1 Coríntios 10
Anut nukan Ämän Eposek (BBR) vs AAI
1 O jaiat, okoro isan ronkat kesek: meter iken askanai ak Moses tainori koin ses opok owosein ätäi ronkatewe. Meter iken askanai Anut nukas ious ak kururur mareanik, kamwaronuk, mas an kuremana, koin.
1 Taitu, ata a’agir Moses nawiyih hititit ana veya abisa isah mamatar i kwananot. Ata a’agir etei rofom re tafafarih nawiyih Red Sea yan owasasin hirabon rewan rounane hiyen.
2 Kiro onokus, ak kiro ious pak mas anas pak an join senek. Kiro ak Moses tainoriäin roat saräun ätär marowon.
2 Rofom wanawanan naatu riy wanawanan hirarabon ana veya, etei bapataito hibai Moses ana bai’ufununayah himatar.
3 Ak erekapu kiro o Anut nukan Osous aronuk, jein.
3 Naatu Ayubih ana bay itinin ta’imon marane hire’er etei hibow hi’aa.
4 Ak erekapu nais kiro an Anut nukan Osous aronuk, jein. Kiro an aitapau uruas nonuk, jein. Kiro aitapausar ak tainware potowon. Kiro aitapau Krais nuka karar.
4 Na’atube ayubit ana harew itinin ta’imon marane re’er etei hitom, naatu ayubit ana To’one harew tit hitomatom nawiyih bairi hin, nati to i Keriso taiyuwin.
5 Kiro onok keserwon, utianik, iken askanai kamuk, sosop ak Anut nukan onok tainorau wa, okon, Anut nukas akanun kasak pemara, akwaronuk, ro wäpik mena om puru opok meieutoin.
5 Baise God ata a’agir moumurih na’in isah men iyasisir, imih himorob arar yan hai rarik awan karatan.
6 Kiro onok erekapu pewon, ik rusapai akan onok aru wa tainorau rai ätär mukou. Ak akan woiaka onok aru maun sakau moin, ik ak keserin senek wa keserau.
6 Naatu sawar iti himamatar i bai’obaiyen na’atube it isat, ebimatnuwit saise men kakafin sinafumih nakura’ara’ahit hisisinafube tanasinafumih.
7 Karauk akas sät eitek akan totok ipiakas ate momana, jou muriäi senek, ik wa keserau. Meter Anut nukan ämänis keser äiewon, “Roasiret ak tanemoi, o an pak jeanik, ätäi Airen roasiret senek sät eitek nukan totok nepukup karäu manoin.” Kisim Bek 32:6
7 Wagabur ata a’agir sawar iu’inuwih hikwakwafirih na’atube tanasinafumih. Buk Atamaninamaim iti na’atube eo “Sabuw himare hiyuw hi’aa hibiyasisir, hai yasisir botabir hitom hikoko’aw himisir hiwa’an kwanekwan.
8 Ik karauk akas sapum onok miäin senek wa keserau. Ak sapum onok aru mona, omre karar opokar 23,000 roasiret meiein.
8 Imih uwatanah afa hibiwa’an kwanekwanabe men taniwa’an kwanekwan, anayabin nati na’atube hisisinaf, veya ta’imon wanawanan sabuw etei 23,000 ah uy hire himorob.
9 Ik ran Anut Näwäu ate wa aparau. Iken karauk askanai akas Anut Näwäu ate apari rauna, mänis tukwaronuk, meiein.
9 Ata Regah men routobonamaim tanayai, uwatanah afa na’atube hisinaf Regah hirurutubun etei tuwamorob yubih himorob.
10 Ik wa korkorurau. Iken karauk askanai akas korkorurna, Anut nukan sarau eitekus roasiret akwaronuk, meiäi kos koumara, kiro roasiret akwaronuk, meiein.
10 Men tanagam kwanekwan, anayabin afa na’atube hisisinaf gurugurusen ana tounamatar na etei rouw himorob.
11 Kiro onok erekapu ak opok pewon, kiro ik aparaun totok. Kiro ik onok aru wa tainoraun rai, jer we moin. Owon, ik rusapai omnokou opok raum, kiro omnokou pataraun ses siakup rau.
11 Sawar iti himamatar etei i bai’obaiyen na’atube it isat, naatu baimatnuwit isan bukamaim hikirum. Anayabin veya iti boun tama’ama i tana mar yomanin tatit.
