Lucas 6
Anut nukan Ämän Eposek (BBR) vs AAI
1 Kar tup etei sumiäi omre opok, Jisas ko kon tamareäu roat pak, wit woi kamukas potoin. Kon tamareäu roat akas wit nemauk oianik, nuakemoi, je je potoin.
1 Baiyarir ana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Karauk Parisi roat akas apwareanik, äiein, “Ak owon sumaun ses opok sarau morai? Kiro ak Moses nukan sintore ämän aru morai.”
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 Jisas nukas ätäi awarowon, “Ak Devit kon weräiäi roat pak sou akwaronuk, Anut jou murin pakan bret jein, ak äpu ra, äpu wa?
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 Ko Anut nukan owa tonomara, kiro bret Anut jou muriäin patan opok rawon oumara, kon roat pak jein. Kiro ep roat akas jaun itok wa. Anut kamuk raiäi roat akas karar jeäin. Utianik, Devit nukas kon roat pak jein. Ak kiro jer ninaräu wa ra?”
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 Keseria, Jisas nukas awarowon, “Ro Nukan Mokoi, nukasar kiro sumaun omre kameäu, ko owo onok keseraun itok.”
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 Kar tup etei sumaun omre opok Jisas ko tup owa tonomara, Anut nukan ämän roasiret mare rawon. Kar ro kon ipou karaima meiewon orip ko kiro tup owa rawon.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 Raunuk, karauk Parisi roat pak sintore ämän tamareäi roat pak Jisas enkup ämän maun kiro ro jekurnuk, aparaun rai kame rain.
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 Jisas ko kiro roat akan ronkat äpu momara, kiro ipou meiewon ro auruwon, “Na siräinam, roasiret amiakap koi.” Kiro ro siräumara, roasiret amiakap koi tai rawon.
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 Keseria, Jisas nukas Parisi roat awarowon, “Is ak totwaraurim, iken sintore ämän nukas sumaun omre opok onok eposek maun äiein ra, onok aru maraun äiein? Kar ro jekurau ra, aru murau?”
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Keseria, Jisas nukas roasiret erekapu apware kuremara, kiro ro auruwon, “Nan ipon kure.” Kiro ro auruwon siar kesernuk, kon ipou näu ätäi meter eposek rawon senek sarewon.
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 Utianik, Jisas nukas kiro kesernuk, aparia, roat näunäu ak kasiaka penuk, aka aka Jisas wena, meiäun ämän atoin.
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 Kar ses opok, pututu Jisas ko Anut auraun omtorou opok tone Anut auri rawon.
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto. Jesus arar yanamaim eyoyoyoban|alt="Jesus praying in wilderness" src="cn01698B.tif" size="col" loc="Luk 6.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="6.12"
13 Tapera, kon tamareäu roat urwarnuk, kouna, roat 12 orip sare marowon. Keser sare maromara, Anut nukan ämän omsau oi ariaun roat enmak marowon.
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 — ausente —
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 — ausente —
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 — ausente —
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 — ausente —
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 — ausente —
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 Roasiret ak kon omjo atona, eposek sariai. Kon sakau kiro pakas potomara, roasiret sip orip eposek sariai.
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Jisas nukas kon tamareäu roat apwaromara, awarowon, “Inok roasiret ak äpu akasar akan totomaka sarwarau senek wa, akararnak onok eposek mau senek wa, ak woiaka eposek saräiei. Anut nukas ak kamwareäu.
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo,
21 Ei, ak rowe, inok roasiret ak Anut nukan onok eposek owaun sarau sakau maiei ak woiaka eposek saräiei. Owon, Anut akan sarau moin apwareanik, sarwarai.
21 Kwa iyab boun bayumih kwabi’akir
22 Tawa ak Ro Nukan Mokoi tainori arina, roasiret akas ak mesin kasiaka pemana, akan enmaka aru maiei, kiro keserna, ak akan woiaka näu sarewe.
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 Kiro onok ak opok keserna, ak woiaka aru wa mau, woiaka näu moinai, nepipirwe. Owon, ak kiro onok keseraiei, Anut nukas karauk osap eposek sare marowon omar oik rau tawa owaiei. Meter akan askanai Anut nukan ämän roianik, areain roat kiro onok aru ak opok keseriar keseraiei.”
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 Jisas nukas ätäi äiewon, “Ak roasiret ak rusapai osap sosop orip, ak rusa jekur nepipir rai, tawa ak saruku saräiei.
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 Ak roasiret ak rusapai o sosop jeanik, nokomaka pera, tawa ak sou akwarai.
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 Ak rusapai jekur rauna, meter akan askanai akas sät eitek akan ämän roianik, areain roat, akan enmaka jou mareäin senek roasiret akas akan enmaka jou maraiei. Ak wopurut, tawa ak usu näwäu owaiei.”
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 Jisas nukas ätäiar äiewon, “Ak rowe, akan iwäi jaunakat pak wa weräiäu. Roasiret akas akan enmakap sät ämän mona, akas onok eposek kiro roasiret opok maiei.
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 Ak kiro roat akas ak aru maraun areai, akas pak jekur rawaun ämän awarowe. Ak kiro roat akas ak aru maraun arina, akas Anut aurna, Anut nukas kiro roat sarwarai.
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 Utianik, kar ros nan sipon näu kaimas purnuk, ätäi pirirnam, sipon sau kaimas nuruta, purai. Utianik, kar ros nan omjo rumukäu ounuk rai, nas wa tämurau. Utota, nan kar omjo nais owaura.
