Lucas 14
Anut nukan Ämän Eposek (BBR) vs AAI
1 Kar sumaun omre opok, Jisas ko kar Parisi ro näwäu nukan owa o jaun potowon. Roat akas ko owosäi rai jekur apai rain.
1 Baiyarir ana veya ta, Pharisee hai ukwarin ana baremaim Jesu bay aamih na, baise sabuw nati’imaim hima’ama i Jesu hibimtitiy.
2 — ausente —
2 Naatu nati’imaim orot ta an uman hikurut ma’am yawas isan na Jesu nanamaim tit.
3 — ausente —
3 Baise Jesu Pharisee naatu ofafar so’ob wairafih ibatiyih, “Baiyarir ana veya’amaim ata ofafar ebibasit boro orot babin taniyawas ai en?”
4 Kiro roat akas ätäi kar ämän aräu wa. Keseria, Jisas nukas kiro sip ro jekur momara, äsimornuk, kon mena manowon.
4 Baise men tur ta hio. Basit Jesu orot bai iyawas naatu iu ana ubar in.
5 Keseria, kos awarowon, “Ak akan mokoi ra donki ra sumaun omre opok an up uru ouri nonuk, ak owosäiei? Kiro omre opok pote imäiäiei.”
5 Imaibo ibatiyih, “O orot ta natu o a bobaituw Baiyarir ana veya hub tare’er na’at boro itihamiy ta’in tamorob, o boro mata takabiy itarowen ra’ah tayen?”
6 Akas ko ätäi kar ämän aurau wa.
6 Sabuw baiyafutinamih hikasiy hima kwanekwan.
7 Jisas nukas roat o jaun pe, omoi eposek ouna, apwareanik, kos kiro roat kar totok ämän marowon.
7 Nanawan sabuw afa bay aa ana efanamaim efan gewasih hirurubinen Jesu itih, basit oroubonamaim sabuw iuwih eo,
8 “Kar ros na o näwäu jaun urweisonuk, na potoinam, omoi eposek opok wa tanäu. Kiro ros kar ro näwäu nais erek uruwon kiro omoi eposek opok pe tanäi.
8 “Orot ta, tabin ana hiyuw isan a kob nan na’uwi inanan men inayen efan gewasinamaim inamare’emih, anayabin orot gagamin ta auman ana kob hinan boro enan.
9 Kiro ro na usowon ros pemara, aisai, ‘Kiro omoi tane raum okoro ro näwäu nuruta, tanäi.’ Keseria, na roat enmaka wäpik pak pote tanäun oiot nai.
9 Imih orot hiyuw matuwan airi a kob na uwi kwanan boro nayen na’uwi, ‘Aro o kumisir haw kure, tura eyen iti’imaim emare,’ o boro biya’ohow auman inamisir haw inare.
10 Utianik, na kar ros o jaun urweisonuk, potoinam, karauk roat ruris tane rai opok tone tane. Keseria, kiro o atak ro pemara, aisai, ‘Jai, na kämioik omoi eposek opok tone tane.’ Kesernuk, karauk roat tane rai ak na jou musaiei.
10 Imih a kob hinan hina’uwi inanan, haw inamare, saise orot hiyuw matuwan a kob nan boro na’uwi, ‘Au begon kuyen seb ir yan kumare,’ o boro yasisir auman ina misir seb inayen efan gewasin inab nanawan afa bairi ir yan kwanama.
11 Owon, inok ro ko nukasar kon enip rororai, kiro ron enip Anut nukan amukup näwäu wa saräi. Inok ro ko nukasar kon enip wa rororai, kiro ro ko enip jou orip rawai.”
11 Anayabin orot yait taiyuwin i’itin ra’ah, God boro nab haw nayare, baise orot yait taiyuwin i’itin furuw God boro nayara’ah orot gagamin namatar.”
12 Keseria, Jisas nukas totok ämän maromara, kiro ro o atak ro auruwon, “Na o näwäu mis moinam, nan jaunat ra nan amunat aunat ra nan tupsiu wa urwarau. Owon, kiro roat akas na ätäi amuk o jaun urweisaiei. Nas owo onok kesermon ätäi akas nais keseriar keseisaiei.
12 Imaibo Jesu bar matuwan hairi bay aamih iu nan isan eo, “Auyit o rabirab ana bay inabitab, men o a of, tait bairi a rara ta’imon, taituwa o isusu’ubih, naatu a’ofonah guguw wairafih ina’uwih hinan bairi kwana’aamih. Anayabin o nati na’atube inasinaf, i boro a bay wan hitab hinit inaa.
