Lucas 4
U̶mʉreco pacʉ wederique (BAONT) vs AAI
1 Jesús pea Añuri Yeripʉ cʉ̃re cʉ̃ ca doti niirije mena niicãri, dia Jordán'pʉ ca niiricʉ cʉ̃ ca tua maa waaro, Añuri Yeri pea ca yucʉ maniri yepapʉ cʉ̃re amicoaupi.
1 Jesu biyan tutufin etei God Anun Kakafiyin karatan Jordan harewane matabir yen naatu Anun Kakafiyin i’unawiy in Judea arar yan tit.
2 Toopʉre cuarenta rʉmʉri peti niiupi. Satanás pea ñañarijere cʉ̃ ca tiiro cʉ̃re tiirʉgamiupi. To biro cʉ̃ ca biiri rʉmʉrire baari méé biima ĩigʉ, bʉaro queya tʉgoeñaupi Jesús.
2 Nati’imaim veya etei 40 bay en ma’am ufunamaim bayumih morob. Naatu nati ana maramaim Demon Mowan na routobon itin,
3 To biro cʉ̃ ca biiro, Satanás pea o biro cʉ̃re ĩiupi:
3 eo, “O i God Natun na’at, kabay iti ku’uwih tebotabir rafiy tematar ku’aa.”
4 To biro cʉ̃re cʉ̃ ca ĩiro, o biro cʉ̃re ĩi yʉʉupi Jesús:
4 Baise Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘Orot men bayumaim akisin niyawasimih.’”
5 Jiro Satanás macãnʉcʉ̃ ca emʉari buuro jotoapʉ cʉ̃re jʉo waari, jĩcã nimarora ati yepa macã yepari niipetirore cʉ̃re ĩño peticã cojori,
5 Naatu Demon Mowan Jesu i’unawiy maiye hiyen hin koun yan bat, imatanubamo tafaram tutufin etei itin.
6 o biro ĩiupi Jesús're:
6 Naatu Demon Mowan eo, “Ayu boro fair etei o anit naatu tafaram ana aiwob auman boro anit. Anayabin etei’imak ayu hitu, ayu orot yait arurubin boro i anitin nab.
7 Ate niipetirijepʉra mʉ yee wado niirucu, mʉ ãjʉro jupeari mena tuetuu ea nuuri yʉre mʉ ca ĩi nʉcʉ̃ bʉojata —cʉ̃re ĩiupi Satanás.
7 Imih O ayu inakwakwafiru na’at, iti sawar etei boro o nowamih anit.”
8 To biro cʉ̃ ca ĩiro Jesús pea o biro cʉ̃re ĩi yʉʉupi:
8 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God akisinamo inakwafir isan inabow.’”
9 Jiro Satanás, Jesús're Jerusalén macãpʉ ami waa, Ʉmʉreco Pacʉ yaa wii jotoa ca emʉari tabepʉ ami mʉa waari, o biro cʉ̃re ĩiupi:
9 Naatu iban maiye Demon Mowan Jesu bai nawiy hin Jerusalem hitit, hiyen hin Tafaror Bar tafantoro’ot bat naatu iu, “O God Natun na’at, kukununuw kura’iy.
10 Ʉmʉreco Pacʉ wederique o biro ĩi:
10 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘God boro ana tounamatar na’uwih hinatafafari,
11 cʉ̃ja, cʉ̃ja amori mena mʉre boca tuu ñeerucuma, jĩcãga ʉ̃tãga ʉno peerena mʉ ca pʉa taatipere biro ĩirã,” ĩi —cʉ̃re ĩiupi.
11 umah yanamaim inare hinabuwi, boro men kabay a narab natakakirimih.’”
12 To biro cʉ̃ ca ĩiro o biro cʉ̃re ĩi yʉʉupi Jesús:
12 Baise Jesu iya’afut iu, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God men routobon initinimih.’”
13 To biro cʉ̃ ca ĩiro Satanás pea, ape wãme Jesús're, ñañaro cʉ̃ ca tiiro cʉ̃ ca tii doti ñaape bʉatima ĩigʉ, jĩcã cuu cʉ̃re waa weocoaupi.
13 Demon Mowan routobon ta ta Jesu bitin ufunamaim itumar tabaratait tit mar kafai ufunamaim bat.
14 Tee jiro Jesús, Añuri Yeri cʉ̃ ca doti tutua niirijepʉre yeri jãñacãri, Galilea pee tuacoaupi. Jesús cʉ̃ ca bii niirijere tii yepa niipetiropʉ wede bato peticã cojoupa.
