Marcos 13
Anut nukan Ämän Eposek (BBR) vs AAI
1 Jisas ko Anut osap nuriäi ou näwäu enip tempel owa rawonus, ute ne manaurnuk, kon tamareäu ro karas keser auruwon, “Tamukiäum ro, na okoro ou moin apar! Aitapau näunäus ou eposek eposek moin rau jekur apar.”
1 Jesu Tafaror Bar bihamiy ana veya, ana bai’ufununayah orot ta eo, “Bai’obaiyenayan kwi’itin! Kabay gewagewasin maiyow naatu bar hiwowowab ana’itin gewasin maiyow.”
2 Jisas nukas ätäi auruwon, “Kiro itok, utianik, na okoro ou erekapu aparum tawa iwäi jaunakat akas koianik, kiro ou erekapu aru maiei. Kiro ou moin aiauk erekapu uräi naiei. Kar aiauk kon omoi wa rawai.”
2 Jesu iya’afut eo, “Iti bar gagamin kwi’i’itin boro men kafa’imo kabay ta ana efanamaim kwana’itinimih, etei boro nihururuw nara’iy nasawar.”
3 — ausente —
3 Jesu yen in Olive Oyaw tafan Tafaror Bar batabat rounane imaim mare ma’am basit Peter, James, John naatu Andrew wa’iwa’iramaim hina biyan hitit,
4 — ausente —
4 hibatiy, “Kuo anowar mar boro biy iti sawar hinamatar? Naatu ina’inanen boro abisa ni’obaiyi ana so’ob veya ina ebiyubin.”
5 Jisas nukas awarowon, “Ak sakau tai rawe. Karauk roat akas peanik, ak sät ämän awaraiei. Ak akan ämän wa rowau.
5 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Mata toniwa’an men yait ta nan nikubibiruwimih.
6 Tawa roat sosop akas koianik, isan enim atomoi, keser äiäiei, ‘Isakasar is Krais, ak ätäi imwaraun ro pem.’ Roasiret sosop akas kesek ämän roianik, epar äiäiei.
6 Sabuw moumurih na’in boro ayu wabu’umaim hinao, ‘Ayu’uban iti!’ Naatu moumurih maiyow boro hinanawiyih hai ef hinasair.
7 Ak marai kowai ämän pak marai jejep pak siarakap kounuk, roumoi, ak wa karkairau. Kiro onok epar amke päi. Utianik, wasarewaraun ses kiro kurte wa pekeräi.
7 Baiyow nidun iti yubinamaim o ef yokamaim kwananonowar men kwanabir, sawar iti na’atube boro hinamatar, baise men kwananot mar yomanin i natit.
8 Kar omsau pakan roasiret akas siräianik, kar omsau pakan roasiret pak iwäi muratäianik, weräiäiei. Karauk omsau opok mim näwäu päi. Karauk omsau opok roasiret sou om rumukäu rawaiei. Kiro onok erekapu päi kiro onok kesek, kar asir ko mokoi owaun amke tätäi näwäu oiäu senek.
8 Tafaram ta boro namisir tafaram ta hairi hiniyow, aiwob ta boro aiwob ta hairi hiniyow. Nati’imaim iriyoy tafaram etei boro nab, naatu baimar kakafin boro namatar. Iti sawar hinamamatar i babin taubumih kek ebobotukwar na’atube.
9 Kiro ses opok, ak sakau tai rawe. Karauk roat akas ak sakatwareanik, akan roat näunäu akan amiakap imware poteanik, Juda akan tururiäi owa ak mänkäsiwaraiei. Ak, isan tamareäimin roat, okon, akas omnokou pakan omsau kameäi roat näunäu amiakap isan ämän awaraun sakau tai rawaiei.
9 Kwa i kwanakaifi gewas mata toniwa’an, kwa boro hinafatumi naatu hinabuwi kwanan baibabatiyi isan, Kou’ay Baremaim boro hinaborabirabi, bonawiyenayah hai ukwarih naatu aiwob nahimaim kwanabat ayu wabu’umaim tur Gewasin hai tur kwana’owen.
10 Roasiret akas Anut nukan Ämän Eposek omsau erekapu roasiret awarona, roasiret ak kiro ämän äpu moi rauna rauna, epar kiro wasarewaraun ses kowai.
10 Baise wan tur gewasin tafaram wanawanan sabuw etei isah kwanabinan.
11 Roat ak sakatwarona, akas roat näunäu amiakap ämän mareanik, owo ämän aräm rai ronkat sosop wa owau. Kiro ses opokar Anut nukas ämän awaraun arai. Anut nukan Osou Näus akan oiaksau pakas äiäi.