13 Utianik, na äs näwäu moinam, roat osap wäpik orip pak roat isoraka ipiaka aru orip pak amiaka utup orip roat o jaun urwar.
13 Baise hiyuw inabowabow ana veya, yababan wairafih, ah umah kurut, ah umah duboh, matah fim, ina’uwih hinan bairi bay kwanaa,
14 Kiro onok keserta, nan won näu sarai. Kiro roat akas na ätäi urweisau senek wa. Keserta, roat eposek ak meieanik, ätäi siräuna, Anut nukas na jekur kamoisai.”
14 saise God boro baigegewasin nit. Anayabin sabuw nati boro men a hiyuw wan hinay hinit, baise sabuw gewasih morobone hinamimisir ana veya’amaim, abisa isisinaf isan God boro imaim a wayow nit.”
15 Kar ro ko kiro opok tane rawon kiro ämän roumara, Jisas auruwon, “Inok ro ko Anut nukan kameäu onok amop päi ses opok Anut pak o jeanik, ko eposek nepipir rawai.”
15 Orot ta nati bay ana gemamaim hairi hima’am iti tur nowar, basit Jesu isan eo, “Orot yait God ana aiwobomaim hiyuw isan namamare boro yasisir gagamin maiyow nab.”
16 Utianik, Jisas nukas ätäi auruwon, “Kar ro ko äs näwäu momara, roat sosop kiro o koi jaun ämän surmarowon.
16 Baise Jesu oroubonamaim orot iu, “Veya ta orot ana hiyuw bogaigiwas, naatu sabuw maumurih na’in hai kob in.
17 Äs erekapu me kuremara, o jaun ses opok kon sarau ro äsimornuk, kiro roat kos meter awarowon, koi o jaun pote awarowon, ‘Ak kowe, o jaun ses pe rau.’
17 Naatu hiyuw aanin isan ana veya natit, tur iyafar ana ofonah isah eo, ‘Kwanan hiyuw tanaa, sawar etei ai moyab sawar.’
18 Kiro roat karar karar akas ätäi kiro sarau ro aurin. Kar ros kiro sarau ro auruwon, ‘Is omnokou rusapai kau momin, is aparau manaurim. Nan ro näwäu pote aur ko wou aru wa mau.’
18 Baise etei hikwahir tur ta ta hibow hitit, orot ta eo, ‘Ayu au me boubun atubun ananutitiyimih anan, a tur ao’owen men karam boro anan.’
19 Karas äiewon, ‘Is rusapai bulmakau 10 orip kau momin, okon, ak jekur sarau morai ra, wa rä rai apwarau manaurim. Is wa potam. Nan ro näwäu pote aur. Ko wou aru wa mau.’
19 Orot ta eo, ‘Ayu au cow baubuh etei ten atobon, imih baimanamen isan anan, a tur ao’owen men karam boro anan.’
20 Karas äiewon, ‘Is asir rusapai oimin, okon, is wa potam.’
20 Naatu orot ta eo, ‘Ayu i boubun atabin, imih men karam boro aawau anihamiy nama airit tanan.’
21 Keseria, kiro sarau ro ätäi potomara, kon ro näwäu kiro roat akas aurin ämän erekapu auruwon. Kiro ro näwäu ko kasak pemara, kon sarau ro auruwon, ‘Na kurte näu menan porim ororokpai pak apu opok pak potoinam, roat osap wäpik orip pak amiak utup orip pak isoraka aru orip roat isan owa imware koi.’
21 Akir wairafin matabir maiye na orot gagamin ana tur eowen. Bar matuwan yan so’ar ana akir wairafin iu, ‘Saife kutit kwen ef gagamih yahimaim naatu bar merar hai ef yahimaim sabuw kakafih, yababan wairafih, ah umah kurut, ah umah murubih, matan fim initeten inan hiyuw tanaa.’
22 Kiro sarau ros kiro ämän tainorianik, ätäi pemara, äiewon, ‘Näu ro, is nan ämän airomon erekapu tainorimin, karauk omoi sosop erar rau.’
22 Naatu akir wairafin eo, Regah, io na’atube i asinaf, baise bar awan i men karatan.’
23 Keseria, sarau ro ätäi kon ro näwäus äsimorianik, auruwon, ‘Na apu kasakup potoinam, roat erekapu sakau ämän awarota, kouna, kiro omoi rau erekapu owaiei.
