Lucas 5
Anut nukan Ämän Eposek (BBR) vs NTLH
1 Kar omre opok, Jisas ko Galili An Unik, (kiro an unik kon kar enip Genesaret) ko kiro an kasakup tai raunuk, roasiret ak kos Anut nukan ämän maronuk, rowaun, Jisas sorotorna, ko keres keres an kasakup potowon.
1 Certo dia Jesus estava na praia do lago da Galileia, e a multidão se apertava em volta dele para ouvir a mensagem de Deus.
2 Jisas ko ous oirori kiro an kasakup us nokou opok rairin aparwon. Kiro ous atak roat aka ous oikas neanik, akan was oiäin jo an kosor rain.
2 Ele viu dois barcos no lago, perto da praia. Os pescadores tinham saído deles e estavam lavando as redes.
3 Jisas nukas Saimon nukan ous oik tonomara, Saimon auruwon, ous an unik opok suornuk, potaun auruwon. Keserianik, ko kiro ous oikas tone tanemara, roasiret Anut nukan ämän mare rawon.
3 Jesus entrou num dos barcos, o de Simão, e pediu que ele o afastasse um pouco da praia. Então sentou-se e começou a ensinar a multidão.
4 Jisas nukas roasiret Anut nukan ämän mare rawonus, Saimon auruwon, “Ous an näu kamuk oi potoinam, nan jaunat pak ätäi was oiäin jo kureinai, was owaiei.”
4 Quando acabou de falar, Jesus disse a Simão:
5 Saimon nukas Jisas ätäi auruwon, “Näwäu, rusa pututu ik was oiäin jo kuremun kuremun, ik kar was eteinak owau wa. Rusa nas äiem, okon, is ätäi kuräm.”
5 Simão respondeu: — Mestre, nós trabalhamos a noite toda e não pescamos nada. Mas, já que o senhor está mandando jogar as redes, eu vou obedecer.
6 Jisas nukan ämän tainoria, akan was oiäin jo kurena, nonuk, was sosop kiro jo opok nowon, owau senek wa, akan jo kiräi kuräurwon.
6 Quando eles jogaram as redes na água, pescaram tanto peixe, que as redes estavam se rebentando.
7 Keseria, akas akan jaunakat kar ous opok rain urwarona, koin. Kiro jo was sosop orip ate reurna, kiro ous oirori opok was sosop senes sarewon. Was akan usuäus kiro ous an unik uru naurwon.
7 Então fizeram um sinal para os companheiros que estavam no outro barco a fim de que viessem ajudá-los. Eles foram e encheram os dois barcos com tanto peixe, que os barcos quase afundaram.
8 — ausente —
8 Quando Simão Pedro viu o que havia acontecido, ajoelhou-se diante de Jesus e disse: — Senhor, afaste-se de mim, pois eu sou um pecador!
9 — ausente —
9 Simão e os outros que estavam com ele ficaram admirados com a quantidade de peixes que haviam apanhado.
10 Sebedi nukan mokoit ori, Jems Jon ori, au Saimon pak erek ariain, ak kiro onok aparia, karkairirin. Jisas nukas Saimon-Pita auruwon, “Na wa iminäu, na okoro was rusapai oum senek, tawa na roasiret keseriar imwaram.”
10 Tiago e João, filhos de Zebedeu, que eram companheiros de Simão, também ficaram muito admirados. Então Jesus disse a Simão:
11 Keseria, ak akan ous kiro an kasakup oi pote mia, kiro osap erekapu utia, ak Jisas tainori manoin.
11 Eles arrastaram os barcos para a praia, deixaram tudo e seguiram Jesus.
12 Kar omre opok, Jisas ko kar näu mena potowon. Kiro mena kar ro sip aru repros orip rawon. Kiro ro ko koi Jisas aparmara, uou sur weanik, Jisas auruwon, “Näwäu, na isan ui aru jäkäi muraun itok, utianik, nan ronkat pakas keser. Na is rapoire murota, is eposek saräm.”
12 Certa vez Jesus estava numa cidade onde havia um homem que tinha o corpo todo coberto de lepra. Quando viu Jesus, o leproso se ajoelhou diante dele, encostou o rosto no chão e pediu: — Senhor, eu sei que o senhor pode me curar se quiser!
13 Jisas nukas wouti momara, kiro ron tapau atomara, auruwon, “Isas aisom, na eposek saräm.” Kiro ses opokar, kiro ron repros ui manowon.
