João 19

Anut nukan Ämän Eposek (BBR) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Keser aurna, Pailot nukas kon marai roat Jisas imäi mänkäsiraun awaronuk, mänkäsirin.
1 Naatu Pilate ma’utenayah uwih, Jesu hibai hibowabiwabir sawar.
2 Marai roat akas rumäkät katuau orip oumana, tatmaianik, kon tapau opok kuror murin. Keseria, omjo osou king nukan senek oianik, orke murin.
2 imaibo ma’utenayah kokor hi’afuw hififin ana kowasimih ukwarin hiyoun, naatu faifuw wair hibai hi’osenawein,
3 Ko siakup pemana, ätäi ätäi jeje ämän aurin, “Na Juda roasiret kamwaraun ro näwäu king orip orip rawam!” Keser aurmoi, sipou purin.
3 naatu hiyen hin biyan hitit naatu hi’o, “Jew hai aiwob ma’ama’anin!” Naatu yumatanamaim hifafar.
4 Pailot nukas ätäi kasik nomara, roasiret awarowon, “Ak aparwe. Is ko kasik ak amiakap imäi koim, kiro ak äpu maiei is okoro ron kar onok aru mowon aparau wa.”
4 Pilate ibanak tit maiye sabuw rou’ay isah eo, “Ayu iti orot kwa namaim abai atitit i anao kwanaso’ob, i biyanamaim ayu men kakafin ta atita’ur.”
5 Keseria, Jisas mur katuau king nukan at orip pak omjo osou orip kasik nonuk, Pailot nukas awarowon, “Aka äiein ro okoro aparwe.”
5 Jesu ana kowas kokor ukwarin hiyow naatu ana waifuw wair hi’osenawein imaibo hibai hititit. Pilate sabuw isah eo, “Orotoban iti.”
6 Keser awaronuk, Anut kamuk raiäi roat näunäu pak tup ou näwäu kameäi roat pak akas Jisas aparmana, Pailot sakau ämän aurin, “Am äpäs opok we mota, meiäura. Am äpäs opok we mota, meiäura.”
6 Firis ukwarih naatu i ana sabuw ukwa’ukwarih bairi hinuw hi’i’itin anamaramaim hitarakouw hi’o, “ku’onaf, ku’onaf!”
7 Utianik, akas ätäi Pailot aurin, “Iken sintore ämänis keser äieu, kiro ro meiäura, owon, nukasar ‘is Anut nukan Mokoi’ rai äiewon.”
7 Sabuw hiya’afut maiye hi’o, “Aki ai ofafar eo i boro namorob, anayabin i taiyuwin eorerereb God natun rauw eo.”
8 Pailot ko kiro ämän roumara, sakau iminewon.
8 Pilate iti nonowar i ana bir ra’at,
9 Keseria, Pailot nukas ätäi owa tonomara, Jisas totorwon, “Na owo menan?” Ko keser auruwon, utianik, Jisas nukas kar ämän ätäi aurau wa.
9 matabir maiye bar wanawanan run naatu Jesu ibatiy, “O menane ina?” Baise Jesu men tur ta eomih.
10 Pailot nukas Jisas ätäi auruwon, “Na owon is are murau utom? Na äpu wa ra? Roat näunäu akas is sakau iroin. Is na utoisoita, manaun itok. Na am äpäs opok iwosoita, meiäun itok.”
10 Pilate Jesu isan eo, “O men kukokok tur ta ayu isou inao?” “Inaso’ob, ayu isou i fair ema’am boro o ana botaiti inatit o boro ana onafi.”
11 Jisas nukas ätäi auruwon, “Na is am äpäs opok äsäi muram äiem, kiro Anut nukasar kiro keseraun sakau isowon. Utianik, inok ros is imäirianik, nan ipon opok murowon, kiro ron onok arus nan onok aru erekapu itimori rau.”
11 Jesu iya’afut, “Iti fair ayu tafau’umaim ibai kuma’am, anayabin iti fair i God it. Imih orot yait ayu o isa yayabunu i bowabow kakafin gagamin maiyow bai.
12 Pailot ko Jisas nukas kiro ämän äienuk, roumara, owo apu pakas Jisas utonuk, manaun rai ronkatewon. Utianik, roasiret akas ätäi keser urwein, “Na kiro ro utota, manonuk rai, na Sisa nukan jauk wa rawam. Inok ro ko nukasar is kamwaraun ro näwäu äiäi, ko Sisa nukan iwäiauk.”
