Atos 25
Anut nukan Ämän Eposek (BBR) vs AAI
1 Festus, kiro omnokou kamwareäu opok koi rawon, omre 3 orip manonuk, ko Sisaria mena utomara, Jerusalem mena potowon.
1 Festus na Judea wanawanan gawan ana efan bai ma veya tounu ufunamaim Caesarea ihamiy yen na Jerusalem tit.
2 Kiro opok, Anut kamuk raiäi roat näunäu pak Juda roat näunäu akas ko siakup potomana, akas sakau ämän aremana, Pol nukan enip opok ämän moin.
2 Nati’imaim firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Paul ana kakafih isan ubar hitin Festus hifefeyan.
3 Ak Pol apu opok potonuk, wena, meiäun rai sätäumoi, äiein, “Na ik sareikoinam, kiro ro äsimorta, Jerusalem mena pot.”
3 Hikokok i mi’itube hai kokomaim tasinaf Paul tiyafar au Jerusalem tayen. Iti na’atube hisisinaf anayabin i Paul tayen tanan efamaim hita’asabun isan hiyakitifuw.
4 Festus nukas ätäi awarowon, “Pol ko Sisaria mena karapus owa kurein rau, is kiro mena potaurim.
4 Baise Festus iyafutih eo, “Paul i Caesarea imaim dibur ema’am, naatu ayu taiyuwu iti boro’omo nati’imaim anan.
5 Keseria, akan karauk roat näunäu is pak erek Sisaria mena potea, kiro ros ak owo onok aru marowon roi potoinai, kon ämän wasarewe.”
5 Imih a orot ukwarih i boro ayu bairi anan Caesarea anatit abis kakafin sisinaf na’at boro imaim ana kakafih isan ubar hinitin.”
6 Festus ko omre 8 orip senek Jerusalem mena rawonus, ätäi Sisaria mena kiro roat pak erek potoin. Pote ninoinus, tapera, Pol nukan ämän aparaun awaronuk, nuka siakup imäi koin.
6 Festus veya etei eight o ten na’atube nati’imaim bairi hima, imaibo au Seseria matabir maiye re. Naatu in marto basit Festus baibatiyen ana efanamaim mare naatu iuwih Paul hibai hina hirun.
7 Pol imäi kouna, kiro Juda roat erek koin akas pemana, Pol nukan enkup ämän sosop momana, sakau moin. Kiro ämän onoktapau wäpik, okon, akan ämän kiro epar senes räi ro näwäu ätar muraun senek wa.
7 Paul hibai hina hirur ana maramaim Jew sabuw iyab Jerusalemane hire hinan etei hina sisibin roun roun hi’a’ar bebera’uh baifuwen tur kakafih moumurih maiyow hibow hitit ubar hitin hio, baise hai tur hio i men kafaita biturobe’emih.
8 Utianik, Pol ko nukasar nukan ämän sakau momara, äiewon, “Is kar onok aru Juda akan sintore ämän opok keserau wa. Is akan tup ou näwäu aru mau wa. Is kar onok aru Rom omsau akan ro näwäu enip Sisa opok keserau wa.”
8 Imaibo Paul taiyuwin wasfafar eo, “Ayu i men kafai abisa ta kakafin asinaf. Jew hai ofafar ai gigim, na’atube Tafaror Bar ai gigim, o Rome ana Aiwob ai gigimimih.
9 Utianik, Festus nukas Juda roat akan woiaka näu saräun Pol totorwon, “Na Jerusalem mena potota, kiro opok nan ämän wasare musaun itok ra?”
9 Baise Festus i kok mi’itube Jew sabuw tiyasisirih, imih ibatiy eo, “O kukokok inayen Jerusalem imaim iti ubar tibit isan a baibatiyen imaim ananowar?”