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 Kar ros nan osap owaun aisonuk, na wa tämurau. Na ko nuram. Kar ros nan osap oi manonuk, ätäi amuk iram rai wa aurau.
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 Owo onok eposek karauk roat akas ak opok keseraun ronkataiei, akas kiro onok eposek karauk roat opok keseriar keseware.
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 Karauk roat akas akanun woiakas meieäi, akas nais ätäi kiro roat akanun karar woiaka meieäi. Keserna, Anut nukas ak kar osap eposek arai ra? Onok aru miäin roat nais ak keseriar keseriäi.
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 Akas karauk roat kar onok eposek ak opok moin, akas nais ak eposek kamwaraiei, owo osap eposek owaiei? Roat onok aru miäi ak nais kiro onok keseriar keseriäi.
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 Ak kar ro akan osap nurianik, akan ronkat ko kiro osap ätäi arai, owo osap eposek Anut nukas ak arai? Onok aru miäu ro nais ko kar ro osap nurunuk, kon ronkat, kiro ros osap ätäi nuraun rai ronkatäi.
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 Ak kiro onok utomana, akan iwäi jaunakat akanun woiakati maronai, jekur sarware. Ak onok eposek akan iwäi jaunakat opok mowe. Ak roat osap aroinai, ätäi akas pak akan osap ikaurai rai wa ronkatäu. Ak keseraiei, tawa ak osap näwäu owaiei, ak Anut Näwäu nukan mokoit epar rawaiei. Anut ko roat osap erar ariäu, akas ko wa auriäi. Roat eposek pak, roat aru pak, Anut nukasar rapor kamwareäu.
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 Akan momonaka, Anut nukas karauk roasiret akanun woiakati miäu senek, ak nais karauk roat akanun woiakati mianik, sarwaraiei.”
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 Jisas nukas ätäi äiewon, “Ak karauk roat akan onok wa wasarewaräiei. Ak keserna, Anut nukas nais akan onok wa wasaräi. Ak kar ron onok aru wa aparau. Ak keserna, Anut nukas nais akan onok aru wa aparai. Ak kar ron onok aru utona, Anut nukas akan onok aru utomarai.
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 Ak karauk roat osap ariai senek, Anut nukas ak osap arai. Ak roat osap sosop arona, Anut nukas nais ak ätäi osap sosop arai. Kos akan jowa ätäi osap sosop jokeanik, jo suormara, ätäiar osap sosop jowa jokonuk, akan jo ok päi. Ak kiro osap sosop owaiei. Ak karauk roat opok owo onok miäi senek, Anut nukas ak opok nais keseriar keserai.”
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 Jisas nukas kar totok ämän awarowon. “Kar ro amuk utup, kos kar ro amuk utup jauk apu ätär muraun itok ra, wa ra? Ko jauk kesernuk, kiro roat oirori amiaka utup jauk ournuk rai, jauk ori erekur owateanik, up uru naieir.
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Kar mokoi ko kon tamareäu ro itimorau senek wa. Ko tawa ämän erekapu roianik, jekur tainoria, epar ko kon tamareäu ro senek sarai.
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 Na owon jaunan amuk opok us eteinak oikuräun aparum? Nakan amun opok am sawau rau na aparau senek wa ra?
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 Nakan amunauk opok am sawau näwäu raunuk, na owose nan jaunan amuk opok us oi kuräun aurum, ‘Jai, is nan amun opok us oi kure musam rai aurum?’ Na sätwareäum ro, amke am sawau näwäu nakan amun opok rau oi kureinam, ätäi eposek apu aparianik, epar jaunan amuk opok us rau oi kure mur.”
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 Jisas nukas awarowon, “Am eposek raiäu, ko nemauk aru wa muriäu. Am aru ko nemauk eposek wa muriäu.
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 Am erekapu rau, akan nemauk karar muriäu. Wer nemauk ko äriauk mu opok wa muriäu. Roat ak uran nemauk isiau amurik pakan oiäi ra? Wa senes wa.
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 Ro eposek ko kon ronkat eposek orip ko ämän eposek kon wou uruas siräi penuk, areäu. Ro aru ko kon ronkat aru orip ko ämän aru miäu. Owo ronkat kon wou uru raiäu, kiro siräi penuk, kon oksau pakas ämän miäu.”
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 Jisas nukas ätäi äiewon, “Ak owon, is ‘Näwäu, Näwäu.’ airiäi? Ak owon isan ämän wa tainoriäi?
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 Ak rowe! Kar ro ko is rawa koianik, isan ämän roumara, tainoriäu. Is kon onok ak opok ätär marota, aparaiei.
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 Kiro ro isan ämän roumara, tainoriäu, kiro onok kesek. Kar ro ko ou maurmara, amke up tuwe noptomara, aiauk tararmara, ou tutu sakau kurewon. Om näwäu nomara, joi näwäu nowon, kiro ou ko sakau rawon. Owon, ko aiauk opok ou mowon.
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Kar ro ko isan ämän roumara, tainorau wa, ko kesek, ko ou us nokou opok ou up tuemara, ou mowon, ko ou sakau mau wa. Om näwäu nomara, joi näwäu nowon, kiro ou erekapu joies oi manowon. Kiro ro ko Anut nukan ämän roumara, wa tainoriäu.”
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.