1 Coríntios 12
Anut nukan Ämän Eposek (BBR) vs AAI
1 O jaiat, is ak Anut nukan Osou Näu nukas sarau maun sakau eposek ak karar karar areäu mesin awaraurim. Is ak kiro onok jekur äpu maun mesin awarom.
1 Boun i kwa Anun Kakafiyin ana usar isan kwabibat i anao kwananowar. Taitu ayu men akokok kwa aur kasiy na’atube nama’amih.
2 O jaiat, aka äpu, meter ak Airen roasiret Anut nukan ämän rowau wa opok, karauk roasiret akas apu atap atap pakas rewarona, ak pote sät eitek akan totok ämän wa areai jou mareäin.
2 Kwanaso’ob kwa baikirisiyana’e, Eteni kwama’am ana veya, wagabur hibonawiy a ef kwawasa’ir kwatit sawar inu’inuwih kwakwafirih.
3 Keseria, is ak okoro ämän jekur äpu maun awarom. Kar ro ko Anut nukan Osou Näu orip kos “Anut, na Jisas aru mo.” keser rai wa äiäu. Kar ep ros “Jisas ko isan Näwäu,” äiäu senek wa. Kiro ro ko Anut nukan Osou Näusar kiro ronkat nurunuk, ko wou epar mianik, “Jisas ko isan Näwäu” äiäu.
3 Isan imih a tur ao’owen, orot yait God Anunin tatargabuw men karam boro Jesu nao raraf, naatu orot yait wanawananamaim Anun Kakafiyin men ema’am boro men karam naorereb, “Jesu i Regah.”
4 Osou Näu nukas sakau eposek atap atap ikiäu. Utianik, kiro Anut nukan Osou karar rau.
4 Usar i yumatan yumatan, baise Anunin i ta’imon efafaram.
5 Anut Näwäu nukan sarau muraun apu sosop rau, utianik, ik Näwäu karar jou muriäum.
5 Bowabow i yumatan ta ta tabowabow, baise Regah i ta’imon isan tabowabow.
6 Anut nukan sarau muraun ik sakau atap atap orip, utianik, Anut kararas kon sarau maun kiro sakau atap atap erekapu ikiäu.
6 Bowabow hai fair i yumatah ta ta tabowabow, baise God ta’imon bowabow ana fair orot ta’ita’imon wanawanahimaim faram tebowabow.
7 Kiro Anut nukan Osou Näu nukasar roasiret karar karar sakau eposek aka aka sarsaratäun areäu.
7 Orot ta’ita’imon biyahimaim Anun Kakafiyin ana taragub ef tata’ane ebirerereb saise sabuw etei hina’itin ana baigegewasin hinab.
8 Anut nukan Osous kar ro ronkat eposek karauk roasiret awaraun nuriäu. Kiro Osou kararasar kar ro äpu maun sakau nurunuk, Anut nukan ämän roasiret tamaraun nuriäu.
8 Anunin orot ta isan boro ukwar rerekab ana usar nitin, naatu orot ta boro not so’ob ana usar nitin.
9 Kiro Osou kararasar kar ro kon wou epar maun sakau nuriäu. Kiro Osousar kar ro roasiret sip orip jekwaraun sakau nuriäu.
9 Anun ta’imonaban orot ta isan boro baitumatum ana usar nitin, naatu orot ta boro sabuw baiyawasih isan ana usar nitin.
10 Kar ro kurur atap atap keseraun sakau nuriäu. Kar ro Anut nukan ämän roianik, roasiret araun sakau nuriäu. Kar ro owo osap Osou Näu pakas kowon, owo osap ko pakas kowau wa, kiro wasareanik, äpu maun sakau nuriäu. Kar ro ko kar menan ämän atap atap aräun sakau nuriäu. Kar ro kiro ämän atap atapan onoktapau owo senek äpu mianik, piriraun sakau nuriäu.
10 Orot ta ina’inan fokarih sinaf isan ana fair boro nitin, orot ta boro dinabatur orereb isan ana usar nitin, naatu orot ta boro turobe baifuwen hairi orereb yamutufurin isan ana usar nitin. Orot ta menan botabirin tur ta o isan ana usar boro nitin, orot ta tur koubuna isan usar boro nitin.