13 Jesus estendeu a mão, tocou nele e disse: No mesmo instante a lepra desapareceu.
14 Jisas nukas kiro ro sakau ämän auruwon, “Is okoro onok keserim na pote karauk roasiret wa awarau. Utianik, na Anut kamuk raiäu ro siakup potea, nan enmat näu sarewon ätär muruta, apaisai. Apaisonuk, na Moses nukan sintore ämän tainornam, opur oianik, Anut jou muruta, kiro epar roasiret erekapu äpu maiei, na ätäi eposek saremon.”
14 Então Jesus lhe deu esta ordem:
15 Kiro ro Jisas nukas ämän auruwon tainorau wa, ko potomara, roasiret erekapu awarowon. Roasiret sosop ak kiro ämän roumana, ak Jisas kon ämän rowaun pak akan sip jekur maraun pak koin.
15 Mas as notícias a respeito de Jesus se espalhavam ainda mais, e muita gente vinha para ouvi-lo e para ser curada das suas doenças.
16 Jisas nukas Anut auraun ko omnokou roasiret wa raiäi opok poteanik, Anut auriäu.
16 Porém Jesus ia para lugares desertos e orava.
17 Kar omre opok, Jisas ko Anut nukan ämän roasiret maronuk maronuk, karauk Parisi roat näunäu pak sintore ämän tamareäi roat pak, ak erekapu Galili provins pakan, pak Judia provins pakan pak Jerusalem näu menan pak koianik, ak kiro opok tane rain. Näwäu nukan sakau Jisas opok raunuk, ko roasiret sip orip jekur maraun itok.
17 Um dia Jesus estava ensinando, e alguns fariseus e alguns mestres da Lei estavam sentados perto dele. Eles tinham vindo de todas as cidades da Galileia e da Judeia e também de Jerusalém. O poder do Senhor estava com Jesus para que ele curasse os doentes.
18 Kesernuk, karauk roat akas kar ro patan opok mianik, Jisas siakup ämäi koin. Kiro ro kon enipsau erekapu meiewon, ko siräi manau senek wa. Ak kiro ro ämäianik, Jisas owa rawon opok nepukup maurin.
18 Alguns homens trouxeram um paralítico deitado numa cama e estavam querendo entrar na casa e colocá-lo diante de Jesus.
19 Owa roasiret sosop rauna, ak ou rorok pakaima tonau senek wa. Keseria, kiro roat akas ou sakatou apsasawou oik toneanik, kiro ou sakatou tuwemana, kiro oikas kiro sip ro Jisas tai rawon opok nepukup mona, nowon.
19 Porém, por causa da multidão, não conseguiram entrar com o paralítico. Então o carregaram para cima do telhado. Fizeram uma abertura nas telhas e o desceram na sua cama em frente de Jesus, no meio das pessoas que estavam ali.
20 Jisas nukas akan woiaka epar moin apwaromara, ko kiro sip ro auruwon, “Jai, nan onok aru jäkäi musom.”
20 Jesus viu que eles tinham fé e disse ao paralítico:
21 Kiro Parisi roat pak sintore ämän tamareäin roat pak aka aka ronkatein, “Okoro owo onok? Okoro owo ros Anut ate aparau? Kar omnokou pakan ros ko onok aru jäkäi mau senek wa. Anut nukas karar epar ko onok aru jäkäi maraun itok.”
21 Os mestres da Lei e os fariseus começaram a pensar: — Quem é este homem que
22 Jisas ko akan ronkat woiaka uru äpu momara, awarowon, “Ak akan woiaka uru owon kiro ronkat ourai?
22 Porém Jesus sabia o que eles estavam pensando e disse:
23 Is owo ämän äiäun itok, owo ämän äiäun itok wa? ‘Nan onok aru jäkäi musom,’ is keser äiäm ra, ‘Na siräinam, manam,’ is keser äiäm ra? Is owo ämän äiäm, ak akan woiaka is mesin epar maiei?
23 O que é mais fácil dizer ao paralítico: “Os seus pecados estão perdoados” ou “Levante-se e ande”?
24 Utianik, ak Ro Nukan Mokoi ko enip orip, ko okoro omnokou pakan onok aru jäkäi maun itok äpu maun is keseram.” Keseria, kos kiro ro kon ipou isou meiewon auruwon, “Isas aisom, na siräinam, nan mat oinam, nan mena man!”
24 Pois vou mostrar a vocês que eu, o Então disse ao paralítico:
25 Jisas nukas kiro ro keser aurnuk, ko kurte siräimara, roasiret erekapu turur rain amiakap ko kon mat oumara, Anut jou murianik, kon mena manowon.
