ana baremaim ma bay hi’au, ana maramaim kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sinafuyah moumurih maiyow hina Jesu ana bai’ufununayah bairi hikofanih bay aa ana efanamaim himare.
11 Karauk Parisi roat akas kiro roat apwareanik, Jisas nukan tamareäu roat totwaroin, “Akan tamareäwon ro ko owon kiro takis oiäi roat pak onok aru miäi roat pak erek o jera?”
11 Naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hi’itih ana maramaim, Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Aisim kwa a bai’obaiyenayan kabay o’onayah naatu sabuw kakafih bairi hima bay te’aa?”
12 Jisas ko kiro ämän roianik, awarowon, “Roasiret sip wäpik ak dokta siakup wa poteäi, roasiret sip orip karar epar ak dokta siakup potaiei.
12 Jesu hio nowar naatu iyafutih eo, “Sabuw aurih sawow en adanafur orot boro men hinakok, baise sabuw iyab sawusawuwih boro adanafur orot hinakok.
13 Ak kiro ämän Anut nukas äiewon ak pote onoktapau itanenai, äpu maiei. ‘Opur amkeanik, is iraiei kiro is woi eräu utou.’ Ak kiro onok wa keserau, ak karauk roat akanun woiakati mianik, sarwaraiei kiro isan woi ereai. Is roasiret onok eposek miäi urwaraun kowau wa. Is roasiret onok aru miäi urwaraun koimin.”
13 Kwa Buk Atamaninamaim kwabiyab tur yabin kwa’itin? ‘Ayu i akokok kabeber, men sibor.’”
14 Kiro ses opok Jon, an jomareäwon ro nukan tamareäu roat akas Jisas siakup pemana, keser totorin, “Ik Parisi roat pak karauk omre opok o utiäum. Nan tamareäum roat owon ak o wa utiäi?”
14 Naatu John Baptist ana bai’ufununayah hina Jesu hibatiy hio, “Aisim aki naatu ofafar bai’ufununayah bairi mar etei ayoyohar naatu o a bai’ufununayah i en?”
15 Jisas nukas ätäi awarowon, “Kar ro ko asir awau owaurnuk, kon jaukut pak raunuk, akan woiaka aru miäi ra? Wa! Karauk roat akas kiro ro asir owon imäi manona, ko ak pak rawau wa, kiro ses opok, ak woiaka aru mianik, o utaiei.
15 Jesu iyafutih eo, “Men karam sabuw orot boubun tatatabin ana yasisir isan hitaruru’ay, hitama orot yawasin hitabotouw, baise mar boro nanan orot boro hinabosair naatu nati ana veya’amaim imaibo hinifoufur hinirowarow.
16 Kar ros kon omjo kiräiwon, omjo si awau oianik, omjo mustäi opok wa näke mai. Kiro omjo an kosoriäu ses opok, omjo awau eteinak sareanik, kon omjo ätäi kiräimara, amarer näwäu saräi.
16 Na’atube faifuw atamanin boro men karam hinab faifuw boubun hinafitimih, anayabin faifuw boubun hinasasauw ana veya boro nakaro’om natakweb mahar nara’at.
17 Kar ros wain an awau meme kerau mustäi opok wa äräine miäu. Ko kesernuk rai, kiro wain an awau sipar kurarianik, meteran meme kerau kiräianik, wain an omnokou opok kour nai. Kiro meme kerau nais erek jäkäiai. Wain an awau ko meme kerau awau opok äräine mota, au eposek rawaiei.”
17 Na’atube men yait ta wine boubun ebai wine ana kibub atamaninamaim eriririmih, anayabin wine boubun boro nara’at naatu kibub natafofor wine nasuwa na re, imih wine boubun i boro wine ana kibub boubunamaim hinarir, saise hairi boro gewasih hinabat.”
18 Jisas ko roasiret kiro ämän maronuk maronuk, kar Juda ro näwäu kos Jisas siakup pe uou sur weanik, auruwon, “Isan asinak rusapai meiewon, utianik, na potea, nan ipon ko opok mota, ko ätäi siräiäi.”
18 Iti na’atube eo auman Tafaror Bar kaifenayan orot ta na Jesu biyan tit nanamaim sun yowen eo, “Ayu natu babitai i veya boun morob, baise akokok inan umawat inabutubun nayawas.”
19 Keser aurnuk, Jisas ko siräianik, kiro ro tainori potowon. Kon tamareäu roat nais ak erek potoin.
19 Basit Jesu misir ana bai’ufununayah bairi orot hi’ufunun hin.
20 Kar asir ko keir sip orip orip oiäu, kiro sip nukan woisan 12 orip rawon. Jisas ko manonuk manonuk, ko Jisas mekesup pemara, Jisas nukan omjo peteu atowon.
20 Naatu babin ta ana faifuwamaim rara bota’ar ma’am kwamur etei 12 sasawar, na Jesu ufunane tit,
21 Kiro asir kon wou uruas ronkatewon, ‘Is kon omjo karar atoita, is ätäi eposek saräm.’
21 ana notamaim eo, “Jesu ana faifuw tainin ana butubun boro ana yawas.” Naatu ana faifuw tainin butubun.
22 Jisas ko ätäi pirirmara, kiro asir aparwon, kos keser äiewon, “Asinak, nan won päurar rawai. Na is mesin won epar momon, okon, na eposek saräm.” Kiro ses opokar kiro asir ätäi eposek sarewon.
22 Jesu tatabir babin itin eo, “Natu men iniyababan, abai tumatumamaim kubigewasin.” Iti na’at eo ana veya’amaim, mar ta’imonamo babin igewasin.
