Mateus 21

U̶mʉreco pacʉ wederique (BAONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jerusalén macãre ea waarã, Olivos Buuro pʉto ca niiri macã Betfagé tʉja waagʉ,
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hirun hinan, hina bar merar ta wabin Bethage hitit, Olive Oyawemaim, Jesu ana bai’ufununayah rou’ab wan iyunih
2 Jesús, cʉ̃ buerã pʉarãre:
2 eo, “Kwanan bar merar nati namaim kwanatitit boro donkey hi’utan ebatabat kwana’itin naatu donkey boubun auman sisibinamaim ebatabat. Hairi kwanarufamen kwanabow kwanan.
3 Jĩcãrã, “¿Ñee tiirã mʉja popioti?” cʉ̃ja ca ĩijata, “Wiogʉ boomi. Yoari mééra mʉjare tuenecãrucumi ñucã,” cʉ̃jare mʉja ĩiwa —cʉ̃jare ĩi cojowi Jesús.
3 Orot ta nati’imaim nabibatiyi ana tur kwana’owen, ‘Regah ekokok naatu boro nihamiyen kwanabow kwanan.’ Baise ana tur kwana’owen boro niyafarih hinamatabir maiye.”
4 Atea Ʉmʉreco Pacʉ yee quetire wede jʉgueri majʉ:
4 Iti sawar himamatar abisa God ana dinab orot eo kikirum ina i turobe.
5 “Sión macãrãre o biro ĩiña: ‘Ĩaña. Mʉja Wiogʉ mʉja pʉto pee doomi.
5 “Jerusalem sabuw hai tur kwana’owen, a aiwob enan kwa’itin, taiyuwin yare donkey afe’en mara’at enan, ana donkey boubun tafanamaim mara’at enan.”
6 Cʉ̃ buerã pea waa, Jesús cʉ̃jare cʉ̃ ca ĩi cojoricarore biro tiiupa.
6 Basit Jesu ana bai’ufununayah eo baimanih na’at hin hisinaf.
7 Burrare cõ macʉ̃acã menara cʉ̃jare jee doo, cʉ̃ja juti jotoa maquẽre cʉ̃ja jotoa tuu wee peori, Jesús're cʉ̃re peja dotiwa.
7 Donkey hibai hina hai faifuw tafah hibosairen hiyabar afa rabod rourih hi’afuw ef yan hiyabar.
8 Paʉ bojoca niiwa. Jĩcãrã maare cʉ̃ja yee juti jotoa maquẽ mena ejo cũu jʉgue, aperã yucʉ dʉpʉri paa jude jeeri cũu jʉgue, tii nʉnʉa waawa.
8 Sabuw rou’ay gagamin na’in hai faifuw hibosairen hiyabar afa ai raurih hi’afuw hiyabar.
9 To biro tii nʉnʉa waarã, Jesús jʉguero ca waarã, cʉ̃ jiro pee ca doorã cãa, o biro ĩi acaro bui nʉnʉa waawa:
9 Sabuw Jesu nanane hinan, naatu ufunane hinan fanah sib hiwow hio,
10 Jesús, Jerusalén're cʉ̃ ca piyá ea waaro, tii macã macãrã niipetirãpʉra wede mecʉ̃rora waawa. To biri paʉ:
10 Jesu na Jerusalem rur, kawasa ra’at uruw giririf retenafut, sabuw hibatebat hio, “Iti orot yait?”
11 To biro cʉ̃ja ca ĩi jãiñaro bojoca pea:
11 Rou’ay gagamin hiyafutih hio, “God ana dinab orot wabin Jesu, Galilee wanawananamaim tafaram Nazareth orot.”
12 Jesús, Ʉmʉreco Pacʉ yaa wiipʉ jãa waari, toopʉ noni wapa taa, wapa tii, ca tii niirã niipetirãre acu wienewi. Ñucã wapa tiirica tiiri wajoari maja cʉ̃ja ca duwiri pĩirire, bua noniri maja cʉ̃ja ca duwiri pĩirire, tuumicõa cõa cũu peoticãwi.
12 Naatu Jesu na Tafaror Bar run. Sabuw iyab nati hima hai sawar hitotobon rauw nunih hai urama’ama, hai gemogem bora’aten, kabay hisuwa hire, urama’ama afe’eh hima mamu imak hitotobon bow israuwen ufun hitit.
13 To biro tiicã, o biro cʉ̃jare ĩiwi:
13 Naatu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God eo hikikirum i iti na’atube eo, ‘Ayu au Tafaror Bar i yoyoban ana bar,’ baise kwa abisa kwasisinaf i kwabotabir bainowah hai watu matar.”