11 Naatu hinafatumi baibabatiy isan kwananan men tur isan kwaniyababan kwanabirumih, tur o ana veya abisa a notamaim etitit i kwanao, anayabin men kwa kwao’omih, baise Anun Kakafiyin.
12 Karauk roat ak akan aunakat, amunakat, akas akan iwäi jaunakat akan ipiaka opok marona, akwarona, meiäun rai maraiei. Karauk momonakat akas akan mokoit keseriar kesewaraiei. Mokoit akas nais akan momonakat aninakat sumkäinewareanik, akan iwäi jaunakat akan ipiakap marona, akwarona, meiäiei.
12 “Oro’orot boro taiyuwih taituwah babah hinao hinamorob, regaregah boro natunatuh babah hinao hinamorob, kek boro hinitafasar hinah tamah babah hinao hinamorob.
13 Ak, isan tamareäimin roat, okon, roasiret erekapu ak mesin kasiaka peanik, sauk maraiei. Utianik, inok ro ko isan sarau wa utai ko orip orip sakau me rawai, tawa wasarewaraun ses opok, Anut nukas ko ätäi imäiai.”
13 Sabuw etei boro hinifa’ifa’i anayabin ayu isou, baise orot yait nabatabatkikin yomaninamaim boro yawas nab.
14 Jisas nukas ätäi awarowon, “Ak kar osap aru senes kiro meter Anut nukan ämän roianik, areäwon ro Daniel nukas arewon päi aparaiei. Daniel 9:27
14 “Gurugurusen ana sawar itinin birubir kakafin marasika nati’imaim men batabat boro nabatabat kwana’i’itin ana veya, sabuw iyab Judea tema’am boro hinabihir hin oyawamaim hinatit, o yait kubiyab iti tur anayabin i naso’ob.
15 Kar ro ko ou oik rawai, ko neanik, kon osap owa rau wa tone owai. Ko kurte erar imine manai.
15 Orot yait ana bar afe’en ema’am men narubir o nare ana bar wanawanan narun ana sawar nabow.
16 Kar ro woia sarau me rawai, ko kon mer eposek owa rau koi wa owai.
16 Orot yait ma masaw ebob men namatabir bar ana faifuw nabaimih,
17 Kiro ses opok, asiret amaiwo orip pak asiret mokoi apur jerai pak, ak wopuräiei.
17 Nati ana veya’amaim baibin iyab yah auman naatu kek tibitotomanen boro yababan gagamin maiyow hinab!
18 Ak Anut auraiei, ‘Om nai ses, kiro onok aru wa päi.’
18 Kwanayoyoban saise iti sawar men yakukur ana veya namatar.
19 Ak meter kiro usu näwäu wa oiäin. Anut nukas omnokou ate mowon ses opokas koi rusapai rau kesek usu kar wa pewon, tawa nais kesek usu ätäi wa päi.
19 Anayabin iti bai’akir kakafin boun emamatar i aneika God tafaram bimatar iti na’atube men matar naatu boro men namatar maiye.
20 Utianik, Näwäu nukas omre rumukäu kurte katu sarewon, owon, ko kiro onok keserau wa maro, roasiret sosop wa rawoi. Ko karauk roasiret imwaraun sarware mowon, okon, kiro onok kurte keserwon.
20 Baise Regah nati veya men tayayakabum na’at, sabuw boro men yawas hitab, baise i ana sabuw rurubiniyih isah iti veya yakabum.
21 Kiro ses opok, kar ros pemara, keser awarai, ‘Krais okoro pe rau!’ ra, ‘Ko enro rau!’ rai, awaronuk, ak kon ämän roianik, woiaka epar wa mau.
21 Naatu nati ana veya orot yait isa nao, ‘Kwanuw Keriso enan kwa’itin’, o iban ‘Iti ema’am!’ Men kwanitumitum.
22 Karauk roat akas pemana, sätäianik, keser äiäiei, ‘Is Krais.’ Karauk roat akas äiäiei, ‘Is Anut nukan ämän roianik, areäim ro.’ Keseria, ak kurur näunäu pak karauk sarau atap atap maiei. Ak karauk roasiret Anut nukas nukan sare marowon, sätwaraurmana, akan amiakap kiro onok keseraiei. Sätwarona, ak Anut nukan roasiret akan onok tainorianik, ak Anut nukan onok utaun rai keseraiei. Utianik, akas kiro onok kesewaraun senek wa.
22 Anayabin Keriso na’atube naatu dinab orot na’atube boro hinatit ina’inan ta ta, naatu baifofofor fairih hinasinaf sabuw hinabonawiyih hai ef hinasair, naatu hai ef nama’am na’at God ana roubinen sabuw auman boro hai ef hinawasa’ir.