23 Keseria, Jisas ko ro näwäu nukan owa potowon. Roasiret ak kar asinak meienuk, karauk roat ak paraur we rain, karauk roasiret akas waiauk kure rain apwarwon.
23 Imaibo Jesu na Kou’ay Bar kaifenayan orot ana bar wanawanan run. Sabuw hiru’ay hima hirerey itih, naatu rerey ana fik hibababin nowar.
24 Kos awarowon, “Ak roasiret erekapu kasik nowe! Kiro asinak ko meiäu wa, ko erar nini rau!” Jisas nukas keser äienuk, roasiret akas ko apari ioin.
24 Jesu eo, “Iti kek babitai i matan fot inu’in, men morobomih, kwamisir ufun kwatit.” Baise sabuw isan himarib, anayabin i hiso’ob kek i morob.
25 Roasiret ak erekapu kasik ute nona, Jisas ko kiro asinakun ou waru uru tonomara, kon ipou oirori atonuk, kiro asinak ätäi siräiwon.
25 Basit sabuw etei himisir ufun hitit sawar, imaibo Jesu run in kek inu’in ana efanamaim tit, naatu babitai uman bai imisiruw yawas misir.
26 Ko kiro onok keserwon ämän kiro omsau erekapu manowon.
26 Iti sisinaf ana tur ra’at tasasar in nati tafaram hima’am ana fofonin etei hinowar.
27 Jisas ko kiro mena utomara, apu opok potonuk potonuk, ro amiawa utup oirories ko tainori pote rai, sakau urweirin. “Devit nukan Mokoi, na iwenun wonti mutoinam, na iu sareit.”
27 Jesu efan nati itumar tit remor inan, orot rou’ab matah fim hitit hi’ufunun hin hi’af hio, “David uwan, kwiwanbabani.”
28 Jisas ko kar owa tononuk, kiro ro ories ko siakup tonosa, kos au totwatowon, “Awan woiawa is au sarwataun mesin epar moir ra?” Ories ätäi keser äieirin, “Näwäu, io, na itok, keseitam.”
28 Jesu na bar wanawanan run naatu orot rou’ab hina biyan hitit, Jesu ibatiyih eo, “Kwabitumatum ayu boro aniyawasi?” Hairi hiya’afut hio, “Regah abitumitum.”
29 Jisas nukas awan amiawa ateanik, äiewon, “Awan woiaka is mesin epar moirin, okon, awan amiawa uräiäi!”
29 Basit Jesu hairi matah botobonen eo, “Kwabitumatum na’atube isa namatar.”
30 Jisas nukas keser äienuk, kiro roat orien amiawa orärewon. Jisas nukas ätäi keser sakau ämän awatowon, “Au pote, roasiret wa awarau!”
30 Hairi matah higewasin hinuw naatu Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen.”
31 Utianik, kiro roat ori au kasik neanik, Jisas nukas jekwatowon kiro omsau erekapu ämän areirin.
31 Baise hairi hitit hin Jesu ana tur hibosemor ra’at, nati tafaram hima’am ana fofonin etei hinowar.
32 Jisas kon tamareäu roat pak manaurna, karauk roasiret akas kar ro ok utup osou aru orip Jisas rawa imäi koin.
32 Orot rou’ab hinan ufut sabuw afa orot ta yoyom hirab awan igug ma’am hibai hina Jesu biyan hitit.
33 Keserna, Jisas nukas kiro osou aru ok utup ro pak raiäwon oi kurewon. Kesernuk, kiro ro arewon, roasiret ak ronkat sosop oianik, keser äiein, “Ik kiro onok meter Israel roasiret kamuk opok aparau wa.”
33 Naatu Jesu yoyom mowan nun tit orot busuruf tur eo sabuw etei hifofor hio, “Sawar iti na’atube Israel wanawananamaim men ta i’itin bounabo ta’i’itin.”
34 Utianik, Parisi roat akas keser arein, “Ko kiro osou aru akan näwäus ko sakau nurunuk, ko osou aru oi kurwareäu.”
34 Baise Ofafar Bai’obaiyenayah hio, “Iti i Demon Hai Ukwarin fair itin imih demon nunih titit.”
35 Jisas ko näu mena pak eteinak mena pak erekapu poteanik, ko akan tururiäi owa roasiret ämän marowon. Anut nukas roasiret kamwaraun kowai Ämän Eposek sakau marowon. Ko roasiret sip atap atap orip sarwareäwon.
35 Jesu bar awan awan run tit sabuw inanawanih bar merar hai Kou’ay Baremaim sabuw i’obaibiyih, mar ana aiwob isan Tur Gewasin eo hinowar naatu sabuw hai sawow yumatah ta ta hibow hinan etei iyayawasih.
36 Ko roasiret sosop koi tururna, apwareanik, wouti mowon, owon, ak kar ros wa sarwareäu, ak akan ronkat atap atap rain kiro onok ak sipsip kamwaraun roat wäpik senek.
36 Jesu iti rou’ay gagamin maiyow hinan itih yan baban, anayabin hai not kwaris naatu aurih baibais en, ana itinin i sheep na’atube aurih nabatanenayan orot en.
37 Keseria, Jisas nukas kon tamareäu roat keser awarowon, “Kiro woia o sosop itok sare rau, kiro woia o ariaun sarau roat sosop wa.
37 Basit ana bai’ufununayah isah eo, “Masaw i gagamin na’in baise ana fourayah i men moumurih.
38 Ak kiro woi atak ro ko aurna, kos karauk sarau roat äsimwaronuk, akas pote kiro o turur maiei.”
38 Imih masaw matuwan isan kwanayoyoban saise bowayah afa niyafarih hinan bay hinafour, anayabin bay i hiyamur.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.