João 10
Anut nukan Ämän Eposek (BBR) vs AAI
1 Jisas nukas ätäiar äiewon, “Is epar senes awarom, kar ro ko sipsip niniäi porim rorok opakas wa toneäu, ko porim urai toneäu, kesek ro, ko päu ro.
1 “Turobe a tur ao’owen, bobaituw hai fur ana etawanamaim orot men imaim narun, baise nakayam ef ta’ane narun, nati orot i bainowan mowan.
2 Rorok opakas toneäu ro, kiro ko sipsip kamwareäu ro senes.
2 Orot yait etawanamaim erur, i bobaituw kaifenayan.
3 Kiro porim rorok kameäwon ros im tue muriäu, kiro sipsip kameäwon ros kon sipsip karar karar akan enmaka atonuk, kiro sipsip raut ak kon pätu roumana, ko tainori maneäi.
3 Orot fur kaifenayan boro etawan isan nabotawiy naatu bobaituw boro orot fanan hina’inan naatu ana bobaituw ta’ita’imon wabih naso’oben na’afih hinanowar naatu nabotaitih ufun hinatit.
4 Ko kasik imware nomara, nuka amke potonuk, kiro sipsip ak ruris tainori poteäi, owon, ak kon pätu äpu moin.
4 I ebotaitih ufun tetitit anamaramaim, i wan ebi’iyon, naatu ana bobaituw ti’ufunun bairi tenan anayabin i fanan hiso’ob.
5 Ak karauk roat wa tainwareäi. Ak karauk roat akas urwarna, imineware manaiei, owon, ak akan pätiaka äpu wa.”
5 Baise fanan ta boro men hini’ufunun, anayabin i fanan men hi’inan imih boro hinabihir.”
6 Jisas nukas kiro totok ämän awarowon, utianik, ak kiro totok ämän nukan onoktapau äpu wa.
6 Jesu iti kawen turamaim eo, baise tur ana naniyan i men hibaimih abistan isan eo’o.
7 Jisas nukas ätäi äiewon, “Is epar senes awarom, Isakasar is sipsip akan porim rorok.
7 Imih Jesu tur ibanak eo maiye, “Turobe a tur ao’owen, Ayu i etawan bobaituw isah.
8 Karauk roat ak amke pein ak päu roat. Sipsip raut akan ämän rowau wa.
8 Sabuw afa wan hinan i bainowah naatu bokwanekwaneyah, baise bobaituw men tainih isah hirub fanah hinowaramih.
9 Isaka karar is porim rorok senes. Inok ro isan rorok opokas päi is ko jekur kamäm. Ko owa tonomara, ätäi pote o jaun om eposek apari owai.
9 Ayu i etawan, yait ayu wanawana’umaim run enan boro yawas nab, boro hinarun hinatit fotan gewasin hinagatur.
10 Päu ro ko pe, päu oianik, aru marau peäu. Is ak totomaka orip orip rawaun sakau araun koimin. Keseria, ak kar osapun wa wasaräiei, orip orip jekur rawaiei.
10 Bainowan tenan i bain, asbunin naatu gurusin akisin hinot tenan; Ayu anan i boro yawas gewasin hinab hinama boro men abistan ta isan hiniyababan.”
11 Isaka karar sipsip kamwareäim ro eposek. Sipsip kamwareäu ro eposek ko nukas kon sipsip mesin meiäun rau.
11 “Ayu i bobaituw gewasu. Bobaituw Kaifenayan gewasin ana bobaituw isah ana yawas ebi’inuw.
12 — ausente —
12 Bobaituw kaifenayan orot ta men karam bobaituw nakaifen naatu i men nowan. Imih anamaramaim haru tuwetuwenih nan na’i’itin, i boro bobaituw nihamiyih nabihir. Naatu haru tuwenituwenih boro bobaituw bairi hiniyow naatu hina’abargiyih nanabin hinabihir.