25 No mesmo instante o homem se levantou diante de todos, pegou a cama e foi para casa, louvando a Deus.
26 Ko manonuk, kiro roasiret ak erekapu karkairianik, iminemoi, ak Anut nukan enip jou murumana, äiein, “Ik rusapai kar onok atap aparum.”
26 Todos ficaram muito admirados; e, cheios de medo, louvaram a Deus, dizendo: — Que coisa maravilhosa nós vimos hoje!
27 Kiro onok kesermara, Jisas ko potomara, kar ro enip Liwai ko roasiret akan takis aiauk oiäu, kon sarau miäwon owa tane raunuk, aparwon. Jisas nukas Liwai auruwon, “Na koi, is tainoir.”
27 Depois disso Jesus saiu e viu um cobrador de impostos, chamado Levi , sentado no lugar onde os impostos eram pagos. Jesus lhe disse:
28 Keser aurnuk, Liwai nukas siräianik, osap erekapu utomoi, Jisas tainori manowon.
28 Levi se levantou, deixou tudo e seguiu Jesus.
29 Kar omre opok, Liwai ko Jisas pak kon owa poteanik, o je rain. Kon owa kon sarau jaukut pak karauk roat pak tururianik, Jisas pak o jein.
29 Então Levi fez para Jesus uma grande festa na sua casa. Havia ali muitos cobradores de impostos, e outras pessoas estavam sentadas com eles.
30 Karauk Parisi roat pak sintore ämän tamareäi roat pak akas ämän sosop mianik, Jisas nukan tamareäu roat totwaroin, “Ak owon takis oiäi roat pak roat onok aru miäi pak erek o jerai?”
30 Os fariseus e os mestres da Lei, que eram do partido dos fariseus, ficaram zangados com os discípulos de Jesus e perguntaram: — Por que vocês comem e bebem com os cobradores de impostos e com outras pessoas de má fama?
31 Jisas kiro ämän roumara, kos ätäi awarowon, “Roat ak sip wäpik, ak dokta siakup wa poteäi. Inok ro ko sip orip karar ko dokta siakup poteäu.
31 Jesus respondeu:
32 Kiro senek, is roasiret onok eposek miäi urwaraun kowau wa. Is roasiret onok aru miäi ak akan woiaka piriraun koimin.”
32 Eu não vim para
33 Karauk roat akas Jisas totorin, “Jon nukan tamareäu roat ak kar muti o wa jeäi. Ak Anut karar auri raiäi. Parisi akan tamareäi roat, nais ak keseriar keseriäi. Utianik, nan tamareäum roat ak o pak an pak sosop jeäi. Ak owon keseriäi?”
33 Algumas pessoas disseram a Jesus: — Os discípulos de João Batista jejuam muitas vezes e fazem orações, e os discípulos dos
34 Jisas nukas ätäi awarowon, “Kar asir ro owaun ses opok, kiro ro raunuk, kon jaukut koi rauna, o utaun itok ra? Is epar awarom, Kiro onok wa keseraiei.
34 Jesus respondeu:
35 Utianik, tawa kiro ro asir owaun ko karauk roat akas ak pakan imäi manona, kiro epar kiro ses opok, ak o utaiei.”
35 Mas chegará o tempo em que o noivo será tirado do meio deles; então sim eles vão jejuar!
36 Keseria, kos kar totok ämän awarowon, “Kar ros kon meteran omjo kiräianik, ko kon omjo awau pakan omjo si eteinak patirnuk, kiräianik, mustäi opok wa näke miäu. Kar ros kiro onok kesernuk, kon omjo awau aru mianik, kiro omjo si awau eteinak, omjo mustäi ori eposek wa sarai.
36 Jesus fez também esta comparação:
37 Kar ros wain an awau meme kerau mustäi opok wa äräine miäu. Ko kesernuk rai, kiro wain an awau sipar kurarianik, meteran meme kerau kiräianik, wain an omnokou opok kour nai. Kiro meme kerau nais erek jäkäiai.
37 Ninguém põe vinho novo em
38 Wain an awau ko meme kerau awau opok äräine mota, au eposek rawaiei.
38 Não. Vinho novo deve ser posto em odres novos.
39 Kar ro ko wain an meten jeanik, ko awau utiäu. Ko keser äiäi, ‘Mustäi kiro eposek.’”
39 E ninguém quer vinho novo depois de beber vinho velho, pois diz: “O vinho velho é melhor.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.