João 18
Anut nukan Ämän Eposek (BBR) vs AAI
1 Jisas ko Anut auri kuremara, kon tamareäu roat pak kar an enip Kitron kure potoin. Kiro an kasakup kon tamareäu roat pak kar woi enip Olivet woia potoin.
1 Jesu yoyoban sasawar ufunamaim ana bai’ufnunenayah bairi efan nati hihamiy hin Kidron Kwaf hirabon. Nati’imaim i masaw ta, imaim Jesu ana bai’ufnunenayah bairi ten tema’am.
2 Judas ko Jisas kon iwäi jaukut ipiakap maun ro ko äpu Jisas kiro woia orip orip kon tamareäu roat pak poteäu.
2 Judas yanuwayan menamaim hima’am i so’ob, anayabin Jesu anabai’ufununayah bairi mar etei imaim teruru’ay.
3 Keseria, Judas nukas karauk Anut kamuk raiäi roat näunäu akan sarau roat pak Parisi roat akan sarau roat pak Rom akan marai roat pak imwaromara, kiro woia potoin. Ak karauk arou pak weräiäin osap pak oiar koin.
3 Imih Judas Romans hai baiyowayah hai kou’ay bonawiyih naatu afa i orot ukwa’ukwarih firis ukwarih biyahine hiyafarih hin naatu afa i Pharisee biyahine hin. I umah, ahay waf hibow naatu hinow hitoto’aben kawih hin masaw yan hitit.
4 Jisas ko kiro onok päun erekapu äpu mowon, okon, kos ak siarakap potomara, totwarowon, “Ak inok itanerai?”
4 Jesu abistanawat boro isan hinamamatar i so’ob, imih au nah isutait tit naatu ibatiyih, “Kwa yait kwanunuwih?”
5 Akas äiein, “Ik Nasaret menan Jisas itanem.”
5 Hiya’afut hi’o, “Jesu Nazareth mowan.
6 Jisas nukas ‘okoro is karar’ awaronuk, ak karkairianik, iminemana, onkapai kurir ninoin.
6 Anamaramaim Jesu eo, “Ayu i iti. I ou’uf hibat naatu me yan hira’iy rabih.
7 Kos ätäiar awarowon, “Ak inok itane koi?”
7 Ibanak i batiyih maiye, “Kwa i yait kwanunuwih.”
8 Jisas nukas awarowon, “Is amke awaromin, okoro is karar. Ak is itaneiroi rai, okoro roat is pak rai utwarona, manaiei.”
8 “Ayu kwa ouwi wei, ayu i iti.” Jesu iya’afut. “Ayu kwananunuwuhu na’at, basit au bai’ufununayah kwanihamiyih hinan.”
9 Kiro ämän ko meter äiewon siar epar päun keser awarowon. Ko meter äiewon, ‘Moni, is okoro roat nakasar iromon kar ro wasaräu wa.’ Jon 6:39
9 Iti namamatar saise tur abistan hi’o’o i nan niturobe. “Tamaim abistan ibitu, men ta kasiy.”
10 Saimon-Pita nukas kon siräp rumukäu oumara, Anut kamuk raiäu ro näwäu senes nukan sarau ro wem raiar kon rauk käu näu kaima patir kurewon. Kiro sarau ron enip Markus.
10 Naatu Simon Peter, i ana kaiy auman batabat, rowenra’ah firis ukwarin ana akir orot tainin asukwafune eafuru’um. Akir orot wabin Malchus.
11 Jisas nukas Pita sakau auruwon, “Nan siräp ätäi kon jowa joke mota no. Kiro tätäi monias irowon, nan ronkat is kiro tätäi wa owam ra?”
11 Jesu Peter isan eo, “A kaiy kwiwan maiye! O kunotanot, Ayu Tamai kerowas bitu boro men anatom”
12 — ausente —
12 Imaibo Rom rakit wairafih hai ukwarih bairi naatu Jew hai ma’utenayah bairi Jesu hibai hifatum,
13 — ausente —
13 naatu wantoro’ot hibai hin Annas biyan hitit, nati kwamur wanawanan i Firis ana ukwarin ma’am ana veya, nati orot i Kaiafas rawan.
14 Kiro Kaiapas nukas meter Juda roat näunäu keser awarowon, ‘Karar ros roasiret erekapu akan omoi oianik, meiäun itok’ rai awarowon.
14 Iti orot Kaiafas i Jew uwih eo, gewasin orot ta’imon sabuw etei isah tamorob.
15 Saimon-Pita pak Jisas nukan tamareäu ro kar pak au Jisas tainori potoirin. Anut kamuk raiäu ro näwäu senes nukas kiro tamareäu ro kar äpu mowon, okon, ko Jisas tainormara, owa tonowon.
15 Simon Peter naatu bai’ufununayan turan ta hairi Jesu hi’ufunun bairi hin. Nati bai’ufununayan ta i firis ukwarin i su’ub, imih i ufunun bairi hin firis ukwarin ana bar merar wanawanan hirun,
16 Pita ko kasik ororokpai tai rawon. Kiro kar tamareäu ros ätäi kasik nomara, kiro rorok kameäu asir kos Pita owa imäi tonaun aurnuk, imäi tonowon.
