Marcos 15
Anut nukan Ämän Eposek (BBR) vs AAI
1 Om teinenuk, tapera, Anut kamuk raiäi roat näunäu, Juda roat näunäu, sintore ämän tamareäi roat, kaunser roat erekapu pak akas Jisas wena, meiäun ämän atoin. Ak Jisas muris ipou parar mianik, Pailot nukan ipoukup maun imäi potoin.
1 Maraumanaika, firis ukwarih naatu regaregah ai’in, Ofafar bai’obaiyenayah naatu kaniser etei hiru’ay hiyakitifuw. Imaibo Jesu uman hifatum hibonawiy hin Pilate biyan hitubar.
2 Keserna, Pailot nukas Jisas totorwon “Na Juda roasiret akan kamwaraun ro näwäu king ra?”
2 Pilate Jesu ibatiy eo, “O Jew hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Bo nati ku’o.”
3 Anut kamuk raiäi roat näunäu akas kon enip opok sät ämän sosop moin.
3 Naatu firis ukwarih Jesu isan baifufuwen maumurih maiyow hibow hitit bowabow kakafin sinaf hirouw hio.
4 Keserna, Pailot nukas ätäiar totorwon, “Na ätäi ämän mau owon utom? Na kiro ämän nan enmatap moi, na rowau wa ra?”
4 Imih Pilate Jesu ibatiy maiye? “O boro tur ta inao? O baifufuwenayan hiruw te’o kunonowar!”
5 Utianik, Jisas nukas kar ämän ätäi aurau wa. Kesernuk, Pailot ko ronkat sosop owon.
5 Baise Jesu men kok boro tur tao maiye, imih Pilate ana kasiy ra’at men kafaita. Baibin rah ana hub wanawanan tounamatar ma’am ti’i’itin|alt="women see angel inside tomb" src="cn01851B.tif" size="col" loc="Mrk 15.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.5-6"
6 Akan sumaun omre enip Pasowa opok, Rom akan kamwareäu ro näwäu nukas woisan karar karar kiro omre opok kar ro karapus owa raiäu utonuk, maneäu. Roasiret akasar koi tururianik, kar ro utona, manaun aurna, ko kiro ro utonuk, maneäu.
6 Gawan hai sinaf mar etei Tatar Nowaten hiyuw ana veya sabuw hai kokomaim teo orot menatan dibur ema’am Pilate ebobotait.
7 Kiro ses opok, kar ro kon enip Bar-Abas ko karapus owa rawon. Meter kiro mena roat akan kamwareäwon ro näwäu pak weräianik, Bar-Abas nukas kar ro wenuk, meiewon. Keseria, ko karapus owa kurein rawon.
7 Nati ana veya orot wabin Barabas i diburamaim ma’am, iti orot i sabuw hai kou’ay ta hibai uruw hirufufur hinan wanawanan orot ta easabun morob.
8 Roasiret sosop akas peanik, Pailot keser totorin “Nas Pasowa sumaun ses orip orip kar karapus ro utota, maniäu. Rusapai nas kiro onok keseriar keseram.”
8 Imih sabuw hai kou’ay hibai naatu hai kok orot menatan mar etei esisinaf na’atube tabotait isan Pilate hifefeyan.
9 Keser aurna, Pailot nukas ätäi awarowon, “Akan ronkatis, is Juda akan kamwareäu ro näwäu utoita, ak pak potai ra?”
9 Naatu Pilate ibatiyih, “Kwakokok ayu Jew hai aiwob isa anabotait?”
10 Pailot ko äpu Anut kamuk raiäi roat näunäu ak Jisas nukan onok eposek mesin kasiaka penuk, okon, ak ko siakup imäi koin. Keseria, kos kiro ämän totwarowon.
10 Anayabin Pilate i so’ob firis ukwarih Jesu isan hibibobowen, imih hibai hina umanamaim hiyai.
11 Utianik, Anut kamuk raiäi roat näunäu akas roasiret raiaka atomoi, awaroin, “Pailot aurwe, ‘Bar-Abas utota, manai.’ keser aurwe.”