14 Jesús, Ʉmʉreco Pacʉ yaa wiipʉ cʉ̃ ca niiro, ca ĩatirã, upa yuriri, cʉ̃ pʉto eawa. Jesús pea cʉ̃jare catiowi.
14 Sabuw matah fim naatu ah umah kakafih hina Tafaror Bar hirun Jesu etei iyawasih.
15 Paia ʉparã, doti cũuriquere ca jʉo buerã pea, Jesús, ca ĩa ñaaña manirije cʉ̃ ca tii jeeñorijere ĩa, ñucã wimarã Ʉmʉreco Pacʉ yaa wiipʉre, “Añu majuropeecã Wiogʉ David Pãrami,” Jesús're cʉ̃ja ca ĩi acaro buirijere tʉo ajiari,
15 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu sawar gewasih sisinaf hi’itin yah so’ar. Kek auman Tafaror Bar wanawanan fanah sib Jesu hibora’ara’ah hio, “Orokaiwa David natun, ensairen.”
16 o biro ĩiwa Jesús're:
16 Jesu hiu, “Iti kek teo kunonowar?” Jesu iyafutih eo, “Anonowar. Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwa’itin, mi’itube hikirum?
17 To biro cʉ̃jare ĩi yapano witi, waacoawi Jesús, Betania macãpʉ cãnigʉ waagʉ.
17 Naatu nati’imaim ihamiyih hima i tit in Bethany bar merar imaim mar fo in.
18 Ape rʉmʉ boeri tabe meepʉacã Jerusalén'pʉ waa nʉnʉa waagʉ, queya tʉgoeñaupi Jesús.
18 Mar auman Jesu au merar gagamin matabir inan, basit bayumih morob.
19 To biro bii nʉnʉa waagʉ, jĩcãgʉ higueragʉ maa pʉtoacã ca niiricʉre ĩa bʉari, tiigʉ dicare ĩagʉ waamiwi. Dica manirora, ca pũu wado ca niiro ĩa, o biro ĩiwi:
19 Naatu ef rewanamaim ai fafou batabat itin, basit na ai an tit, baise men ro’on ta itin, raurinawat. Basit ai isan eo, “O i boro men iniw.” Mar ta’imonamo ai fenem.
20 To biro ca biirijere ĩarã, jãa, cʉ̃ buerã pea ʉcʉacoari, o biro cʉ̃re jãa ĩi jãiñawʉ Jesús're:
20 Ana bai’ufununayah hi’itin hifofor men kafaita, naatu hio, “Ai fafou mi’itube’emih mar ta’imon fenem?”
21 To biro jãa ca ĩiro, o biro jãare ĩi yʉʉwi Jesús:
21 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Men erekasiy auman kwanasinafumih, baise kwanitumatum. Karam abis iti boun ai fafou isan asisinaf boro kwanasinaf namatar. Baise men iti akisin. Karam oyaw isan kwanao, kumisir kwen riy yan kubat boro namatar.
22 Juu buerã, “Mani ca jãirijere manire tiicojorucumi,” ĩi tʉgoeña bayiri mʉja ca jãijata, mʉja ca jãirije niipetiro mʉja tiicojo ecorucu —jãare ĩiwi.
22 Initumatum abisa isan kuyoyoban boro inab.”
23 Jiro Ʉmʉreco Pacʉ yaa wiipʉ jãa waawi Jesús. Toopʉ bojocare cʉ̃ ca bue niiro, paia ʉparã, to biri judíos're ca jʉo niirã, cʉ̃ pʉto eari, o biro cʉ̃re ĩi jãiñawa:
23 Jesu matabir maiye Tafaror Baremaim run bat bi’obaibiyih. Basit Firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “O yait fair it iti sawar kusisinaf, naatu yait ibasit ina kubowabow?”
24 — ausente —
24 Jesu iyafutih eo, “Ayu auman au baibat ta’imon kwa anibatiyi kwanao ananowar, imaibo ayu boro anao kwananowar, ayu fair menamaim abai abowabow.
25 — ausente —
25 John ana fair menane bai sabuw bapataito itih Godane bai, ai orot maiyow biyahine bai?” Hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? Godane tanao’o i boro nao bo aisim John men kwaitumitum.
26 Ñucã, “Ati yepa macãrã cʉ̃re uwo coe doti cojoupa,” mani ĩi majiti. Bojocare mani uwi jañu. Mee niipetirãpʉra, “Juan, Ʉmʉreco Pacʉ yeere wederi majʉ niiwi,” ca ĩirã wado niima —ameri ĩiupa.