12 Ana maramaim Pilate iti tur nonowar ef nuwet mi’itube Jesu tabotait isan. Baise rou’ay hitarakouw i matabir maiye run, “o nati orot inabobotait ana itinin o i men Caesar ana ofamih. O yait ta aiwob inararouw, o i Ceaser ana wosai orot”.
13 Pailot ko kiro ämän roianik, Jisas imäumara, ne wasarewareäi sia opok tanewon. Kiro omoi Ibru ämänis Gabata äiäi. (Ämän onoktapau ‘ai pasar’.)
13 Pilate iti tur nonowar ana maramaim Jesu bai tit ufun efan wabin teo kabay ana’ubun imaim baibabatiyen ana ura ma’ama tafan mare (Hebrew tur i te’o Gabbatha).
14 Pasowa tup aparaun omre ariwa päi, okon, ak rusapai senek akan osap jekur miäi. San näu kamuk opok, Pailot nukas roasiret awarowon, “Akan kamwaraun ro näwäu aparwe.”
14 Veya na bi’ouyit nati i Tar Nowaten ana hiyuw ana veya nanamaim Pilate sabuw isah eo. “Kwa a aiwob orot i iti”.
15 Akas ätäi urwein, “Wena, meie! Wena, meie! Am äpäs opok wena, meiäura!”
15 Hitarkoukuw hi’o, “kwa’asabun! kwa’asabun!” kwa’onaf! Pilate ibatiyih, “Kwakokok ayu a aiwob ana onaf?” Firis ukwa’ukwarih hiya’afut hi’o, “Aki ai aiwob i ta’imon maiyow, Caesar akisinamo”.
16 Ak keserna, Pailot nukas Jisas am äpäs opok wena, meiäun marai roat ipiakap marowon.
16 Imaibo Pilate Jesu ya’abun i isah onafinamih hibai hin.
17 Ak Jisas imäi potona, ko nukasar nukan am äpäs ämäumara, näu mena utomoi, kar om enip ‘Op Tapau Sekerem’ omtorou opok tonowon. Ibru ämänis kiro mena Golgota äiäi.
17 Jesu tit ana onaf abar remor in ukwarih rarik ana efanamaim tit. (Hebrew fanahimaim Golgotha). Jesus ana koros eabar enan|alt="Jesus carrying cross" src="cn01833B.tif" size="col" loc="Jhn 19.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.17"
18 Keseria, kiro mena, am äpäs opok äsäi moin. Kar ro oirori au nais Jisas pak erek am äpäs atap atap karaim karaim äsäi matoin. Jisas ko kiro ro ori kampai äsäi moin.
18 Nati’imaim hi’onafen, naatu orot rou’ab auman, Jesu foun in, orot rou’ab roun roun hi’in.
19 Pailot nukas kar jer keser we mowon, ‘Nasaret menan Jisas. Ko Juda roasiret akan kamwareäu ro näwäu, king.’ Keser jer wemoi, am äpäs opok äsäi moin kon tapakup we mowon.
19 Pilate fef kirum naatu onafamaim hidudun, Kikirum i JESU NASARETH OROT, JEWS HAI AIWOB.
20 Ak näu mena siakup, Jisas äsäi moin. Keserna, roasiret sosop kiro jer Jisas nukan tapakup we mowon ninareäin. Kiro jer Ibru ämän, Rom ämän pak Grik ämänis pak wewon.
20 Sabuw moumurih maiyow iti kikirum hi’itin hiyab, anayabin efan iti Jesu hio’onaf i men yokomih bar merar gagamin sisibin. Iti tur i Hebrew, Latin naatu Greekamaim kirum.
21 Kesernuk, Anut kamuk raiäi roat näunäu akas Pailot aurin, “Na owon kiro ro ko Juda roasiret kamwareäu ro näwäu king rai jer we momon? Nukasar ‘Is Juda roasiret kamwareäim ro näwäu, king’, äiewon. Na owon keser jer we mau utom.”
