Atos 4
Anut nukan Ämän Eposek (BBR) vs AAI
1 Pita Jon ori roasiret ämän awarona awarona, Karauk Anut nukan kamuk raiäin roat pak Anut osap nuriäi ou kameäi roat akan näwäu pak karauk Sadusi roat nais erek au rawa koin.
1 Firis afa naatu Tafaror Bar gagamin kaifenayah hai ukwarih, Sadducee bairi hiyen hina Peter, John hairi hibat sabuw hai tur hi’owen biyah hitit.
2 Pita Jon ories Anut nukas Jisas meiewon pakan ätäi siräi mowon awau rau rai, roasiret awaroirin. Ak kiro ämän roumana, kasiaka pein.
2 Ya so’ar yen bufutih, anayabin Peter John hairi sabuw hi’obaiyih hio, “Sabuw karam boro morobone hinamisir maiye, Jesu morobone mimisir maiye na’atube.”
3 Keseria, kiro roat akas Pita Jon orien ämän aparaun sakau atwatoin. Utianik, ak iukärir senes sarenuk, aparianik, karapus owa kurwatoin.
3 Peter, John hairi hibuwih hifatumih hin dibur bar hiyariyih imaim hi’in, anayabin veya re mar fo.
4 Utianik, roasiret sosop kiro opok rain awan ämän roianik, akan woiaka epar moin. Roasiret akan woiaka epar moin 5,000 orip sarein.
4 Baise sabuw iyab nati rou’ay gagamin wanawanan hima binan hinonowar, hitumatum naatu orot nati kou’ay wanawanan hibiyab yena 5,000 bai.
5 Tapera, Juda roasiret akan roat näunäu pak kamwareäin roat näunäu pak sintore ämän tamareäi roat pak ak Jerusalem näu mena koi tururin.
5 Marto marauman sabuw hai bonawiyenayah, ai’in naatu Ofafar bai’obaiyenayah etei Jerusalemamaim kou’ay hibai.
6 Kiro roat potomana, Anut kamuk raiäu ro näwäu senes, enip Annas, pak Kaiapas pak Jon pak Aleksanda pak karauk Annas nukan tupsiu pak tururin.
6 Annas Firis Gagamin na nati’imaim, Kaiafas hairi, John, Alexander naatu orot afa iyab Firis Gagamin ana nibur wanawananamaim hima’am auman hina.
7 Jon Pita ori akan amiakap pe tai matea, totwatoirin, “Kiro ro isou aru ro owose jekursa, om tai manou? Au owo sakaus kiro onok keseririn? Au inon enip pakas keseririn?”
7 Peter John hairi hibuwih hina nahimaim hibat naatu hibusuruf hibabatiyih hio, “Kwa mi’itube kwasinaf orot igewasin? Naatu fair menane kwabai iti kwasinaf? O yait wabinamaim kwasinaf?”
8 — ausente —
8 Imaibo Peter Anun Kakafiyin iwanasum batabat iyafutih eo, “Sabuw bonawiyenayah naatu regaregah ai’in.
9 — ausente —
9 Aki kwa’afi orot an kafikafirin biyanamaim sawar gewasin iti matar kwa’i’itin isan naatu mi’itube bigewasin isan kwabibatiyi,
10 Keserianik, ak erekapu Israel roasiret pak äpu maiei, Jisas Krais Nasaret menan kon sakaus kiro ro nukan isou sakau mowon. Kesernuk, ko rurisa ak amiakap tai rau. Akas ko am äpäs opok wein. Ko meienuk, Anut nukas ko ätäi up uruan siräi mowon.
10 i boro iti na’atube atao, kwa naatu sabuw tutufin etei Israel wanawanan kwama’am kwataso’ob, orot boun iti namaim biyan tutufin etei igewasin ebatabat, i Jesu Keriso Nazareth mowan kwabai onaf afe’en kwa’asabun naatu morobone God bora’ah maiye mimisir i wabinamaim iti orot yawas.
11 Kiro Jisas karar mesin meter Anut nukan ämänis äiein,
11 Iti orot isan Bukamaim hikirum hio,
12 Kos karar ak imwaraun itok. Kon enip karar sakau orip. Roasiret kon enip pakas urwena, imwarai. Kar ros okoro omnokou pakan imäikaun senek itok wa.”
12 Yawas boro men yait ta biyanamaim tanatita’ur, anayabin tafaram tutufin wanawanan men yait ta wabin nati na’atube ema’ama boro imaim niyawasitamih.”