26 Baise it orot biyanane fair bain tanao, sabuw isah tabirubir anayabin sabuw etei tebitumatum John i God ana dinab orot ta.”
27 To biri, “Jãa majiti,” cʉ̃re ĩi yʉʉwa Jesús're.
27 Imih sabuw Jesu isan hiya’afut hio, “Aki men aso’ob.” Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman boro men anao kwananowar, baibasit menane abai iti sawar asisinaf.
28 To biro ĩi yapano, o biro cʉ̃jare ĩi jãiñawi Jesús:
28 “Kwa mi’itube kwanotanot? Ana veya ta orot natunatun bairi hima’am basit orot natun ain isan eo, ‘Aro ayu akokok boun inan grape ana masaw inabow.’
29 To biro cʉ̃ ca ĩiro, cʉ̃ macʉ̃ pea, “Yʉ waarʉgati,” cʉ̃re ĩiupʉ. To biro ca ĩiricʉ nii pacagʉ, jiro tʉgoeña wajoa, padegʉ waacoaupʉ.
29 “Naatu kek tamah iya’afut eo, ‘Ayu men akokok.’ Baise ma kafai ana not botabir re in masaw bow.
30 To biro cʉ̃ ca ĩiro tʉo, cʉ̃ macʉ̃ apĩ pʉto pee waa, to birora ĩiupʉ cʉ̃ cãare. Cʉ̃ pea, “Jaʉ, mecʉ̃acã yʉ waarucu,” cʉ̃re ĩiupʉ. To biro ca ĩiricʉ nii pacagʉ, padegʉ waatiupʉ.
30 “Naatu orot na maiye natun uf isan tit tur i ta’imonaban eo, naatu kek rufut eo, ‘Basit, Regah boro anan.’ Baise kwahir bar ma men in masaw bowamih.
31 ¿Niipe cʉ̃ja pacʉ cʉ̃ ca boorijere cʉ̃ tiijapari? —cʉ̃jare ĩi jãiñawi.
31 Naatu kek menatan i tamah fanan bai?”
32 Uwo Coeri majʉ Juan añurije tii niirique maquẽre mʉjare buegʉ doomiupi. Mʉja pea cʉ̃ ca ĩirijere mʉja tʉo nʉnʉjeetiupa. To biro mʉja ca biicãro, niirique wapare wapa jee bojari maja, to biri ʉmʉa mena ca tii epe wapa taarã romiri pea, cʉ̃re tʉo nʉnʉjeeupa. Mʉja pea ate niipetirijere ĩacã pacarã, cʉ̃ ca ĩirijere tʉo nʉnʉjeerʉgatirã, mʉja tʉgoeña wajoatiupa.
32 Anayabin John Baptist na ef gewasin bai’ufnunin isan bi’obaiyi, kwa men kwaitumitumimih, baise kabay o’onayah, naatu sagasagadiy hitumitum, sawar i kwa’itin, baise men kafa’imo a not uf kwabotabir kwaitumitumimih.”
33 ”Apeye ĩi cõoñarique tʉoya: Jĩcã yepa ʉpʉ, jĩcã weje ʉje weje oteri, tii wejere jãni jãa, ʉje oco dipericarore queno, tii weje niipetiropʉrena cʉ̃ja ca ĩa cote niipa wii cãare, emʉari wii queno yapano, aperãre tii wejere paderique cũu, aperopʉ waa yujugʉ waacoaupʉ.
33 Jesu eo maiye, “Oroubon tabo kwananowar. Orot me matuwan ana veya ta masaw bo grape tanum, fur ear ituwafut naatu Wine bunubunuw ana hub bai naatu ana masaw sabuw bowayah uwih hima’uh hima i tafaram afa bai nanawanamih in.
34 Jiro, ʉje ca bʉcʉari cuu ca earo, cʉ̃re pade bojari maja jĩcãrãre tiicojoupʉ, tii wejere paderi majare cʉ̃ yee ca niirijere jãi doti cojogʉ.
34 Naatu grape hiyamur bairuhin ana veya kakabom, basit orot ana akir wairafih iyafarih hina bowayah biyah ibo au nowahine ai ro’oh bairut isan.
35 Tii weje paderi maja pea cʉ̃ ca doti cojoricarã cʉ̃ja ca earo, cʉ̃jare ñeeri, jĩcʉ̃re cʉ̃re quẽe, apĩra cʉ̃re jĩa cõacã, apĩ peera ʉ̃tã mena cʉ̃re dee, tiiuparã.
35 “Baise bowayah himisir orot ana akir wairafih hibow, ta hibai hirab, ta hi’asabun morob, naatu ta kabayamaim hirab.