21 Firis ukwarih, Pilate isan hio, “Jew hai aiwob bikirumin, i eo i Jew hai aiwob.”
22 Keserna, Pailot nukas ätäi awarowon, “Isas owo ämän jer we momin kiro äiäk, keseriar rawaura.”
22 Pilate iya’afut, “Abistan ayu akikirum, i kirum.”
23 Marai roat akas Jisas am äpäs opok äsäi momoi, kon omjo 4 orip inäianik, karar karar oin. Kon omjo rumukäu orkewon nais oiar arin. Kiro omjo karar rumukäu erekapu näkein.
23 Rakit wairafih Jesu hio’onaf ufunamaim ana waifuw hibow hiyarouseben matah kwafe’en himatar, matah taita’imon hiya, rakit wairafih taita’imon isah. Naatu faifuw tafan ebiyoun aurin sakisakir en auman hibai.
24 Marai roat akas aka aka äiein, “Kiro omjo wa kiräiäu. Ik aiauk oianik, satu sipiräieanik, aparau inokos owai.” Keserna, kiro ämän meter jer wein epar pewon. ‘Akas isan omjo aka aka inäi oin. Isan omjo rumuk mesin aiauk sipiräieanik, oin.’ Buk Song 22:18
24 Rakit sabuw taiyuwih isah hio, “Men tanasib baise tani’arow tana’itin yait boro nab.” Iti mamatar i tur marasika hio hikirum inu’in i titurobe isan.
25 Jisas nukan am äpäs siakup kon anak pak, kon änäiauk pak, Klopas nukan wau enip Maria pak, Magdala menan Maria erek, ak kiro opok tai rain.
25 Jesu ana onaf anamaim i hinah batabat, naatu i hinah rubun, Mary Clopas aawan naatu Mary Magdalin.
26 Jisas nukas nukan anak pak kon tamuruwon ro mesin wous meieäu pak apwatomara, anak keser auruwon, “Asir, okoro ro, ko nan mokoi senes.”
26 Jesu hinah naatu ana bai’ufununayan orot i ana yabow hairi hibatabat itih, imih hinah isan eo, “Natu ina’itin.”
27 Keseria, ätäi kiro tamuruwon ro auruwon, “Okoro asir, kiro nan anin.” Kesernuk, kiro ses opokar, Jisas nukan anak kiro tamuruwon ros kon owa imäi pote me rawon.
27 Naatu bai’ufununayan orot isan eo, “Hinat ina’itin”. Nati ana veya’amaim bai’ufununayan orot hinah bai hairi hin ana baremaim hima.
28 Jisas ko äpu rusapai Anut nukas okoro omnokou opok sarau maun auruwon, sarau erekapu patarwon. Keseria, Jisas nukas äiewon, “Is an pätiru.” Kesernuk, kiro ämän meter Anut nukan buk opok äiewon siar kiro epar peu.
28 Jesu so’ob bounabo sawar etei’imak na ana yomanin tit, marasika Buk Atamaninamaim hikirum inu’in na iturobe. Jesu eo “Ayu sikou mamah.”
29 Kar maro wain an tiu orip siakup rawon, okon, ak kar osap jaimirmir senek oumana, kiro wain an tiu sourmoi, amauk opok mianik, kon oksau opok moin.
29 Tew ta nati’imaim harew tenakuyakuy awan karatan batabat, wanabir hibai harew hibu’utu’ub isikar wan himetan hi’otra’ah Jesu ufurinamaim hiyei.
30 Jisas ko kiro wain an tiu jemara, äiewon, “Rusapai sarau ki pataru.” Keser äiemara, ko kon tapau akuräi nonuk, kon osou utonuk, manowon.
30 Jesu harew kartoman naatu eo, “Iti’imaim sawar.” Imaibo sikan sir naatu ayubin tabaratait.
31 Kesernuk, Juda akan kamwareäi roat näunäu akas am äpäs opok äsäi maroin roat isoraka piriporurna, kurte meiena, imware naun Pailot aurin. Ak keser totorin, owon, kiro omre osap jekur miäi. Akan sumaun omre ariwa, okon, akan ronkat ak kiro roat akan enmaksau utwarona, kiro omre opok am äpäs opok rawaun senek wa, okon, keser äiein.
31 Jew ukwa’ukwarih Pilate hifefeyan baibasit baitih orot hio’onafih ah tarkakakiren isan, naatu biyah onaf afe’enane bow yara’iyen isan. Hifefeyan anayabin ana mar natot i Baiyarir Ana Veya. I men hikok biyah boro auyom hita’in.