11 Baise firis ukwarih sabuw tafah fair hiyai hi’o totofarih Jesu efanin Barabas botaitin isan Pilate hifefeyan.
12 Keserna, Pailot nukas ätäiar totwarowon, “Okoro ro ko Juda akan kamwareäu ro näwäu äiäi, is owosäm?”
12 Pilate iban maiye sabuw ibatiyih, “Abistan kwakokok ayu iti orot Jew hai aiwob kwarouw kwao isan ana sinaf?”
13 Akas sakau urwein “Ko am äpäs opok äsäi mo.”
13 Sabuw hiwow hio, “Ku’onaf!”
14 Pailot nukas awarowon, “Owon? Ko owo onok aru keserwon?”
14 Pilate ibatiyih maiye, “‘‘Bo abistan kakafin sinaf?” Baise sabuw fanah aumetawat hiwow hio, “Ku’onaf!”
15 Roasiret akan woiaka näu saräun Pailot nukas Bar-Abas utonuk, manowon. Kesermara, kos Jisas marai roat akan ipiakap monuk, akas ko mänkäsirianik, karauk marai roat arona, akas pak ko am äpäs opok äsäi maun imäi potoin.
15 Pilate kok kwanekwan mi’itube rou’ay tiyasisirih, imih sabuw isah Barabas diburane botait tit. Naatu Jesu bai misamaim biyan rab tut veyaveyar, imaibo baiyowayah uwih onafin isan hibai hitit.
16 Marai roat akas Jisas Pailot nukan owa, enip Pretoriam, imäi poteanik, karauk marai roat owa rain erek urwarna, ak koi tururin.
16 Baiyowayah Jesu hibai gawan ana bar merar imaim hirun, gawan hai bowabow efan gagamin naatu hai ofonah etei’imak hi’af ayuwih.
17 Keseria, marai roat akas kar omjo osou ses kure murianik, kar rumäkät katuau orip oumoi, tatmaianik, kon tapau opok kuror moin.
17 Faifuw namar hibai Jesu hi’osenawain, kokor nukwarin ana kowasamih hififin.
18 Akas sakau aurin, “Na Juda akan kamwareäum ro näwäu king, ik nan enmat jou mom.”
18 Naatu hibusuruf hi’i’iyab ana merar hiyi hio, “Aki erekakaf abobora’ara’ahi Jew hai aiwob!”
19 Ak amaukus kon tapau ätäi ätäi purianik, sinok amuk uru kurein. Ak ko siakup uoraka sur weanik, ro näwäu senek kon enip kämioik moin.
19 Wabukamaim nukwarin hitut, hikwaitututur, suh hiyowen hikwafir moyamoy.
20 Ak keser jeje ämän aurianik, ätäi omjo osou ko opokupan jäkäi oumoi, kon omjo ätäi orke murin. Keseria, ak ko am äpäs opok äsäi maun imäi potoin.
20 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw namar hibosair naatu Jesu ana faifuw hi’us maiye, naatu hibonawiy hitit onafin isan hin.
21 Rom akan marai roat akas Jisas am äpäs opok we maun apu opok imäi potona potona, kar ro ko Sairini menas, Aleksanda Rufus orien momonawa, näu mena tonaun kowon. Kon enip Saimon. Ak ko apu opok tararianik, sakau ateanik, Jisas nukan am äpäs oianik, Saimon ämäi muruna, ko Jisas tainori potowon.
21 Hitit hinan efamaim orot wabin Simon Sairini mowan, masaw barene au Jerusalem bar merar nan bairi hitar, Alexander naatu Rufus hairi tamah. Baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf abarin isan.
22 Ak Jisas kar om enip Golgota imäi potoin. Kiro om enip onoktapau kesek ‘op tapau sekerem’.
22 Jesu hibai hin efan wabin Golgotha hitit, efan ana’itin i ukwarih ana rarikabe.
23 Keseria, akas wain an kar marasin tiu enip mair orip, momoi, keputirianik, Jisas jaura rai nuraurin. Utianik, Jisas ko jau utowon.