13 Kiro roat näunäu ak Pita Jon ories sakau ämän momasa, iminäu wa, apwatianik, ronkat sosop oin. Ak äpu kiro roat ori skul sosop manau wa, au erar roat ori. Keseria, ak äpu au meter Jisas tainori ariairin.
13 Naatu Peter John hairi hibitafofor hi’itin ana veya hi’inanih iti orot i kirumatih, orot maiyow bar ma’anih, naatu hifofofor men kafaita, imaibo hi’inanih hiso’ob iti orot i Jesu bairi hima hireremor.
14 Kiro ro kon isou eposek sarewon ko au pak tai rawon aparin, okon, ak kar ämän aräu senek wa.
14 Naatu iban maiye orot hibiyawas i bairi hibatabat hi’i’itin hai tur etei sawar.
15 — ausente —
15 Imih hi’uwih Kaniser hai efan hihamiy ufun hitit naatu i taiyuwih hibabatiyih ef hinuwet hio.
16 — ausente —
16 “Abisa boro tanasinaf iti orot isah? Sabuw etei Jerusalem wanawananamaim tama’am hiso’ob iti sawar gagamin ta hisinaf, naatu it boro men karam tanibun wa’irimih.
17 Utianik, kiro onok omsaukan roasiret awarona, rowaiei, okon, ik kiro roat ori Jisas nukan enip pakas karauk roasiret wa tamarau rai tämatau.”
17 Baise iti sawar tasasar tit sabuw wanawanah run isan, it boro tana’otanih naatu tanimatnuwih iti orot wabinamaim men sabuw hini’obaiyihimih.”
18 Kesermana, roat näunäu akas Jon Pita ori ätäi urwatona, owa tonosa, sakau awatoin, “Au ätäi ätäi Jisas nukan enip pakas karauk roasiret ämän wa awarau.”
18 Imaibo hi’af maiye hirun naatu hiofafarih Jesu wabinamaim men hinabinan naatu men yait ta hini’obaiy maiye’emih.
19 Pita Jon ories ätäi awaroin, “Ak akasar akan ämän wasarewe. Anut nukan ronkat owo senek, ik akan ämän tainorau ra Anut nukan ämän tainorau? Kiro akasar ronkatewe.
19 Baise Peter, John hairi hi’awar foten hio, “Kwa taiyuw kwafufun kwa’itin, God nanamaim kwa fana anabaib i gewasin o God fanan anabaib i gewasin?
20 Ik kiro onok iken amiokos erekapu aparmoi, roumun, okon, kon ämän wa utam. Roasiret erekapu awaram.”
20 Aki taiyuwi abistan a’itin naatu anonowar iti tur boro men anihamiy.”
21 — ausente —
21 Obiruwen tur afa hio ufunamaim hibotaitih hin, baikwatutunen ana ef men ta ma’am boro hititih, anayabin sabuw etei’imak abisa mamatar isan God hibobora’ara’ah.
22 — ausente —
22 Naatu orot nati yayawas ana kwamur i 40 tafanamaim.
23 Roat näunäu akas Pita Jon ori utwatona, manosa, au ätäi akan jaunakat akan owa turur rain opok potoirin. Au roat näunäu akas ämän erekapu awatoin awas pote, jaunakat awaroin.
23 Hibobotaitih ufunamaim Peter, John hairi hin hai sabuw biyah firis ukwarih naatu regaregah ai’in mi’itube hi’u’uwih etei hai tur hi’owen.
24 Ak kiro ämän roumana, ak erekapu woiaka karar mianik, tururmana, Anut keser aurin, “O Anut Näwäu, okoro omnokou omar pak mas an pak osap erekapu nakasar ate momon.
24 Iti hinonowar etei’imak auta’imon yoyobanamaim fanah hibora’ah God isan hio, “Regah fair matuwanin, mar, tafaram naatu riy baimatarenayan, naatu wanawanahimaim sawar etei auman ana baimatarenayan.
25 Meter nan Osou Näu iken askanai, nan sarau ro Devit nukan oksau pakas keser äiewon,
25 Anun kakafiyinamaim a’akir orot, aki uwai David awanamaim eore eo,
26 Okoro omnokou pakan roat näunäu ak akan
26 Tafaram ana aiwob baiyow isan teyayabuna,
27 Epar senes, Herot pak Pontias-Pailot pak karauk omsau pakan roasiret pak Israel roasiret aka pak erek okoro Jerusalem näu mena tururmana, Jisas nakan sarau ron enip tonoi muraun keserin. Nakasar ko sare momon.