32 Keseria, marai roat akas potomana, kiro roat ori Jisas pak äsäi matoin isorawa porurin.
32 Imih baiyowayah hin orot ta wan an hitarkakiren naatu hin orot bairu’abin an hitar kakiren, iti orot hairi i Jesu bairi hio’onafih.
33 Ak Jisas ko meiewon aparianik, kon isou porurau wa.
33 Baise hina Jesu biyan hititit i moroboka inu’in hi’itin, isan imih an men hitarkakiren.
34 Utianik, kar marai ros kon marais Jisas nukan kasak uru wenuk, kurte karian an orip kounuk, aparin.
34 An hitatakakiren efanin sorodiy kiram robra’at Jesu naiwan yi naatu mar ta’imon rara naatu harew auman suwa re.
35 (Ro nukasar kiro onok keserin aparmara, äiewon, “Kiro onok epar pewon.” Ko nukasar äpu ko epar ämän karar äieu. Keseria, ak nais akan woiaka epar mowe.)
35 Orot iti matar i’itin i eo’orereb, naatu anaorerereb i turobe. I so’ob abistan eo i turobe, isan imih kwa auman kwana’itin kwanitumatum.
36 Kiro onok keserin kiro meter Anut nukan buk opok äiewon, epar peu. Keser äiewon, ‘Akas kon kar isuauk wa poruraiei.’ Kisim Bek 12:46
36 Iti na’atube matar saise abisa Buk Atamaninamaim hikikirum na iturobe. “Boro men ana rarik ta natato’ob.”
37 Kar ämän meter Anut nukan buk opok nais äiewon, ‘Roasiret kiro ro marais wein ui kur orip aparaiei.’ Sekaraia 12:10
37 Tur tabo Buk Atamaninamaim eo, “Sabuw boro hinanuw nati hiyiy hina’itin.”
38 Kiro keserna, kar ro kon enip Josep, ko Arimatea menan, ko Jisas nukan enipsau am äpäs pakan oi manaun pe Pailot auruwon. Josep ko nais Jisas nukan tamuriäwon ro, utianik, ko Juda akan kamwareäi roat näunäu iminewareanik, ko Jisas mesin wou epar mowon ämäi mowon. Pailot nukas ‘io’ aurnuk, ko pote, Jisas nukan enipsau am äpäs pakan owon.
38 Iti ufunamaim Joseph Arimathea orot, Jesu ana bai’ufununayan ta wa’iwa’iramaim na Pilate ifefeyan Jesu biyan tab isan. Anayabin Jew hai ukwarih isah bir. Pilate ana baibasitamaim, Joseph na Jesu biyan bai yare.
39 Nikodimas kiro ro ko meter Jisas aparaun pututu potowon, ko nais koumara, Josep pak Jisas nukan enipsau owaun potowon. Ko kar am ankas sou eposek peäu oumara, potowon. Kiro am ankas kon usu 30 kilo orip.
39 Nicodemus gugumin ta i wan in Jesu i’itin, i boun raiy ta wabin myrrh naatu raiy ta wabin aloes auman higagamuw ana bit i 30 kilos bai na Joseph hairi hin.
40 Kiro roat ories Jisas nukan enipsau oumasa, am ankas sou eposek joutor mianik, omjos kon enipsau rakir moirin. Kiro onok Juda akan roat meiäi up kurwaraun keseriäi senek keserin.
40 Orot hairi Jesu biyan hibu’ub hiyare naatu Jew hai bairahiya ana efamaim biyan raiyamaim hibobunei naatu rah ana faifuwamaim hisum.
41 Jisas am äpäs opok äsäi moin siakup, kar plaua woi rawon. Kiro plaua woia kar aireu awau tuein. Kiro uru meter kar ro mau wa.
41 Efan menamaim Jesu momorob i sisibinamaim i masaw ta, naatu nati masaw wanawanan hub boubun men yait ta imaim hiyai.
42 Kiro ses opok, Juda roasiret akan sumaun omre päurnuk, kiro aireu siakup rawon, okon, au Jisas imäi pote kiro aireu uru moirin.
42 Iti ufunamaim i Baiyarir Ana Veya, anayabin hub i yubin, isan imih Jesu biyan hibai hin imaim hiyai.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.