14 Imaibo Jesu God Anun Kakafiyin ana fair bai auman matabir na Galilee tit. Ana tur ra’at tasasar tit tafaram nati sisibinamaim hima’am etei’imak hinowar.
15 To cãnacã taberipʉrena nea poo juu buerica wiijeripʉ cʉ̃jare buerucuupi Jesús. To biro cʉ̃ ca ĩirijere tʉorã, niipetirã añuro cʉ̃re ĩi nʉcʉ̃ bʉorucuupa.
15 Kou’ay Bar wanawanan run bi’obaibiyih sabuw etei’imak tur hinonowar, hifai hibora’ara’ah.
16 Jiro Jesús, cʉ̃ ca bʉcʉarica macã Nazaret'pʉ waaupi. Jĩcã rʉmʉ yerijãarica rʉmʉ ca niiro, cʉ̃ ca biirucuricarore biro cʉ̃ja ca nea poo juu bueri wiipʉ jãa waa, Ʉmʉreco Pacʉ wederiquere buerʉgʉ ea nʉcã waaupi.
16 Jesu remor na Nazareth tit, bar merar i ma rara’atamaim, Baiyarir ana veya matanfufur isisinaf na’atube, in Kou’ay Bar run, Buk ta baiyab isan misir.
17 To biro cʉ̃ ca biiro, Ʉmʉreco Pacʉ yee quetire wede jʉgueri majʉ Isaías cʉ̃ ca owarica pũurore cʉ̃re bue dotiupa. To biro cʉ̃ja ca tiiro Jesús pea tii pũurore pãagʉ, o biro cʉ̃ ca ĩi owa tuurica tabere bʉaupi: Ʉmʉreco Pacʉ wederiquere Jesús cʉ̃ ca buerique. Lc 4.17|src="lb00244b.tif" size="span"
17 Naatu dinab orot Isaiah ana buk hibai Jesu hitin, bai rusasar tur iti na’atube hikirum inu’in ana efanamaim tit.
18 “Ʉmʉreco Pacʉ yʉʉ Añuri Yeri yʉpʉre niimi, ca boo pacarãre añurije quetire ca wedepʉ yʉre cʉ̃ ca ami dica wooro macã.
18 “Regah Anun Kakafiyin i ayu wanawana’umaim ema’am,
19 Ʉmʉreco Pacʉ bojocare añuro cʉ̃ ca tii bojapa tabe ea yerijãa, yʉre ĩi wede doti cojomi,”
19 Naatu anakurereb sabuw hinanowar
20 Bue yapano, tii pũurore bʉato, tii wii ca pade nemogʉre tiicojo, ea nuucoaupi ñucã. To biro cʉ̃ ca biiro to ca niirã niipetirã cʉ̃ pee wadore ĩa cojocã niiupa.
20 Jesu buk itakum orot kaifenayan itin i mara’iy. Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima’am etei’imak matah hito’ab Jesu hi’itin kikin.
21 Cʉ̃ pea o biro cʉ̃jare ĩi wede jʉoupi:
21 Baise Jesu misir busuruf sabuw hai tur eowen eo, “Tur iti aiyab kwananowar i boun na iturobe.”
22 Niipetirã Jesús yee maquẽre añuro ameri wede, ñucã añurije peti cʉ̃ ca ĩirijere tʉori, do biro pee ĩi majiticã, o biro ameri ĩi jãiñarucuupa:
22 Sabuw etei’imak nati’imaim hima Jesu eo hinonowar hio, “Turobe iti orot ana tur i gewasin.” Naatu tur mumunin bitan eo hinonowar isan hifofofor, naatu taiyuwih hibatiyih hio, “Iti orot i Joseph natun?”
23 To biro cʉ̃ja ca ĩiro Jesús pea o biro cʉ̃jare ĩi yʉʉupi:
23 Naatu Jesu iuwih eo, “Binan tur gewasin matan fufur sabuw teo’omaim boro kwana’uwu kwanao, ‘Adanafur ana orot, taiyuw kwiyawasi.’ Naatu iban boro kwana’uwu maiye, ‘Capernaum ma bow bigan tanonowar na’atube, iti ana bar ana meraramaim nabow tana’itin.’”
24 To biro ĩicã, o biro cʉ̃jare ĩi nʉnʉa waaupi ñucã:
24 Jesu iban maiye iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, dinab orot ana bar ana meraramaim boro men ana merar hinay hinabaimih.