23 Imaibo orot ana akir wairafin iu, ‘Kutit kwen bar merar hai ef gagamih yahimaim, naatu ef gidigidih rewahimaim, sabuw iyab nati’imaim ina’i’itih inabuwih kwanan, saise au bar awan nakaratan.’
24 Owon, is epar senes awarom, kiro roat amke o jaun awaromin, ak isan patan opok o wa jaiei.’”
24 A tur ao’owen sabuw iyab wan hai kob anan i men hikok imih boro men yait ta au hiyuw nakatubunimih!”
25 — ausente —
25 Ana veya ta sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan tatabir iuwih eo,
26 — ausente —
26 “Orot yait ayu ebi’ufnunu, baise hinah, tamah, aawan natunatun, taitin, ruburubun isah ebiyabow naatu i taiyuwin auman ana yawas isan ebiyabow, nati orot i men karam boro ayu ni’ufnunu.
27 Kar ro is tainoireanik, ko kon am äpäs ämäiäu wa, ko isan tamuriäim ro wa saräi.
27 Orot yait ana onaf na’abar ayu ananamaim ni’ufnunu airi ananan i ayu au bai’ufununayan.
28 Kar ro ko ou maun, ko tane raumara, jekur ronkateäu. Kiro ou pataraun itok ra, wa ra rai ronkateäu.
28 Orot ta ana bar wowabinamih boro men asir nawowab kwaniyimih, baise wan i boro namare ana bar ayubin nayakitifuw, ana baiyan boro bai’ab naatu ana kabay karam boro iti bar nawowab nisawar ai en.
29 Ko kiro onok keserau wa, kiro ou kurte wa patarnuk, karauk roat akas kiro ou patarau wa aparia, iowaiei.
29 Anayabin ana kabay men nakakaram na’at boro tafah nararauwen ufunamaim wowabina’e nabat, naatu sabuw afa tafawat hinabatabat hina’itin boro hini’iyab hinamarib,
30 Akas äiäiei, ‘Kiro ro ou mowon ko kurte sarau patarau senek wa,’ keser äiäiei.
30 hinao, ‘Iti orot bar wowabinamihibe busuruf tafawat rauwen naatu ihamiy ebatabat.’
31 Utianik, kar omsau pakan kamwareäu ro ko kon marai roat pak kar omsau pakan kamwareäu ro pak kon marai roat sosop pak weräiäun, kiro ro näwäu ko jekur tane raumara, kar ro näwäu pak owose weräiäun jekur ronkateäu. Kon marai roat pak karauk marai roat pak weräiäun itok ra, wa ra, keser ronkateäu.
31 Itinin tabo iti, aiwob orot ta ana baiyowayah etei 10,000 tabow, aiwob orot ta hairi baiyowamih tan, baise aiwob orot ta ana baiyowayah etei i 20,000 imih nati aiwob ta i boro tamare tama tanot, ‘Ayu karam boro nati aiwob orot airi aniyow?’
32 Kon ronkat ko karauk roat pak weräiäun itok warnuk, kon iwäi jauk atapuk raunuk raunuk kon kar sarau ro äsimornuk, pote kar ro tararmara, aurai, ‘Ik ak pak weräiäu utom.’”
32 Naatu tanotanot men takakaram na’at, i boro ef yok tama tur tiyafar aiwob turan hairi hitao tufuw hita’afuw.
33 Jisas ko kiro ämän aware kuremara, awarowon, “Kiro apu karar. Inok ro ko isan tamuriäim ro rawaun, ko kon osap erekapu sumkäinemara, kiro osapun ronkat sosop wa mai, ko isan tamuriäim ro tuku rawai.”
33 Ef i nati ta’imon, orot yait nakok ayu bai’ufnunu’umih mat i ana sawar etei nakwahir nayaraiyen.
34 Jisas nukas ätäi äiewon, “Siu eposek kiro mitu. Utianik, kon mitu pote tiu sarenuk, ätäi mitu saräun senek itok wa.
34 Riy i gewasin, baise naniyan nabi’en boro hinisaroun, anayabin men karam boro hiniwa’an riy namatar maiye.
35 Kiro siu woia pak karauk sarau pak maun senek itok wa. Ik erar oi kureäum. Ak raiaka orip raroi, ak kiro ämän rowe.”
35 Naatu me yan ub yen gewas isan hinayayare boro men ana gewasin ta namatar, imih boro hinisaroun. Imih o yait tain ema’am inarub tur iti inanowar gewas!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.