23 Keserianik, ak sakau tai rawe. Owo onok tawa päun is erekapu ak awaromin.”
23 Sawar iti etei isah ao kwanonowarabo namatar, imih kwanakaifi gewas!
24 — ausente —
24 Baise nati bai’akir hinamamatar ana veya,
25 — ausente —
25 daman auyomane boro hinihururuw hinare,
26 Kiro onok kesernuk rai, roasiret akas Ro Nukan Mokoi omar oik iou pakas sakau näwäu orip arou pakas kounuk, aparaiei.
26 “Nati ana veya’amaim Orot Natun boro kasakasaw wanawananamaim nanan kwana’itin ana fair bonamanamarin auman.
27 Keseria, kos Anut nukan sarau eitek äsimwaronuk, omsau erekapu pak omar oik pak erekapu potomana, Anut nukas kon roasiret sare marowon, imware koi turware maiei.”
27 I boro ana tounamatar niyafarih hinatit tafaram tutufin wanawanan ana huhun etei kwafe’en imaim hinarun hinatit God ana roubiniyen sabuw hinabow hinan yomanin hinatit.
28 Jisas nukas ätäi awarowon, “Ak am suwaro nukan onok jekur ronkatewe. Am suwaro nukas ak san tawaun onok ätär marai. Keseria, suwaro erekapu käianik, am käwäu awau ätäi tu penuk rai, ak kiro äpu maiei, kiro san näwäu päun ses.
28 “Ai fofou rourinamaim ebi’obaiyi kwana’itin, ai famefamenamaim rourin narusasar kwana’i’itin kwa boro kwanao ai abeb ana veya tit,
29 Kiro senek, tawa kiro onok atap atap penuk, ak äpu maiei, Ro Nukan Mokoi ätäi kowaun ses katu sare rau.
29 ef i nati ta’imon sawar iti hinamatar kwana’i’itin, kwa i kwanaso’ob veya i nakabom, iyubin etawan awan ebatabat.
30 Is epar senes awarom, okoro roasiret rusapai rai ak wa meiäiei opok kiro onok keser päi ak aparaiei.
30 Anababatun a tur ao’owen, sabuw iti tema’am boro hinama’am sawar namatar hina’itinibo hinamorob.
31 Omar omnokou pak rau kiro erekapu wasaräieir. Utianik, isan ämän wa wasaräi, orip orip rawai.”
31 Mar tafaram boro nasawar, baise ayu au tur boro men nasawar.”
32 Jisas nukas ätäiar äiewon, “Kar ros Ro Nukan Mokoi kowaun omre wa äpu mai. Anut nukan sarau eitek nais ak äpu wa. Kon mokoi nais ko äpu wa. Momok karar ko äpu.
32 “Men yait ta veya o fur so’obamih, tounamatar no maramaim na’atube i Natun, baise Tamah akisinamo so’ob.
33 Kesek onok, okon, ak jekuriar tai rawe. Kiro omre esapa kowai ak äpu wa.
33 Mata toniwa’an kwanabat yewayew, anayabin veya men kwaso’ob mar biy boro namatar.
34 Kiro kesek, kar ro ko kon ou utia, kar mena atapuk manauriäu. Kos kon ou ute manaurianik, kon sarau roat kon ou kamäun raiäi. Akan sarau atap atap mianik, ou rorokup kameäu ro sakau auriäu, ‘Jekur kame rau.’
34 Ana itinin i nanawan orot na’atube, orot bainanawanamih ana’akir wairafih boro ta’ita’imon bowabow nitih. Naatu orot etawan kaifin isan ya’iyai boro nau, matan toniwa’an etawan nakaif nama.
35 Kesek onok, okon, ak jekur kamäiei. Ak äpu wa, ou atak ro esapa ätäi kowai. Ko iukärir kowai ra, pututu kowai ra, kakarau äienuk, kowai ra, om teinenuk kowai ra? Ak äpu wa.
35 Imih mata toniwa’an, anayabin kwa men kwaso’ob orot bar matuwan i boro biy namatabir, rabirab nan, o fai inusabobor, kwasiy hinao ana veya, o yasi’uw,
36 Ak wa jekur kame rauna rai, ko kurte koianik, ak nini rauna, koi tarwarai.
36 naniyan meyemeye natitit na’at men kwana’inu’in natitamih.
37 Okon, is ak okoro ämän awarom. Kiro epar, is roasiret erekapu okoro ämän awarom. Ak jekuriar kame rawe.”
37 Abisa au’uwi, i sabuw etei isah ao’o, ‘Mata toniwa’an!’”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.