36 Jiro tii weje ʉpʉ, cʉ̃ pade bojari majare cʉ̃ ca tiicojo jʉoricarã ametʉenero tiicojoupʉ ñucã. Tii wejere paderi maja pea cʉ̃ ca tiicojo jʉoricarãre cʉ̃ja ca tiiricarore birora tiicãuparã ñucã cʉ̃ja cãare.
36 Orot ana akir wairafih afa’abo iyafarih hina, moumurihika men marasika biyafarih na’atube’emih, baise bowayah himisir akir wairafih hibow, wan hinan isah hisisinaf na’atube hisinaf hibow hirouw.
37 ”Jiro, “Yʉ macʉ̃ra, yʉ macʉ̃ cʉ̃ ca niiro macã cʉ̃re nʉcʉ̃ bʉorucuma,” ĩi tʉgoeñari, cʉ̃ macʉ̃ majuro peere tiicojoupʉ.
37 Uftoro’ot i natun iyun na bowayah isah, not eo, ‘Sabuw boro natu hinakakafiy.’
38 ”Paderi maja pea cʉ̃ macʉ̃ majurope cʉ̃ ca dooro ĩarã, o biro ameri ĩiuparã: “Anira niimi, cʉ̃ pacʉ cʉ̃ ca bii yairo jiro ati wejere ca cʉo nʉnʉjeepʉ. Cʉ̃re mani jĩa cõacãco. To biro tiirã, manirã ati weje ʉparã mani tuarucu,” ameri ĩiuparã.
38 “Baise bowayah orot natun nan hi’itin hio, ‘Iti orot masaw matuwan natun enan kwanatabai tarab emorob, saise iti sawar etei boro it ata sawaramih tanabow.’
39 To biri tii weje tʉjaropʉ cʉ̃re ñee witi waari, cʉ̃re jĩa cõacãuparã.
39 Hina kek hibai fur ufunane hirouw re hitit hibai hi’asabun morob.”
40 ”To biri yua, mʉja ca tʉgoeñajata, tii weje ʉpʉ tua eagʉ, ¿“Paderi majare, do biro cʉ̃jare tiirucumi” mʉja ĩi tʉgoeñati? —cʉ̃jare ĩi jãiñawi Jesús.
40 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Masaw matuwan namatabir nanan iti sabuw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?”
41 To biro cʉ̃ ca ĩi jãiñaro, cʉ̃ja pea:
41 Hiya’afut hio, “Nati orot bowayah etei boro narauw hinamorob, naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif, saise ai ro’oh hinabiyamur bowayah boro hinirut ibo au nowan hinitin.”
42 To biro cʉ̃ja ĩiro, Jesús pea o biro cʉ̃jare ĩiwi:
42 Imaibo Jesu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin.
43 To biri o biro mʉjare yʉ ĩi: Ʉmʉreco Pacʉ cʉ̃ ca dotiri tabe macãrã mʉja ca niimirijere mʉjare ẽmari, aperã, ote ca bʉcʉari cuu ca earo, cʉ̃ yeere ca dica woo cojorã peere tiicojorucumi.
43 “Isan imih a tur ao’owen. Mar ana aiwob kwa biyamaim tema’am boro nabosairen sabuw iyab ub gewasih hitanum teyey boro i nitih.
44 Ñucã ʉ̃tãga mena peera, jĩcʉ̃ ʉno tiiga jotoa cʉ̃ ca ñaapeajata, doca jude batecã yai waarucumi. Ñucã tiiga pee, jĩcʉ̃ ʉnore to ca ñaapeajata, doca abo yaiocãrucu —ĩiwi.
44 “Orot yait iti agim afe’en nare narabirab i boro natarsisib, baise agim nare orot babin narabirab boro mutufor nifofob.”
45 To biro Jesús cʉ̃ ca ĩi cõoña wederijere tʉorã, paia ʉparã, to biri fariseos pea, cʉ̃jarena cʉ̃ ca ĩi cõoña wederijere tʉo majicãwa.
45 Firis hai ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu ana oroubon eo hinowar hitatam.
46 To biri Jesús're cʉ̃re ñeerʉgamiupa. To biro cʉ̃re tiirʉga pacarã, bojocare uwi jañuupa, “Ʉmʉreco Pacʉ yee quetire wede jʉgueri majʉ niimi,” bojoca cʉ̃ja ca ĩigʉ cʉ̃ ca niiro macã.
46 Imih bain fatuminamih himisir, baise sabuw rou’ay hina hima’ama isah hibir. Anayabin sabuw etei Jesu hi’i’itin i God ana dinab orot ta.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.