16 baise Peter etawan awan bat. Bai’ufnunenayan ta iban matabir maiye tit etawan awan akir babitai ifefeyan naatu babitai Peter iu basit, Peter na fur wanawanan run.
17 Kesernuk, kiro asires Pita auruwon, “Na nais kiro ros tamusiäwon ro ra?” Pita nukas ätäi auruwon, “Wa, is kon tamareäu ro wa.”
17 Babitai etawan awanamaim Peter isan eo, o i ni’i orot ana bai’ufnunenayan orot ta? Peter iya’afut eo, “En ayu men asu’ubimih.”
18 Kiro ses opok roros, okon, kiro pakan roat pak ou kameäi roat ak ep tukurianik, ep uke rain. Pita ko nais potomara, ak pak erek ep uke rawon.
18 Nati ana gugumin i siba’u kwanekwan imih akir wairafih naatu ma’utenayah bairi wairaf hi’asir hi’ar bebera’uh hibat rararih. Imih Peter rabon in bairi hibat rararih.
19 Kiro ses pakar, Annas nukas Jisas kon tamareäu roat mesin pak kon ämän roasiret mareäwon mesin pak totorwon.
19 Firis ukwarin Jesu ana bai’ufnunenayan naatu ana bai’obaibiyen isan ibatiy.
20 Jisas nukas auruwon, “Is roasiret akan tururiäi owa pak tup ou näwäu owa pak ämän mareäimin. Kiro opok, Juda roasiret erekapu koi tururiäi, is kar ämän ämäi ämäi awarau wa.
20 Jesu iya’afut eo, “Ayu i bebeyan sabuw etei matahimaim a’o a binan hinonowar, naatu au bai’obaiyen mar etei i sibor ya’aya efanamaim naatu Tafaror Bar wanawanan sabuw etei teruru’ay matahimaim. Ayu men abistan ta awa’ir aomih.
21 Na owo onokun is totoirom? Kiro roasiret ak isan ämän roin na ak totwar. Is owo ämän awaromin ak äpu.”
21 Aisim ayu kubibabatiyu, sabuw ayu abistanawat a’o hinonowar i kwibatiyih ayu abisa ao i hiso’ob.”
22 Jisas nukas kiro ämän arenuk, kar marai ros Jisas sipou purmara, äiewon, “Na Anut kamuk raiäu ro näwäu keser auriäumon ra?”
22 Jesu iti na’at eo ana mar ma’utenayan orot ta nati’imaim batabat Jesu rebareban ifar eo, “Men iti na’atube firis ukwarin isan ina’omih.”
23 Jisas nukas ätäi kiro ro auruwon, “Utianik, is ämän sätäiemin maro, owo sät ämän momin rai okoro roasiret awar. Utianik, is epar ämän äiem rai, na is owon sipi purum?”
23 Jesu iya’afutih eo, “Ayu abisa ana’o kakaf na’at sabuw etei hai tur ku’owen, tur menatan i a’o kakaf. Baise ayu tur etei ana’o’o gewas na’at i aisim irabu”.
24 Keseria, Annas nukas Jisas ipou mur oripar Anut kamuk raiäwon ro näwäu senes, Kaiapas siakup äsimornuk, potowon.
24 Imaibo Annas Jesu uman fatufatum auman iyafar in Kaiafas firis ukwarin isan.
25 Saimon-Pita ko tai rawon omoiar tai raumara, ep uke rawon. Karauk roat akas ätäi totorin, “Epar senes, na kiro ros tamusiäwon ra?”
25 Peter boro’ika ma fora’ab rarar, sabuw afa nati’imaim bairi hima’am hibatiy hio, “O nati orot ana bai’ufnunenayan ta” Baise Peter youb eo, “En, orot nati men ayu’umih.”
26 Kesernuk, kar Anut kamuk raiäwon ro näwäu senes nukan sarau ro pewon. Kiro ro Pita nukas rauk patirwon ro Markus nukan kinjaukus pemara, totorwon, “Na kiro ro pak woia erek rain apaisomin ra?”
26 Firis ukwarin ana akir orot ta i Peter tainin ea’afuw ana rara orot ta nati’imaim batabat, eawafoten eo, “O airi ayu masawamaim ait”
27 Pita nukas ätäi äiewon, “Wa senes wa. Is kiro ro äpu wa.” Ko keser äienuk äienuk, kakarau urwewon.
27 Ibanak mar baitounin Peter eo, “En!” naatu mar ta’imon kokorerek eo.
28 Marai roat akas Jisas Kaiapas nukan owas imäianik, kiro omsau kameäu ro näwäu nukan owa imäi potoin. Kiro ro ko Rom omsau pakan. Kiro tapera senes keserin. Juda roat näunäu akas kiro ro näwäu nukan owa tonau wa, owon, akan ronkat ak kon owa tonomoi, Anut nukan amuk opok ukun orip saremoi, Pasowa o wa jam rai keserin.
