Mateus 15

Anut nukan Ämän Eposek (BBR) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Karauk Parisi roat pak sintore ämän tamareäi roat pak ak Jerusalem menas koianik, Jisas keser totorin,
1 Então alguns fariseus e alguns mestres da Lei vieram de Jerusalém para falar com Jesus e lhe perguntaram:
2 “Owon nan tamareäum roat akas iken askanai akan sintore ämän wa tainoriäi? Ak o jauri akan ipiak an wa kosoriäi.”
2 — Por que é que os seus discípulos comem sem lavar as mãos, desobedecendo assim aos ensinamentos que recebemos dos antigos?
3 Jisas nukas owon Anut nukan ämän wa tainoriäi, ak akan askanai akan onok karar tainoriäi?
3 Jesus respondeu:
4 Anut nukas äiewon, ‘Na nan momon aninan ämän tainor.’ Ko ätäi äiewon, ‘Inok ro ko kon momok anak jeimarai, karauk roat akas ko wena, meiäi.’ Kisim Bek 20:12-17
4 Pois Deus disse: “Respeite o seu pai e a sua mãe!” E disse também: “Que seja morto aquele que amaldiçoar o seu pai ou a sua mãe!”
5 Utianik, ak keser ämän miäi, ‘Inok ro ko osap orip kon momok anak ori sarwataun itok. Utianik, ko au awateäu. “Is kiro osap Anut nuraun karar sare momin rau. Keseria, is au sarwatau senek wa.” ’
5 Mas vocês ensinam que, se alguém tem alguma coisa que poderia usar para ajudar os seus pais, em sinal de respeito, mas diz: “Eu dediquei isto a Deus”,
6 Ak Parisi roat keser äiäi, ‘Kiro itok, ko kon momok anak wa saräi.’ Kiro onokus ak Anut nukan ämän tonoi mianik, akan askanain ämän karar epar tainoriäi.
6 então não precisa ajudar os seus pais. Assim vocês desprezam a mensagem de Deus para seguir os seus próprios ensinamentos.
7 Ak sätäiäin roat! Anut nukan ämän roianik, areawon ro Aisaia nukas ak mesin epar äiewon. Ko keser jer wewon,
7 Hipócritas! Isaías estava certo quando disse a respeito de vocês o seguinte:
8 ‘Anut nukas äiewon,
8 “Deus disse:
9 Ak kar ron sintore ämän tainoria, ak keser äiäi kiro Anut nukan ämän. Ak sät ämän tainorianik, ak isan enim erar rororiäi!” ’” Aisaia 29:13
9 A adoração deste povo é inútil,
10 Jisas nukas roasiret sosop urwarnuk, ko siakup kouna, keser awarowon, “Ak okoro ämän awaram roinai, jekur äpu maiei!
10 Jesus chamou a multidão e disse:
11 Kar ro ko o jeäu kis Anut nukan amukup ukun wa kureäu. Ronkat aru wou uru rau siräienuk, kon oksaus äiäu kis epar ko ukun kureäu.”
11 Não é o que entra pela boca que faz com que alguém fique
12 Kiro ses opok kon tamareäu roat akas ko siakup koianik, keser aurin, “Na kiro ämän aremon mesin Parisi roat ak kiro ämän roianik, akan woiaka aru moin, na kiro äpu ra?”
12 Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Sabe que os
13 Jisas nukas ätäi kon tamareäu roat awarowon, “Isan Moni ko omar oik rau, ko woi orip. O uku nuka ipous wäu wa, kiro erekapu akan kinip orip siräi kuräi.
13 Jesus respondeu:
14 Ak kiro utwarona, rawe, kiro roat ak amiak utup, ak kar jaunakat amiak utup apu ätär marau senek wa. Kar ro amuk utup kos kar amuk utup jauk apu ätär murim rai, au jauk ori erek erek owateanik, up uru naieir.”