13 — ausente —
13 Orot boro nabihir anayabin i orot ta hibai na ma ekakaifen, imih bobaituw isah i men enotanot gagamin.
14 — ausente —
14 Ayu i bobaituw kaifenayan gewasu. Au bobaituw asu’ubih naatu i ayu hisu’ubu.
15 — ausente —
15 Tamai ayu susu’ubu na’atube, ayu Tamai asu’ub naatu au yawas bobaituw isah ai’inuw.
16 Isan karauk sipsip ak okoro porim uru rawau wa. Is ak nais imwarea, okoro porim uru maroita, ak isan ämän roianik, erek karar tupsiu rauna, is ak erekapu kamwaram.
16 Bobaituw afa ayu nowau i men iti fur wanawanan tema’am. I auman anabuwih hinan hinarun. I auman ayu fanau hinanowar, nati’imaim i boro bobaituw ta’imon naatu kaifenayan ta’imon.
17 Isan monias is mesin wous meieäu, owon, is isan sipsip mesin meiemoi, ätäi siräiam.
17 Tamai ebiyabuwu anayabin ayu au yawas ani’inuw, saise yawasu anama maiye.
18 Isan enimsau utoita, kar ros erekapu iwori kuräu senek wa, is sakau orip isan ronkat pakas isakasar isan enimsau utomoi, isakasar isan enimsau ätäi owaun itok. Kar ros is wa tämurai. Isan monias is kiro keseraun airowon siar keseram.”
18 Men yait ta ayu au yawas nabosair, baise ayu taiyuwu au kokomaim au yawas anayara’iy. Ayu au fair ema’am anayara’iy naatu au fair ema’am anabora’ah maiye. Iti obaiyunen i Tamai biyanane abai.”
19 Juda roasiret ak kiro ämän roianik, karaima karaima inäiein.
19 Iti tur hinonowar anamaramaim Jew sabuw tarsibih maiye.
20 Roat sosop akas äiein, “Osou aru kon wou uru tononuk, ko otop sareäu. Ik owon kon ämän rowaun raiok enmoram?”
20 Sabuw moumurih maiyow hi’o, “I demon hitounbubur ema’am naatu ebikoko’aw. Aisim ana tur kwanonowar.”
21 Utianik, karauk roat akas äiein, “Osou aru orip ro ko ämän eposek keser wa aräi. Osou aru orip ros owose roat amiaka utup jekware mai?”
21 Baise sabuw afa hi’o, “Tur iti na’atube men karam orot demon hinatounbubur ema’am nao’omih. Mi’itube demon orot matan fim nabotawiy?
22 Kiro ses opok, Jerusalem näu mena kar tup aparaun omre näwäu pewon. Omre näwäu kiro meter Anut osap nuriäi tup ou näwäu sare murianik, im tuein ätäi ronkatäun omre näwäu. Kiro omre opok, roros näwäu senes peäu.
22 Nati rarabkokou wanawanan Tafaror Bar ana hiyuw wabin Koksouwen i Jerusalemamaim hibogaigiwas.
23 Jisas ko kiro tup owa meter Solomon nuka raiäwon omoi äiäi opok tonomara, ari rawon.
23 Naatu Jesu Solomon ana efan awan ta Tafaror Bar wanawanan imaim bat reremor.
24 Keseria, Juda roasiret ko siakup pe tururmana, totorin, “Esapa na aikam, na Krais? Na rusapai amop aikam.”
24 Jew hai ukwarih hiru’ay hi’arbebera’uh hi’u, “Mar bai’ab boro inabotani anama anakaifi? O Keriso na’at, bebeyanamaim ku’o anowar.”
25 Jisas nukas ätäi awarowon, “Is meter ak awaromin, utianik, akan woiaka epar mau wa. Okoro kurur atap atap erekapu moni nukan enip pakas moram, kiro isan enim amop me rau.
25 Jesu iyafutih eo, “Ayu kwa a tur aowen, baise kwa men kwaitumatum. Ina’inanen ayu Tamai wabinamaim asisinaf i ayu isou eo’orereb.
26 Utianik, ak isan sipsip wa, okon, akan woiaka is mesin epar mau wa.
26 Baise kwa men kwabitumatum anayabin kwa men ayu au bobaituw.
27 Isan sipsip ak isan ämän roiäi. Is ak äpu, ak is tainoireäi.
27 Ayu au bobaituw asu’ubih imih fanau hinowar tebi’ufnunu.
28 Is ak totomaka awau orip orip rawaun sakau aroita, ak wa meiäiei. Kar ros ak isan ipiapan wa imware manai.
28 Ayu yawas wanatowan abitih; naatu boro men ta nakasiy; men ta ayu umou’umaim nabosair.
29 Kiro roasiret isan monias irowon. Ko näwäu senes karauk roasiret erekapu itimware rau, okon, kar ros ak monian ipokupan oi kuräun senek wa.