28 Maraumanaika Jesu Kaiafas ana barene hibai hin gawan orot ana baremaim hirun. Jew hai ukwarih bar wanawanan i men hirun hinamih, anayabin i men hikok wanawanah kato tamatar naatu hai Tar Nowaten ana hiyuw men hita’aamih.
29 Keseria, ak ko kasik kume rauna, Pailot nukas kasik nomara, roat totwarowon, “Okoro ros owo onok keserwon ak aparianik, imäi koi?”
29 Imih Pilate ufun tit sabuw ibatiyih, “Iti orot abisa isan kwa ubar kwabitin?”
30 Akas ätäi äiein, “Ko onok aru keserau wa maro, ik ko na siatap wa imäi kowom.”
30 Hiya’afut hi’o, “I men kakafin tasisinaf na’at, i boro men atab atan o biya atanamih.”
31 Pailot nukas awarowon, “Ak ko imäi potoinai, akan sintore ämän tainornai, kon onok aru mowon aparwe.” Keseria, Juda akan roat näunäu akas ätäi keser aurin, “Iken ipiokos kar ro weta, meiäun itok wa. Kiro onok Rom akan.”
31 Pilate isah eo, “Kwabai kwan, kwa taiyuw a’ofafar eo na’atube kwasinaf.” Ibo hai tur hirutabir hio, “Aki auri men baibasit ta ema’am boro yait ta ana asabunimih.”
32 Meter Jisas nukas nuka meiäun ämän mianik, ko kiro onok pakas meiäun äiewon. Kon ämän rusapai epar päuru.
32 Iti na’atube mamatar i Jesu ana tur mi’itube ana morob isan yai eo’o i tan titurobe isan.
33 Keseria, Pailot ko ätäi owa tonomara, Jisas urunuk, tononuk, totorwon, “Na Juda roasiret akan kamwaraun ro näwäu king ra?”
33 Pilate matabir maiye ana bar wanawanan run naatu Jesu eaf na ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?”
34 Jisas nukas ätäi auruwon, “Kiro ämän äiem nakan ronkat pakas ra, karauk roat akas na aisoin is totoirom ra?”
34 Jesu iya’afut eo, “Iti baibat i o taiyuw a not ayu kubibatiyu o sabuw afa ayu isou a tur hi’owen?”
35 Pailot nukas ätäi auruwon, “Nan ronkat is Juda ro ra? Na owosemon ämän is äpu wa. Nakan roasiret pak Anut kamuk raiäi roat näunäu pak akasar na is rawa imäisi koin. Na owosemon? Is air.”
35 Pilate iya’afut, “O kunotanot ayu i Jew orot? O taiyuw a sabuw naatu firis ukwa’ukwarih o hibuw hinawiy ina ayu isou. Abisa isinaf?”
36 Jisas nukas äiewon, “Isan kamäun mena okoro omnokou opok rawau wa. Wa senes wa. Isan kamäun mena okoro omnokou opok rau maro, isan tainoireäi roat akas isan kaima sareirianik, weräuna, is Juda roat akan ipiakap wa muruwoi. Utianik, isan kamäun mena okoro omnokou pakan wa.”
36 Jesu eo, “Ayu au aiwob i men iti tafaram nowanamih, baise ayu au aiwob iti tafaram nowan na’at, ayu au bai’ufununayah boro isou hitiyow, naatu Jew hai ukwarih umah wahine boro hitawasfafaru. En, ayu au aiwob i men iti faram nowanamih.”
37 Kesernuk, Pailot nukas ätäi totorwon, “Keseria, na kar menan kamwaraun ro näwäu epar ra?”
37 Imih Pilate ibatiy, “Bo o i aiwob orot?
38 Pailot nukas Jisas auruwon, “Epar ämän, kiro owo senek?”
38 Pilate Jesu ibatiy, “Turobe i abistan” Iti tur nonowar ibanak matabir maiye ufun tit Jew sabuw isah eo, “I biyanamaim men kakafin ta atita’ur boro imaim anibabatiy.
39 Utianik, ak äpu iken onok, is orip orip woisan karar karar opok, Pasowa sumaun omre opok, karapus ro karar utoita, maneäu. Keseria, akan ronkat is ‘Juda roasiret akan kamwaraun ro näwäu’ utomaroita, manai ra?”
39 Baise kwa a binanakwar eo na’atube. Tar Nowaten hiyuw aa ana veya diburane orot ta kwa isa anabotait. Kwa kwakokok Jew hai aiwob anabotait na tit.”
40 Akas ätäi Pailot sakau kakurarianik, äiein, “Wa senes wa. Ko wa. Bar-Abas utomukota, manai.” (Bar-Abas ko kar päu ro aru.)
40 Isan hitarakouw hiwow hi’o, “En, men nati orotomih! Aki akokok i Barabas.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.