11 Utianik, kiro sakau atap atap Anut nukan Osou Näu kararasar nukan ronkat pakas koiäu. Kos kon ronkatis roasiret sakau atap atap areäu.
11 Baise iti bowabow etei i God Anunin ta’imon akisinamo sawar etei esisinaf, naatu i ana kokomaim usar orot babin ta ta rubinih ebitih.
12 Ro nukan enipsau karar, utianik, kon isou, ipou, tapau, erekapu tururnuk, kon enipsau karar sareäu. Kiro kesek, ik erekapu tururta, Krais nukan enipsau karar senek sareäum.
12 Biyat ana itinin i men ta’imonamaim wowab yenamih, baise yow kusisib an moumurih na’in, naatu kukusisib i moumurih, baise biyat i ta’imon maiyow. Keriso ana’itinaban nati na’atube.
13 Kiro senek, ik erekapu Juda roasiret ra, karauk omsau pakan roasiret ra, sarau roasiret (slev) ra, roasiret akan sarau akasar kamwareäi ra, ik erekapu Anut nukan Osou Näu kararas an joumun. Anut nukas ik erekapu kiro Osou Näu karar iken woiok uru mukowon. Keseria, ik Krais nukan enipsau senek karar raum.
13 Ana itinin i ta’imon. O Jew orot, o Greek orot, akir orot, roufamen orot, it etei i Anunin ta’imonamaim bapataito tabai biyat ta’imon matar, naatu God Anunin ta’imon ayubit ana harew dogorotamaim isuwaire.
14 Ik erekapu äpu, iken enmoksau kiro karar rawau wa, ko isou, ipou, tapau pak erekapu mamak turur rai.
14 Biyat i men ta’imon wowab yen biyat tutufin mataramih, baise famen moumurin na’in na ikokofan biyat matar.
15 Keseria, isous äiäi, “Is ipou wa, okon, is enipsau pakan wa,” ko keser äianik, wa manai, kiro pakar pasar rawai.
15 Naatu at iti na’atube nao, “Ayu i men o uma, imih ayu men o biya turin.” Nati na’atube nao men karam boro akisin nabin nabat.
16 Rauk käus äiäi, “Is amukwak wa, okon, is enipsau pakan wa,” ko keser äianik, wa manai, kiro pakar pasar rawai.
16 Naatu tainit nao, “Ayu i men o mata, imih men o biya turin.” Nati na’at nao i men karam boro akisin nabin nabat.
17 Utianik, enmoksau erekapu amukwawak kerek sarenuk rai, kar jejep owose rowai? Ko jejep rowau senek itok wa. Enmoksau erekapu rauk käu kerek sarenuk rai, sou päi owose rowai? Ko sou rowau senek itok wa.
17 Naatu biyat tutufin etei i matatawat tama’am na’at, tur boro mi’itube tatanowar? Naatu biyat tutufin etei tainitawat tama’am na’at, sawar yamurih boro mi’itube tatayon?
18 Iken enmoksau kesenek wäpik, Anut nukasar nukan ronkat pakas enmoksau opok osap atap atap sarau karar karar orip marowon.
18 Baise boun tama’am kwana’itin, God biyat etei yakitifuw gewas, ta’ita’imon hai efanamaim ya, ikokofan wowab yen biyat matar.
19 Utianik, iken ipiok ra, isiok ra, karar raunuk rai, iken enmoksau wa rawai.
19 Biyat wowowab ana itinin ta’imon tama’am na’at, biyat ana itinin boro ai’ab.
20 Ik äpu osap atap atap erekapu tururna, enmoksau karar rau.
20 Imih biyat i yow kukusisib ana itinin moumurih na’in, baise an i ta’imon.
21 Keseria, amukus ipou “Na okoro opok wa rawau, is karar rawam,” keser aurau senek wa. Tapaus isou “Na okoro opok wa rawau, is karar rawam,” keser aurau senek wa.
21 Isan imih matat men karam umat isan nao, “Ayu o a baibais men akokok,” na’atube ukwarit men karam at isan nao, “Ayu o a baibais men akokok.”
22 Wa senes, wa. Owo osap iken enmoksau opok rau iken ronkat kiro osap sakau wäpik äiäum, kiro osap wa raunuk rai, ik eposek wa rawam.