14 Não se preocupem com os fariseus. São guias cegos. E, quando um cego guia outro, os dois acabam caindo num buraco.
15 Keser äienuk, Pita nukas Jisas keser auruwon, “Na kiro totok ämän onoktapau ik aikota, rowam.”
15 Então Pedro pediu: — Explique para nós aquilo que o senhor disse antes.
16 Jisas nukas awarowon, “Is ak ämän sosop ätär maromin sinuk, akan ronkat eposek senes saräu wa.
16 Jesus disse:
17 Ak kiro onok äpu wa ra? Owo o jeäi kiro pimur uru ne raiäu, kiro ätäi pimur uruas koianik, neäu.
17 O que entra pela boca vai para o estômago e depois sai do corpo.
18 Utianik, ronkat aru woiaka uru raiäu siräienuk, oiaksau opokas peäu, kiro ronkatis karar roasiret epar ukun kurwareäu.
18 Mas o que sai da boca vem do coração. É isso que faz com que a pessoa fique impura.
19 Woiaka uruas roasiret ak kiro ronkat aru keser oiäi: Ak roasiret akwarona, meiäun ronkateäi, ak ro oin asiret aru maraun ronkateäi, ak karauk memes onok maun ronkateäi, ak osap päu owaun ronkateäi, ak osap aparianik, meswareäu, ak ämän sät äiäun pak, roasiret enmakap ämän maun pak ronkateäi.
19 Porque é do coração que vêm os maus pensamentos, os crimes de morte, os adultérios, as imoralidades sexuais, os roubos, as mentiras e as calúnias.
20 Kiro onok aru kis roasiret ukun kurwareäu. Utianik, ak ipiak an kosorau wa, o jeäin kis roasiret Anut nukan amuk opok ukun wa kurwareäu.”
20 São essas coisas que fazem com que alguém fique impuro. Mas comer sem lavar as mãos não torna ninguém impuro.
21 Jisas ko kiro mena utomoi, kar omsau Taia näu mena pak Saidon näu mena kamuk opok potowon.
21 Jesus saiu dali e foi para a região que fica perto das cidades de Tiro e de Sidom .
22 Kar Kenan asir ko kiro mena raiäwon, ko pemara, Jisas auruwon, “Näu ro, na Devit nukan Mokoi, na isanun wonti moinam, is sareir! Isan asinak osou aru nukas erekapu aru mowon rau.”
22 Certa mulher cananeia, que morava naquela terra, chegou perto dele e gritou: — Senhor,
23 Utianik, Jisas nukas kiro asir ätäi kar ämän aurau wa. Kon tamareäu roat akas ko siakup peanik, keser aurin, “Kiro asir ko ik tainoike koi rai, ur orip koura, okon, na ko äsimorta, ätäi manai!”
23 Mas Jesus não respondeu nada. Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Mande essa mulher embora, pois ela está vindo atrás de nós, fazendo muito barulho!
24 Keserna, kos ätäi awarowon, “Israel roasiret ak sipsip senek kamwaraun ro wäpik. Isan moni nukas kiro Israel roasiret akanun karar is äsimoirnuk, kamwaraun koimin.”
24 Jesus respondeu:
25 Keser awaronuk, kiro asir ko Jisas siakupai pemara, ate waianik, keser auruwon, “Näu ro, na is sareir.”
25 Então ela veio, ajoelhou-se aos pés dele e disse: — Senhor, me ajude!
26 Jisas nukas ätäi keser auruwon, “Ik mokoit akan o oianik, enat wa kure mareäum. Kiro onok aru.”
26 Jesus disse:
27 Kesernuk, kiro asires Jisas keser auruwon, “Näu ro, kiro epar äiem, utianik, enat ak akan momonakat patan opok o jena, karauk o usip omnokou opok nonuk, akan enat akas kiro o usip jeäi.” Buk Song 62:12
27 — Sim, senhor, — respondeu a mulher — mas até mesmo os cachorrinhos comem as migalhas que caem debaixo da mesa dos seus donos.