27 Turobe Herod, Pontius Pilate hairi Ufun Sabuw naatu Israel sabuw bairi iti bar merar gagaminamaim hibobaita’ay o a Roubininenayan orot wabin Jesu, o a’akir wairafin kakafiyin isan hiyakitifuw.
28 Ak sarau erekapu meter nakasar nan sakau ronkat orip pak sare momon epar päun tainorin.
28 Iti sabuw i marasika o a kok abisa mataramih a fairamaim iyayakitifuw i nonowatin hisinaf emamatar.
29 O Näwäu, na rusapai kiro roat akas ämän aru ik opok morai rou! Ik nan sarau roasiret mesin ronkateikoinam, sareikota, ik nan ämän roasiret sakau mareanik, wa iminäm.
29 Naatu boun Regah, aki teo’obiruwi kunowar, aki o a’akir wairafi kwibaisi fair kwiti, saise ana batkikin a tur anabinan.
30 Na nan ipon sip roasiret opok mota, ak ätäi eposek saräiei. Na nan sarau mokoi eposek Jisas nukan enip pakas kurur atap atap mo.”
30 Uma kuru’atayan o a’akir kakafiyin Jesu wabinamaim yawas kwiyafar etit naatu ina’inanen fokarih, baifofofor, kusinaf.”
31 Ak Anut auri kurena, kiro owa rain opok mim senek pewon. Kesermara, kiro roasiret ak erekapu Anut nukan Osou Näus sakau kamwaronuk, Anut nukan ämän aremana, iminäu wa.
31 Yoyoban hibisawar ufunamaim, efan nati hima’ama’amaim busuruf ibiguw, naatu Anun Kakafiyin iwanih hitafofor hitit hibusuruf God ana tur hibinan.
32 Kiro roat akan woiaka Jisas mesin epar moin ak erekapu woiaka karar momoi, ronkat karar moin. Kar ron osap kon karar rai äiäu wa. Owo osap karan erekapu atpanianik, erek oiäi.
32 Baitumatumayah hai not naatu dogoroh etei na ta’imon matar. Men yait ta ana sawar akisin nowan rouwamih, baise hai sawar etei hifafarambonen.
33 Jisas nukan ämän oi ariai roat ak Jisas Krais meieanik, ätäi siräiewon mesin sakau areanik, iminäu wa. Keserna, Anut nukas kon wou näu oripas ak sarwarnuk, ak rapor rain.
33 Tur Abarayah fair gagamin maiyow iwanih hibat Regah Jesu ana misir maiye hiorerereb, naatu manaw kabeber Godane gagamin maiyow tafahimaim isuwai ra’iy.
34 Kiro ses opok, kar ro ko kar osapun wasaräu wa. Karauk roasiret akas akan omnokou ra, ou orip ra karauk roat aromana, kiro pakan aiauk oin.
34 Naatu nati kou’ay wanawananamaim men yait ta sawar isan biyababanamih, anayabin sabuw iyab isah me hima’am naatu bar hima’am i hiyateten hitobon kabay hibow hina,
35 Kiro aiauk oi koianik, akas Jisas nukan ämän oi ariai roat koi arona, akas nais kiro aiauk inäianik, akan jaunakat osap wäpik roat ariai.
35 tur abarayah nahimaim hiyaraiyen naatu i hibow sabuw hai yababan ana fofoninamaim hifafaramih.
36 Kiro ses opok, kar ro kon enip Josep ko Liwai nukan tupsiu pakan ko Saiprus omsau pakan ro rawon. Jisas nukan ämän oi ariai roat akas ko Barnabas auriai. Kiro enip onoktapau, roat akan woiaka päurar rawaun ämän mareäu ro.
36 Iti na’atube mamatar ana veya baitumatumayan orot ta wabin Joseph Levite ana bowabow orot ta, Cyprus imaim tufuw, naatu tur abarayah wabin ta Barnabas hiwab (anayabin Koufair Ana Orot).
37 Ko nais kon kar omnokou eteinak kar ro nurunuk, kau mowon. Kiro omnokou pakan aiauk oumara, Jisas nukan ämän oi ariain roat koi arowon.
37 Ana me ya’atait hitubun naatu kabay bai na tur abarayah itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.