12 Keseria, inok ro ko is sakau tai raim rai ronkatäi, ko jekuriar rawai. Warnuk, ko onok aru opok ouri nai.
12 Imih o yait kunotanot i kubatabatkikin, inakaif gewas men inare’emih.
13 Rowe, owo onokus ak ate apwaraun rewaronuk, ak opok peäu, kiro onok atap wa. Kiro karauk roasiret opok peäu senekurar. Utianik, Anut nukas orip orip ak jekur kamwareäu. Ko äpu akan sakau owo senek, okon, ko kar onok inikernuk, kos akan sakau ate apwareanik, itimwaraun wa päi. Utianik, ate apwaraun ses kounuk, kos kar apu sare maronuk, ak sakau tai rawaun itok.
13 Routobon mar etei o kubaib na’atube, nati routobon ta’imon sabuw etei tebaib. Baise God ana omatanen mar etei ekakaif. Imih boro men nihamiy routobon gagamin inab a fair nanatabir a niyaweyaw inare’emih. Baise routobon inabaib ana veya i boro fair nit inabatkikin naatu ef nabotawiy inahaiw inatit.
14 O jaiat, isan woias ak mesin meieäim. Ak sät eitek jou muriäi onok pakan ute imine manowe.
14 Isan imih au ofonah, wagabur hai bowabow etei kwanihamiyen.
15 Is ak ronkat eposek orip roasiret awarom, akasar isan ämän jekur wasarewe.
15 Ayu iti tur i kwa not wairafi isa ao, saise au tur naniyan kwanab abisa ao kwana’itin.
16 Kiro kap ik Näwäu nukan o jaun ses opok oianik, Anut ‘pere’ aurmoi, wain an jeäum, kis ik Krais nukan karian pak turur mukiäu. Kiro bret Näwäu nukan o jaun ses opok, pärärianik, jeäum, kis ik Krais nukan enipsau pak turur mukiäu.
16 Merarayow ana kerowas imaim God ana merar tayiy tatomatom ana veya, Keriso ana rara etei tafafaram. Naatu rafiy taimasib ta’ani’aan ana veya it etei’imak Keriso biyan tafafaram.
17 Owon, bret karar rau, ik sosop raum, utianik, kiro bret karar ik erekapu jeäum, keserianik, ik roasiret enmaksau karar senek tururiäum.
17 Anayabin rafiy fafar i ta’imon, it moumurit na’in, baise biyat i ta’imon, imih rafiy ta’imon tafafaram.
18 Ak Israel roasiret mesin ronkatware. Ak Anut jou murianik, patan opok opur makona, jeäin. Kis ak Anut pak erek tururiäi.
18 Israel sabuw hai sinaf i kwananot. Sheep tebow terouw gem tafanamaim tisibor finimih turih tefaram ta’aau i God bairi nati’imaim tibita’imon maiye.
19 Is okoro ämän awarom kiro is sät eitek Airen roasiret akas jou maraun patan opok opur amkeäi epar rai äiäu wa. Is kiro sät eitek totok ran epar rai awarau wa.
19 Men kwananot ayu nati wagabur naatu sibor nati wagabur isah kwasisibor i abibasit kwanarouw.
20 Wa senes wa, kiro Airen roat akas akan sät eitek opok opur amkeanik, jou mareäi, kiro ak Satan nukan eitek aru jou morai. Ak Anut wa jou muriäi. Kristen roasiret, ak kiro Satan nukan eitek aru pak wa tururau rai sakau awarom.
20 En! Baise, abisa au’uwi ana’an i iti na’atube. Eteni Sabuw hai sibor i wagabur isah tisisibor, men God isan. Imih ayu men akok kwa wagabur bairi kwanikofan.
21 Ak Näwäu nukan kap opok an jemoi, ätäi pote Satan nukan eitek aru nukan kap opok an jeäi, kiro onok itok wa. Ak Näwäu nukan patan pakan o jemana, ätäi pote, Satan nukan eitek arun patan pakan o jeäi, kiro itok wa.
21 Kwa men karam boro Regah ana kerowasamaim kwanatom, naatu iban maiye wagabur hai kerowasimaim kwanatom. Naatu men karam Regah ana gem kakafiyinamaim kwanaa, naatu wagabur ana gem tafanamaim kwanaa maiye.