28 Kesernuk, Jisas nukas kiro asir auruwon, “Asir, nan won epar momon kiro näwäu senes! Nan owo onok is na sareisaun airom, kiro sareisam.” Jisas ko kiro asir keser aurnukar, kiro asiren asinak ko ätäi eposek sarewon.
28 — Mulher, você tem muita fé! — disse Jesus. — Que seja feito o que você quer! E naquele momento a filha dela ficou curada.
29 Jisas ko kiro mena utomoi, Galili An Unik kasakup potowon. Ko kar omtapau opok toneanik, tane rawon.
29 Jesus saiu dali e foi até o lago da Galileia. Depois subiu um monte e sentou-se ali.
30 Karauk roasiret akas karauk roasiret sosop, amiak utup roat, isoraka aru roat, pak oiaka utup roat pak, karauk sip roat pak ak Jisas nuka siakup imware koi maroin. Kos kiro roasiret sip orip erekapu jekwarowon.
30 E foram até Jesus grandes multidões levando coxos, aleijados, cegos, mudos e muitos outros doentes, que eram colocados aos seus pés. E ele curou todos.
31 Kesernuk, ak ko kiro onok keserwon aparianik, ak ronkat sosop oin. Oiaka utup roat ak ätäi eposek arein, isiaka mämäinewon roat ak ätäi tuku sarein, amiaka utup roat ak amareanik, osap aparin, wa ariain isorak aru roat ak ätäi ariein, karauk roat ak sip atap atap orip ak eposek sarein. Kesernuk, kiro roasiret akas Israel akan Anut enip rororin.
31 O povo ficou admirado quando viu que os mudos falavam, os aleijados estavam curados, os coxos andavam e os cegos enxergavam. E todo o povo louvou ao Deus de Israel.
32 Jisas nukas kon tamareäu roat ur warnuk, kouna, keser awarowon, “Is okoro roasiret ak omre 3 orip o wäpik ik pak erek erar rain apwareanik, woiokti mou. Ak apu opok pote sous meiäiei. Keseria, is erar akan mena äsimwaroita, manau senek wa.”
32 Jesus chamou os seus discípulos e disse:
33 Kon tamareäu roat akas ätäi keser aurin, “Ik okoro ro wäpik mena raum, okoro roasiret sosop, ik o erapakan oianik, roasiret arota, jaiei?”
33 Os discípulos perguntaram: — Como vamos encontrar, neste lugar deserto, comida que dê para toda essa gente?
34 Jisas nukas ätäi awarowon, “Ak bret esap esap rau?” Akas ätäi aurin, “Ik o sosop oi kowau wa, bret 7 orip pak karauk was eteinanak pak rau.”
34 — Quantos pães vocês têm? — perguntou Jesus. — Sete pães e alguns peixinhos! — responderam eles.
35 Keserna, Jisas nukas ätäi roasiret omkapai tanewe räi awaronuk, ak tanein.
35 Aí Jesus mandou o povo sentar-se no chão.
36 Kos bret 7 orip pak was pak oianik, Anut ‘pere’ auruwon. Keserianik, kon tamareäu roat aronuk, akas pak kiro roasiret arona, jein.
36 Depois pegou os sete pães e os peixes e deu graças a Deus. Então os partiu e os entregou aos discípulos, e eles os distribuíram ao povo.
37 Roasiret ak kiro o jeanik, erekapu nokomaka pewon. Karauk o autau utoin Jisas nukan tamareäu roat akas basket 7 orip oianik, kiro o jein autau joke mona, ok pewon.
37 Todos comeram e ficaram satisfeitos; e os discípulos ainda encheram sete cestos com os pedaços que sobraram.
38 O jein roat ak 4,000 orip, utianik, asiret mokoit pak ak ninarewarau wa.
38 Os que comeram foram quatro mil homens, sem contar as mulheres e as crianças.
39 Keseria, Jisas nukas kiro roasiret äsimwaronuk, akan mena mane kurena, ko ous oik toneanik, Magadan omnokou opok potowon.
39 Então Jesus mandou o povo embora, subiu no barco e foi para a região de Magadã .

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.