29 Tamai ayu bow bitu i ra’at etei natabirih, imih ayu Tamai umanamaim men yait ta nabosairen.
30 Is isan moni ori iu karar.”
30 Tamai naatu Ayu airi i ta’imon.
31 Keser äienuk, Juda roat akas ätäi aiauk oianik, ko wäurin.
31 Ibanak maiye Jew sabuw kabay hibow hitarabimih,
32 Utianik, Jisas nukas awarowon, “Is akan amiakap, isan monian kurur atap atap kesermin, akan ronkat is owo kurur atap atap momin mesin iworauri?”
32 baise Jesu sabuw isah eo, “Ayu Tamai biyanane ina’inan gagamih moumurih maiyow ai’obaiyi. Anayabin iti isan ayu kabayamaim kwanarabu.”
33 Juda roat akas aurin, “Na kiro kurur atap atap kesermon mesin ik wa keisom, utianik, na jeje ämän momon. Na erar ro, na isaka Anut äiemoi, Anut nukan omoi owaurta, okon, kiro mesin ik na iwosaurum.”
33 Jew hiya’afut hi’o, “Aki men nati isan kabayamaim anarabi, baise o God kubi’i’iyab, anayabin o i orot maiyow, naatu taiyuw God kurarouw.”
34 Jisas nukas ätäi awarowon, “Akan sintore ämän opok jer we moin rau, Anut nukas äiewon, ‘Akasar aka eitek, Anut senek.’ Buk Song 82:6
34 Jesu iyafutih eo, “Kwa a Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum ema’am, ayu ao’o kwa etei i god?
35 Anut nukan ämän ko sätäiäu wa, epar senes äiewon. Meter Anut nukas roat awarowon, ‘Ak eitek, Anut senek.’
35 I etei god narouw na’a’afih na’at, tur God i menane na naatu Buk Atamaninamaim hikikirum men hina’astu’ub.
36 Keseria, moni nukasar sare mareanik, äsimoirnuk, koimin, akan ronkat owo senek? Isas is Anut nukan mokoi raim äieita, ak owon is jeje ämän mom airoi?
36 Ayu Tamai yasairu i nowanamih amatar naatu irubinu naatu iyafaru ana iti tafaramaim atitit i boro mi’itube? Mi’itube ayu God bai’i’iyabin kwarouw kwa’o’o, anayabin ayu God Natun arouw ao’omih?
37 Is isan monian sarau wa murita rai, ak isan ämän mesin woiaka epar wa mau.
37 Ayu Tamai sisinafube men ana sisinaf bibaitutumu.
38 Utianik, is kon sarau moita, ak is mesin woiaka epar mau wa raroi, ak isan kurur mesin woiaka epar mowe. Keseria, ak epar äpu isan Moni is pak raunuk, is ko pak erek raim.”
38 Baise ayu ata sinaf kwa men kwatabitutumu na’at, karam nati ina’inanen kwata’itah kwataso’ob imaim kwatitumatum, ayu i Tamai wanawanan, naatu Tamai i ayu wanawanau.”
39 Ak kiro ämän roianik, ak ätäi ko sakau ataurin, sinuk, ko itimware manowon.
39 Ibanak maiye bain rabinamih hiwa’an, baise i umahine soratait tit.
40 — ausente —
40 Naatu Jesu ibanak matabir maiye Jordan rabon rounane, marasika John sabuw imaim bapataito bitih efan imaim tit naatu Jesu imaim ma.
41 — ausente —
41 Naatu sabuw moumurin maiyow hina biyan hitit, naatu hi’o, “John ina’inan men ta sinaf a’itin, baise John iti orot isan eo’o i turobe.”
42 Kiro mena, roasiret sosop akan woiaka ko mesin epar moin.
42 Efan nati’imaim sabuw moumurin maiyow Jesu hitumitum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.