23 Nati’imaim wine naatu harew fokarin ta wabin myrrh auman hisartabir Jesu tomamih hibitin, baise men tom.
24 Keserianik, akas Jisas am äpäs opok äsäi moin. Kon omjo osap orip ak atpane owaun rai aiauk oianik, satu sipiräiein.
24 Baiyowayah Jesu hi’onaf, ana faifuw hifaram hibow hima hi’arow saise arowamaim ti’obaiyih, Jesu ana faifuw menatan boro tab.
25 San penuk, 9 klok senek, ak ko am äpäs opok äsäi moin.
25 Mar auman veya nine korok na’atube Jesu hi’onaf.
26 Kiro ämän roasiret akas meter kon enip opok ämän moin, kon tapau opok keser jer we moin, ‘Juda akan kamwareäu ro näwäu, king.’
26 Jesu sinaf kakaf hirouw hio ubar hibitin ana tur ukwarinamaim hikirum hio, “Jew Hai Aiwob.” Tafanamaim hikubar.
27 Akas roat oiroror au onok aru moirin imwateanik, kar ro Jisas nukan ipou näu kaima äsäi moin, kar ipou saunan kaima äsäi moin.
27 Naatu orot kakafih rou’ab auman hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
28 [Keserna, Anut nukan ämän meter jer wein siar, “Akas ko roat aru pak erek turur moin.” Kiro ämän epar pewon.]
28 Iti na’atube mamatar i Bukamaim hikikirum na iturobe, i boro bainowah bairi hina’onafih.
29 Roasiret akas apu pakas pe mane rai, ko aparianik, tapiaka känkänirmoi, jeje ämän aurianik, äiein, “A! Nas keser äiemon, na Anut osap nuriäi ou näwäu uräianik, omre 3 orip ätäi ou awau mam.
29 Sabuw na hinan, ne hinan Jesu hi’i’itin hi’i’iyab nah hita’asi’asiy hio, “Ige aro! O Tafaror Bar tarabounin veya taunu wanawanan wowabin yen irouw i’o’oban iti ku’inu’in?”
30 Keserianik, nakasar ätäi nakan enmatsau sareanik, am äpäs opokan ute ne.!”
30 Taiyuw kwiyawasi onaf afe’enane kura’iyeban a’itin.
31 Anut kamuk raiäi roat näunäu pak sintore ämän tamareäi roat pak akas nais keseriar jeje ämän keser äiein, “Ko karauk roasiret sarwareäwon, nukasar ätäi nukan enipsau saräu senek wa!
31 Sinaf ta’imon firis ukwarih naatu Ofafar bai’obaiyenayah Jesu hi’i’iyab, taiyuwih hio, “Afa ibiyawasih, baise i taiyuwin boro men niyawas.
32 Ko Krais, Juda akan kamwareäu ro näwäu king maro, ko am äpäs opokas ute nonuk rai, ik kiro aparianik, iken woiok konun epar mam.” Kiro päu roat ories nais ko keseriar jeje ämän auririn.
32 Kwabat Rubininenayan ta’itin, Israel sabuw hai aiwob boun onaf afe’enane nare tana’itin,
33 Sankeu, san kamuk, san jeräu wa, om erekapu pututu senek sare pote 3 klok iukärir.
33 Veya yen in tafat yan, basit tafaram tutufin etei gugum in veya three korok bai.
34 Keser raunuk raunuk, 3 klok siakup, Jisas nukas keser urwewon, “Eloi, Eloi, lama sabaktani.” Kiro ämän onoktapau kesek ‘Isan Anut, isan Anut, na owon is utoirom?’ Buk Song 22:1
34 Veya three korok baib Jesu fanan aumetawat itarakouw rerey eo, “Eloi, Eloi, lema sabaktani” anayabin “Au God Au God, aisimamih ihamiyu?”
35 Kesernuk, karauk roasiret kiro opok tai rain, akas kiro ur roianik, äiein “Rowe! Kiro ro ko Elaija urura.”
35 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Kwanowar Elijah isan eafa’af.”