10 Pol nukas ätäi Festus auruwon, “Okoro owa is tai raim opok, kiro is Sisa nukan wasarewareäi roat akan amiakap tai raim. Okoro owar isan ämän wasare muraiei. Naka äpu momon is kar onok aru roasiret opok mau wa.
10 Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome Aiwob ana baibatiyen efan nanamaim abatabat, imih ayu i boro iti imaim ana baibatiyen anab. O iso’ob ayu i men kafai abisa kakafin asinaf Jew sabuw isah.
11 Is kar onok aru keseram, kiro is iworona, meiäun itok, utianik, akan ämän epar wa, erar isan enimap ämän sätäiäi. Kar ros Juda roat akan ipiak opok ätäi wa murai. Is na sakau ämän aisom, Sisa nukas isan ämän aparai.”
11 Ayu ofafar ana’astu’ub imaim nabonawiyu morob ana baibasit anabaib i boro men morob ana haiw. Baise baifuwenamaim ubar hinabitu na’at, orot babin men ta ana fair ema’am boro ayu nabuw umahimaim nitihimih, ayu i boro kwaniyafaru anan Caesar nanaimaim au tur nanowar.”
12 Keseria, Festus kon roat näunäu pak aremara, ätäi auruwon, “Na nakasar Sisa nukas nan ämän aparaura rai äiemon, okon, na Sisa aparaun Rom mena manam.”
12 Imaibo Festus ana kou’ay orot gagamih not wairafih bairi hio ufunamaim tatabir Paul iya’afut eo, “O Caesar a tur nowar isan io, imih o boro Caesar isan inan.”
13 Karauk omre manonuk, omsau kamwareäu ro king Agripa pak kon äpiauk Bernaisi au Sisaria mena Festus kiro omnokou kamäun sare murin pere aurau koirin.
13 Veya afa ufunamaim aiwob orot Agripa, Bernis hairi hina Caesarea hitit, Festus ana bowabow baib isan ana merar yinamih.
14 Au kiro mena omre rumuk rairin. Keseria, Festus nukas Pol nukan ämän Agripa aurmara, äiewon, “Kar ro okoro opok Feliks nukas karapus owa kurewon rau.
14 Hina nati’imaim hima veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana tur eowen eo, “Paul mi’itube wawasfafar isan Festus aiwob orot ihamiy ema’am.
15 Is Jerusalem mena potomin opok, Juda akan Anut kamuk raiäi roat pak roat näunäu akas pemana, kon enkup ämän mianik, ko aru muraun airoin.”
15 Naatu ayu au Jerusalem anan ana veya’amaim Jew hai firis ukwarih naatu regaregah ai’in, orot ukwarih ubar hitin ayu asabunin morob isan hi’uwu.
16 Keserna, isas awaromin, “Ik Rom iken onok kesek, ik kar ro erar aru murau senek wa, okon, inok roasir ko onok aru mowon, kiro inokot akas kon enkup ämän moin erek koi tai rauna, kos nukanun kaima saremara, äienuk, rowau.”
16 Baise ayu auwih, aki Rome ai ofafaramaim orot asir bai na baibatiyen isan ana ef men ema’am, baise wantoro’ot i boro sabuw iyab ubar tibin bairi roun roun hinabat hina’o, saise i ana ef nama’am na’at taiyuwin boro nahimaim nabat nawasfafar.
17 Keseria, ak okoro opok is pak erek koin. Ninomunus, tapera, is wasarewareäi owa tane raumoi, kiro ro imäi kowe awaroita, imäi noin.
17 Naatu nati sabuw ayu bairi ana atitit ana veya, ayu veya men au’uf atain, faiwat a’in marto baibatiyen ana efanamaim amare, orot auwih hibai hina hirun.
18 Kon iwäi jaukut akas siräianik, kon onok aru mowon äiäiei rai ronkatemin. Utianik, akas kon onok aru kar keserwon rai airau wa.