22 Ik Näwäu kasak päun kiro onok keseriäum ra? Iken ronkat iken sakaus kon sakau itimoriäu ra?
22 Men tanasinaf Regah ana yaso’ar tanakura’ahimih. Kwanotanot it Regah ana fair tanatabir? En!
23 Ik owo onok keseraun kar ros ik tämukau senek wa. Kiro epar, utianik, onok erekapus ik sareikaun senek itok wa. Ik onok erekapu keseraun itok, utianik, karauk onokus ik Kristen roasiret sakau saräun wa sareikai.
23 Sawar etei i sinaf isan hibasit, baise sawar etei boro men ta ana gewasin nitimih. Naatu sawar etei i sinaf isan hibasit, baise sawar etei boro men hinibaisimih.
24 Ik ika karar sareikaun wa ronkatäu, ik karauk jaunokot sarwaraun ronkatäu.
24 Men yait ta akisin ana gewasin nanuwetamih, baise taituwan hai gewasin nanuwet.
25 Ak owo opur amket opok karauk roat akas aiaukun surna, akas kau mianik, jaun itok. Ak woiaka oiroror orip kiro mesin ronkat sosop oinai, poteanik, okoro opur sät eitek opok makoin rai wa totware ariäu.
25 Ahar efanamaim masanuw kwanatotobon kwana’aamo, men anot hinamour kwanibatebatemih.
26 Owon, ik erekapu äpu, okoro omnokou pak osap erekapu okoro opok rau pak kiro Näwäu nukan karar.
26 Anayabin Buk Atamaninamaim iti na’atube eo, “Me yan sawar tutufin etei tema’am i Regah nowan.”
27 Kar ro kon wou Jisas mesin epar mau wa ros kon owa o jaun aisonuk rai, potoinam, owo o isonuk, je. Won oirori moinam, wa totorau.
27 Orot baitumatum atin nifefeyani airi bay aamih kwanamare abisa namaim nayayare ina’aan, men anot hinamour inibatebatemih.
28 Utianik, kar ros aisai, ‘okoro o sät eitek jou murin pakan’ aisonuk rai, na kiro ron ämän aisowon roinam, kon wou aru maun kiro o wa jau.
28 Baise orot ta tainimaim na’afare nao, “Iti bay i wagabur isah hisibor.” Nati bay men ina’aan, orot eo’otani i inakakafiy anayabin masanuw ina’ani’aan boro inasinaf kakaf.
29 Is akas akan woiaka aru maun kiro onok keseriäi rai, äiäu wa, ak kiro o jeäi, ak onok aru wa miäi, utianik, is kiro ron wou aru mai rai keser äiäim.
29 Nati i men o kakafin kusisinafumih, baise orot nati eo’otani na’iti boro o kakafin sinaf narouw nao. Aisim boro ayu au roufamen abaib sabuw afa hai notamaim ayu hinafufunu?
30 Is o jaun Anut ‘pere’ aurita rai, kar ros is onok aru mom rai airau senek wa. Owon, amke is Anut ‘pere’ aurianik, jemin.”
30 “Ayu au bay isan God aifefeyan igegewasin abai ani’aan, aisim sabuw boro au bay abigegewasin isan kakafin hinarouw hinao?”
31 Utianik, is sakau awarom, ak owo o jeäi, owo an jeäi, owo onok keseriäi, kiro Anut nukan enip jou muraun keserwe.
31 Imih abisa ku’ani’aan o kutomatom o kusisinaf etei God wabin bora’ara’ahin isan inasinaf.
32 Ak onok eposek mowe. Keserna, Juda roasiret ra, Grik roasiret ra, roasiret akan woiaka epar moin ra, ak akan onok aparia, onok aru opok wa oware nai.
32 Jew sabuw, Greek sabuw, na’atube ekaleisia sabuw wanawanahimaim men yait ta iniwa’an yababan nab nare’emih.
33 Isaka keseriäim senek keserwe. Is isakasar isan enimsau saräun mesin wa ronkateäim, is roasiret erekapu sarwaraun ronkateanik, ak Krais siakup imware kowaun keseriäim.
33 Ayu i mar etei asisinaftobon sabuw afa aniyasisirih, saise anibaisih yawas hinab, men ayu taiyuwu aniyasisiru.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.