36 Keseria, kar ros kurte potea, kar osap jaimirmir senek oianik, wain an tiu mia, aitauk opok momoi, Jisas jaun rai nurauromara, roasiret awarowon, “Ik kame rauta, Elaija nukas koi, ko am äpäs opokan imäi mai ra, apari rawau.”
36 Orot ta nunuw in harew sususub tainen bai wine tenakuyakuy butu’ub naatu isik yomaninamaim iyouw, eot ra’ah Jesu susubinamih, baise orot ta eo, “Kwabat! Elijah nan onafane nab nayayare tana’itin!”
37 Kiro ses opokar, Jisas nukas sakau urwemara, kon osou nukasar utonuk, ko meiewon.
37 Jesu ibanak maiye fanan aumetawat na’in itarakouw rerey, basit ayubin tabaratait naatu morob.
38 Keseria, omjo Anut osap nuriäi ou näwäu owa äsäi moin rawon, oikas kiräi nopte, oirori sarewon.
38 Tafaror Bar wanawanan efan kakafiyin awan faifuw hitenafut in rorore tafantoro’ot taseb re uran tit rou’ab himatar.
39 Marai kamwareäu ro näwäu ko Jisas siakup erekur tai raianik, [kon ur wewon roumoi], ko meiewon onok aparianik, kos äiewon, “Epar senes, kiro ro ko Anut nukan Mokoi!”
39 Baiyowayan orot ukwarin nati onaf nanamaim batabat, Jesu mi’itube momorob itin naatu eo, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
40 Karauk asiret akas atapukas tai raianik, apari rain. Kiro asiret kamuk, kar asir kon enip Maria ko Magdala menan, kar asir kon enip Maria ko Jems (ko eteinak äiein) Josep orien aninawa, pak kar asir kon enip Salome pak, rain.
40 Nati’imaim i baibin afa auman, ef yokaika hibat hinuwanuw. Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalin, Mary kek James boubun naatu Joseph hairi hinah naatu Salome.
41 Kiro asiret meter Jisas Galili provins raunuk, ko isanaraun tainori poteäin. Karauk asiret sosop ak Jisas pak erek Jerusalem menas koin, ak nais erek rain.
41 Iti baibin i Galilee’imaim Jesu hi’ufunun baibais hitin bairi hibowabow i hina. Naatu baibin maumurih maiyow bairi hina Jerusalem hititit i auman nati’imaim hibatabat.
42 — ausente —
42 Veya re irabirab, naatu nati rabirab i yabunabuna ana veya, anayabin mar natoto i Baiyarir ana veya.
43 — ausente —
43 Imih Joseph Arimathea’ane na tit. Iti orot i kaniser ana kou’ay orot ta. God ana aiwob isan ma kakakaf. Joseph Jesu biyan bain isan itafofor na Pilate nanamaim tit ifefeyan.
44 Pailot nukas Jisas kurte meiewon ämän roianik, ko karkairwon. Ko karauk roat äsimwaronuk, marai kamwareäu ro näwäu koi aurna, ko kounuk, Pailot nukas totorwon, “Jisas meiewon ra?”
44 Naatu Pilate Jesu momorob ana tur men so’ob, imih baiyowayah ukwarin isan e’af na ibatiy.
45 Kiro marai ros ior aurnuk, Pailot nukas Josep auruwon, “Itok, nas op kopeu oi manam.”
45 Baiyowayah ukwarin eo nonowar ufunamaim Pilate ibasit Joseph Jesu biyan bain isan.
46 Keseria, Josep nukas karauk omjo ärneu kau mianik, Jisas nukan kopeu am äpäs opokan oumoi, omjos kurur momara, aireu uru mowon. Keseria, aitapau näwäu oumara, aireu oksau pene mowon.
46 Naatu bairahiya ana faifuw bai na Jesu bu’ub yare sum, bai in to naiwanamaim tar inu’in imaim yai, kabay gagamin ifururuw na hub awan hir.
47 Maria ko Magdala menan, Maria ko Josep nukan anak ori au Aramatia menan Josep nukas Jisas kiro aireu uru mowon aparirin.
47 Mary Magdalin naatu Mary Joseph hinah hairi Jesu biyan menamaim hiya’iy i hi’itin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.