18 Sabuw ubar hibitin ana kakafih hibow hititit i men kafa’imo sawar kakafih ayu anotanotamaim hibow hitit ubar hitinimih.
19 Ak akan Anut jou muraun onok pak kar ro meiewon enip Jisas mesin pak ketäiein. Pol nukas rusa kiro ro awau rau äiewon.
19 En baise, gamin afa ibo taiyuwih hai kwafiren isan. Naatu orot wabin Jesu momorob Paul yawasin ma rouw eo isan hibow hitit.
20 Is kiro ämän onoktapau rowaun äiemin, kon ämän aparmin itok warnuk, isas aurmin, ‘Na Jerusalem mena potota, kiro opok nan ämän wasare musaun itok ra?’
20 Au kasiy ra’at, iti tur boro mi’itube ata bow gewas, imih ayu Paul au i takokok na’at tayen tan Jerusalem imaim iti ubar isan hitibatiy.
21 Pol nukas ätäi äiewon, ko karapus owa raunuk, Sisa nukas kon ämän wasare murai. Keseria, isas ko karapus owa mota, raunuk raunuk, Sisa ämän surmurita, kos koi ämän wasare murai.
21 Baise Paul ifefeyanu kok i Caesar baibatiyen titin, imih ayu auwih dibur baremaim hihirafut hima’uh hima, ayu ef atanuwet imaibo atiyafar tan Aiwob Caesar biyan.”
22 Kos keser äienuk, Agripa nukas auruwon, “Is kiro ron ämän isakasar rowauram.”
22 Basit Agripa Festus iu, “Ayu akokok iti orot nao ayu taiyuwu ananowar.” Festus iya’afut eo, “Marasibo nao inanowar.”
23 Ninoinus, tapera, Agripa Bernaisi ori au awan omjo eposek mianik, marai roat akan kamwareäi roat näunäu pak menan roat näunäu pak erek wasarewareäi ou waru opok tonoirin. Festus nukas Pol imäi kowaun awaronuk, imäi koin.
23 Hi’in marto Agripa, Bernis hairi hirutaburih auman hinawiyih rou’ay bar gagamin wanawanan hirun, baiyowayah hai orot gagamih naatu bar merar hai orot gagamih bairi. Naatu Festus iyunih Paul hibai hina hirun.
24 — ausente —
24 Festus eo, “Aiwob Agripa naatu kwa iyab boun iti’imaim bairi tabita’imon, orot iti kwa’itin! Jew sabuw iyab iti’imaim tema’am naatu Jerusalemamaim iti orot isan ubar gagamin maiyow hitin ayu matou’umaim, fanah aumatawat na’in hiwow men hikokok iti orot boro yawasin tama.
25 — ausente —
25 Naatu ayu anunuwet men kakafin ta sinaf boro imaim tabonawiy tan tamorob. Baise anayabin ayu ifefeyanu ana kok i boro Rome ana Aiwob nahimaim tabat ana tur hitanowar. Ayu au ef men ta ema’am boro atarufut, imih ayu au Rome baiyafarin isan abogaigiwas.
26 Is kar ämän Sisa jer we muraun ko pakan ämän tuku owau wa, Keseria, ro näwäu, is okoro ro Pol roat amiakap na siatap imäi koim. Ik kon ämän roumoi, karauk apu aparia, epar Sisa jer we muram.
26 Baise fef kiruminamih ayu akasiy, tur abisa boro Aiwob Caesar isan anakirum. Anayabin ubar hibitin men ta yabin auman. Imih ayu abai atit kwa etei namaim, o Aiwob Agripa inibabatiy inanuwet gewas tur yabin anababatun inab naatu fef ana kirum.
27 Isan ronkat ik kar karapus ro ko ämän wäpik erar äsimorta, manai itok wa.”
27 Anayabin ayu ai’itin ayu isou men gewasin iti dibur orot ana ubar en asir taniyafar nanan ana itinin i men basit.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.