22 En baise, biyat turin ririmin tarouw tao’o men karam boro tanakusair, nati i biyat ana fair turin.
23 Owo osap iken ronkat eposek wa, jekur kameanik, mer eposek mako muriäum. Karauk osap ik karauk roasiret akas aparaun memeswariäu, kiro jekur kameanik, kururur miäum.
23 Naatu biyat turin isan tanotanot i men hai yabin auman, biyat nati i tabi’abur gewas, naatu biyat turin wabih su’ubin isan awat ihihiririy, ana kaifin i wa’iwa’irin.
24 Karauk osap iken ronkat kiro eposek senes aparaun itok, ik jekur wa kamwareäum. Utianik, Anut nukas iken enmoksau ate mowon. Kos iken ipiok, isiok, tapiok tururwon. Karauk osap iken ronkat eposek wa kos jekur kamwareäu.
24 Biyat turin men bai’usin gewas isan tanotanotamih, baise biyat tutufin etei God ita’imon wowab ikawarafut, saise biyat turin ta’itin yabin en tao’o i auman tanabora’ah.
25 Kesernuk, iken enmoksau atap atap wa inäiäu. Iken enmoksau karar senek, isiok, ipiok, tapiok wou, aka aka jekur kamkamoteäi.
25 Saise biyat men nagam nakuseb, baise famefamen etei taiyuwih hinibit aba’abar yabowamaim hinibaibaisbonen hinama.
26 Utianik, karar osap tätäi ounuk, enmoksau erekapu tätäi oi potaiei. Utianik, iken ipiok ra, isiok ra, tapiok wou ra, karauk roat akas aparianik, enip jou mona, kiro iken enmoksau erekapu nepipirai.
26 Biyat turin ebi’akir biyat tutufin etei ni’akir, biyat turin ebiyasisir biyat tutufin etei ana yasisir hinafaram.
27 Ak rowe. Ak erekapu tururin, kiro ak Krais nukan enipsau. Ak karar karar kon enipsau senek rai.
27 Naatu boun kwa etei i Keriso biyan, naatu kwa ta’ita’imon i biyan turin kwamatar.
28 Anut nukan roasiret kamuk opok, Anut nukas amke, Jisas nukan ämän oi ariaun roat sare marowon. Ko ätäi nukan ämän roianik, äräun roat sare marowon. Ätäiar, ko tamaraun roat sare marowon. Keseria, kos karauk roat kurur atap atap maun sare marowon. Karauk sip roat jekwaraun sakau arowon. Karauk ak roasiret sarwaraun sakau arowon. Karauk ronkat eposek karauk roasiret kamwaraun sakau arowon. Karauk menan ämän atap atapus aräun arowon.
28 God ana Ekaleisia wanawanan sabuw hai efan ya, wantoro’ot, tur abarayah, bairou’abin dinab oro’orot, baitounin bai’obaiyenayah, imaibo ina’inan sinafuyah, sawusawuwih baiyawasihiyah, sabuw afa baibaisihiyah, bowabow hai yamutufurenayah, naatu menah botabirin tur ta ta oyah, etei hai usar faramih hai efan ya.
29 Akan ronkat roat erekapu Jisas nukan ämän oi ariaun roat ra? Ak erekapu Anut nukan ämän roianik, araun roat ra? Ak erekapu tamaraun roat ra? Ak erekapu kurur atap atap maun roat ra?
29 Orot etei boro men hinan tur abarayah hinamatar, o dinab orot hinamatar, o bai’obaiyenayah hinamatar, o fair hinab ina’inan sinafuyah hinamatar,
30 Ak erekapu sip aru jekwaraun sakau orip ra? Ak erekapu kar menan ämän atap atapus aräun itok ra? Ak erekapu kiro ämän piriraun itok ra? Wa senes, wa. Anut nukas roat karar karar akan sarau maun sakau atap atap arowon.
30 o sawow yumatah ta ta baiyawasihiyah, o menah botabirin tur ta ta oyah, o tur botabirin koubuna’ayah. En baise etei ata usar ta ta tabai.
31 Utianik, ak Korin roasiret, ak Osou Näu nukan sakau eposek senes owaun woiakas weanik, ronkat sakau oiäi.
31 Imih dogor wanawanan o a kok gagamin a usar menatan inab inabowabow i akisin kunuwih kubai.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.