25 Yee méé yʉ ĩi. Ʉmʉreco Pacʉ yee quetire wede jʉgueri majʉ Elías cʉ̃ ca niiri cuure, itia cʉ̃ma decomacã peti oco peati, tii yepa niipetiropʉrena aʉa boarique nii, ca biiri tabere, ca manʉ jʉ̃mʉa bii yai weo ecoricarã romiri paʉ niiupa Israel're.
25 Naatu tur anababatun a tur ana’owen, Elijah ma’am ana veya’amaim kwafukwafur maumurih na’in Israel wanawanan hima’am afow matar. Nati ana veya’amaim kwamur etei tounu naatu sumar six na’atube toun men yar, baimar kakafin na, nati tafaram wanawananamaim bar merar etei’imak bay i’en.
26 To biro cʉ̃ja ca biicã pacaro, Elías peera, israelitas romiri ca manʉ jʉ̃mʉa bii yai weo ecoricarã romirire jĩcõ ʉno peerena tii nemo doti cojotiupi. Sidón macã pʉto macã macã Sarepta macõ pee wadore tii nemo doti cojoupi.
26 Nati ana veya’amaim God men Elijah iyafar Israel wanawanan kwafur babin ta ibaisimih, baise Sidon wanawanan Zarepat bar meraramaim kwafur babin ta’imon ma’am isan God iyafar in tit baibais itin.
27 Ñucã Ʉmʉreco Pacʉ yee quetire wede jʉgueri majʉ Eliseo cʉ̃ ca niiri cuu cãare, Israel'pʉre paʉ cami boarique ca diarique cʉtirã niiupa. To biro cʉ̃ja ca biimijata cãare, jĩcʉ̃ ʉno peera cʉ̃ja diariquere ametʉene ecotiupa. Siria macʉ̃pʉ Naamán wado cʉ̃ diariquere ametʉene ecoupi —cʉ̃jare ĩiupi Jesús.
27 Naatu dinab orot Elisha ma’am ana veya Israel sabuw moumurih maiyow kokom ani’anih hima’ama men yait ta na Elisha iyawasimih, baise tafaram Syria orot wabin Naaman akisinamo na Elisha iyawas.”
28 To biro cʉ̃ ca ĩirijere tʉorã, nea poorica wiipʉ ca niirã niipetirãpʉra bʉaro ajiaupa.
28 Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima iti tur hinonowar ana veya, yah wanawanan so’aso’ar yen higagamat,
29 To biri niipetirã wãmʉ nʉcã, Jesús're macã tʉjaropʉ cʉ̃re amicã witi waaupa, tii macã weja macã tʉdipʉ cʉ̃re tumicõa cõa jãa cojorʉgarã.
29 himisir Jesu hibai hitain ufun hitit, bar merar hitumar, hiyen fan tafan hibat hitarouw fan tare’emih hiwa’an, anayabin bar merar i fan tafan hiwowab hima’am.
30 To biro cʉ̃re cʉ̃ja ca tii pacaro, Jesús pea cʉ̃ja watoara ametʉa waacoaupi.
30 Baise Jesu sabuw rau’ay gagamin hibatabat umah aren sorabon hai foun remor tit in.
31 Jesús pea Galilea macã macã Capernaúm'pʉ waacoaupi. Toopʉ bojocare, yerijãarica rʉmʉri ca niiro cʉ̃jare buerucuupi.
31 Jesu na Galilee wanawananamaim bar merar ta wabin Capernaum imaim tit, Baiyarir ana veya run sabuw i’obaibiyih hima hinonowar.
32 Doti maji majuropeerique mena cʉ̃ ca buerijere tʉorã, bojoca pea do biro pee ĩi majiticãrucuupa.
32 Sabuw etei’imak hifofofor men kafaita. Anayabin ana tur eo i tur anababatun naatu fairin.
33 Nea poo juu buerica wiipʉre niiupi jĩcʉ̃, ca wãtĩ jãa ecoricʉ. To biri tutuaro mena o biro ĩi acaro buiupi:
33 Nati Kou’ay Baremaim orot ta wagabur iwan demon kakafin anababatun auman na run ma’am, fanan aumetawat na’in iwow eo,
34 —¡Jesús, Nazaret macʉ̃! To birora jãare ĩacãña. ¿Ñee tiigʉ jãare mʉ pato wãcõgʉ dooti? ¿Jãare tii yaio bategʉ doogʉ mʉ biijãri? Yʉa mʉre yʉ maji. Mʉa, Ʉmʉreco Pacʉ yʉʉ Ca Ñañarije Manigʉ mʉ nii —cʉ̃re ĩiupi.
34 “Hei! Aki isai abisa inasinafumih kunan? Aki gurusi’imih? Jesu Nazareth mowan. Ayu aso’ob. O i yait, O i God ana tur abarayan Orot Kakafiyin.”
35 To biro cʉ̃re cʉ̃ ca ĩirora, Jesús pea wãtĩre o biro cʉ̃re ĩi cõa wieneupi:
35 Jesu wagabur mowan kwarartatab eo, “Yate inbainub orot biyanamaim kutit!” Wagabur mowan sabuw nahimaim orot itaiy re tabaratait tit, men isan abisa ta sinafumih.
36 To biro cʉ̃ ca tiirijere, niipetirã ĩa ʉcʉacoa, o biro ameri ĩiupa cʉ̃ja majurope:
36 Baise Sabuw etei’imak hai baifofofor ra’at, taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot ana tur i fair kwanekwan. Ana onowaten naatu ana fair auman iti tur eo demon kakafih biyunih i hitit!”
37 To biri Jesús cʉ̃ ca tii niirije pea tii yepa niipetiropʉre jeja nʉcã peticoaupa.
37 Naatu Jesu abisa sisinaf isan ana tur tasasar tit tafaram nati hima’am wanawanan etei hinowar.
38 Jesús, nea poo juu buerica wiipʉ ca niiricʉ witi waagʉ, Simón Pedro yaa wiipʉ waaupi. Cʉ̃ mañicõ pea bʉaro wiorique diaupo. To biro cõ ca biiro, Jesús're: “Cõre catioya,” cʉ̃re ĩiupa.
38 Jesu misir Kou’ay Bar itumar tit na Simon ana bar tit, Simon rawan babin sawow biyan fora’ab anababatun inu’in, sabuw Jesu hifefeyan baiyawasinamih hio.
39 To biro cʉ̃re cʉ̃ja ca ĩiro, Jesús pea cõ jotoa pee muu bia ea nʉcã, wioriquere “¡Yerijãa waaroja!” cʉ̃ ca ĩirora, yerijãacoaupa. To cõrora cõ pea wãmʉ nʉcã, cʉ̃jare baarique eca jʉo waaupo.
39 Basit Jesu na babin inu’in sisibin tit bat sawow i’ari’ar naatu sawow babin biyanane tit, babin yawas misir bay bow eafusar itab hi’aa.
40 Muipũ cʉ̃ ca ñaajãa waari tabe ca niiro, bojorica wãmeri ca diarique cʉtirãre ca cʉo niiricarã niipetirã Jesús pʉto cʉ̃jare jee waaupa. Cʉ̃ pea, cʉ̃ja ca niiro cõrorena cʉ̃ amori mena cʉ̃jare ñia peori, cʉ̃jare diarique ametʉeneupi.
40 Veya re’er ufunamaim, sabuw sawow yumatah ta ta hibow hi’inu’in, turahinah hibuwih hina Jesu biyan hitit, sabuw ta’ita’imon butubutubunih etei’imak hiyawas.
41 Ñucã paʉ ca diari majapʉre ca niiricarã wãtĩa cãa:
41 Sabuw moumurih na’in auman biyahine demon kakafih hitit hiwow hio, “O i God Natun!” Baise Jesu demon awah bofafaren men karam boro hitao’rereb. Anayabin demon hiso’ob Jesu i Roubininenayan.
42 Ape rʉmʉ ca boe mʉa doorije mena, macã tʉjaro bojoca cʉ̃ja ca maniropʉ waagʉ witi, waacoaupi Jesús. To biro cʉ̃ ca biiro bojoca pea, cʉ̃re ama, cʉ̃ ca niiri tabepʉ earã, aperopʉ cʉ̃ ca waaro bootirã, cʉ̃re tuenerʉgamiupa.
42 Martot auman Jesu nati bar merar itumar tit in efan ta nautanubinamaim akisinamo ma. Baise sabuw hinuwih hinan hititita’ur ana veya, bairi nati’imaim ma isan hi’otan.
43 To biro cʉ̃ja ca tiirʉgamijata cãare, o biro cʉ̃jare ĩiupi Jesús:
43 Baise Jesu iuwih eo, “Ayu boro anan God ana aiwob isan tur gewasin bar merar afa’amaim auman anabinan hinanowar. Anayabin ayu nati bowabow isan God iyunu ana.”
44 To biri Jesús, judíos cʉ̃ja ca niiri macãripʉre, cʉ̃ja ca nea poo juu bueri wiijeripʉ añurije quetire cʉ̃jare bue yujurucuupi.
44 Naatu Jesu tafaram Judea wanawananamaim Kou’ay Bar etei run tit binan remor.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.