Atos 2
U̶mʉreco pacʉ wederique (BAONT) vs AAI
1 Pentecostés boje rʉmʉ ca earo, niipetirã Jesucristore ca tʉo nʉnʉjeerã jĩcã tabera nea poori niiupa.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Ca niiro tʉjarora, ʉmʉrecopʉ bʉaro wino paa puu duwi doorore biro bʉjʉ duwi doo, cʉ̃ja ca niiri wiire paa puu ame jãa dadacoaupa.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 To biro biirora, cʉ̃ja ca niiro cõrorena cʉ̃ja jotoarire pecame ca ʉ̃ʉrore biro ʉ̃ʉ ñaapea eaupa.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 To biro ca biiri tabera, cʉ̃ja niipetirãpʉrena Añuri Yeri cʉ̃ja yeripʉre ñaajãa nʉcã eaupi. To biro cʉ̃ ca biirora, Añuri Yeri cʉ̃ ca boorore biro cʉ̃ja ca niiro cõrora apeye wederiquere wede jʉo waaupa. Añuri Yeri cʉ̃ ca ñaajãa nʉcã earique. Hch 2.1-4|src="CN01890B.tif" size="span"
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Tii rʉmʉrire Jerusalén macãre, judíos, boje rʉmʉri cõrorena ca juu buerã earucurã, niipetiri yeparipʉ macãrã ca dooricarã niiupa.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Bojoca pea ca bʉjʉrijere tʉori, nea pooma ĩirã, Jesús're ca tʉo nʉnʉjeerã cõrora, cʉ̃ja wederiquerena cʉ̃ja ca wederijere tʉori, do biro pee ĩi majitiupa.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Do biro pee ĩi majiti, tʉo ʉcʉa biima ĩirã, o biro ameri ĩiupa:
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 ¿Do biro pee biicãri, mani yee wederiquere añuro cʉ̃ja ca wedero mani tʉoti?
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Anora Partia, Media, Elam, Mesopotamia, Judea, Capadocia, Ponto, Asia yepare ca niiri macãri macãrã,
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 to biri Frigia, Panfilia, Egipto, Africa macã yepari macãrã, Cirene õo peepʉ macãrã, ñucã Roma macãrã ati macãre ca niirã, jĩcãrã judíos, aperã judíos yee pee ca bii wajoaricarã,
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 Creta macãrã, to biri Arabia macãrãpʉ, mani nii anora. ¡Niipetirãpʉra mani ca wederije mena Ʉmʉreco Pacʉ añurije cʉ̃ ca tiirique quetire cʉ̃ja ca wedero mani tʉo! —ameri ĩiupa.
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Niipetirãpʉra to biro ca biirijere ĩa ʉcʉari, do biro ĩi majitima ĩirã, o biro ameri ĩi jãiñaupa:
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Aperã pea:
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 To cõrora Pedro pea, cʉ̃ mena macãrã pʉa amo peti, dʉpore jĩcãga penituaro ca niirã mena wãmʉ nʉcã, tutuaro wederique mena o biro cʉ̃jare ĩiupi:
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 ”Anija, “Cũmurã tiima” mʉja ca ĩirã, “Cũmurã méé tiima,” cũmurica tabe ʉno méé nii, boeri tabe jiroacãra niicã ména.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Ano mʉja ca ĩarijea, ca biipere wede jʉgueri majʉ Joel, “O biro biirucu,” cʉ̃ ca ĩi owaquĩrique bii earo bii:
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 “ ‘Ca tʉjari rʉmʉrire o biro biirucu,’ ĩimi Ʉmʉreco Pacʉ. Yʉ Añuri Yerire bojoca niipetirãpʉrena yʉ tiicojorucu. Mʉja puna: ʉmʉa, nomia ca biipere wede jʉguerucuma.
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Ñucã tii rʉmʉrire yʉre ca pade bojarã, ʉmʉa, nomia cãare yʉ Añuri Yerire yʉ tiicojorucu. To biro yʉ ca tiiro ca biipere wede jʉguerucuma.
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Ʉmʉreco tutipʉre, ati yepare, uwiorije, díi, ca ʉ̃ʉrije, ca bue mʉenerije, yʉ ĩñorucu.
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Muipũ ʉmʉreco macʉ̃ naitĩacoarucumi. Ñami macʉ̃ pea, díire biro jeeñacoarucumi, Wiogʉ yaa rʉmʉ, ca nii majuropeeri rʉmʉ, ca añuri rʉmʉ ca eaparo jʉguerore.
20 Veya matan boro nagugum
21 To ca bii pacaro, ‘Wiogʉ wãme mena ĩicãri tii nemorique ca jãirã niipetirã ametʉarucuma,’ ĩimi Ʉmʉreco Pacʉ,” ĩiupi Joel.
21 Orot yait
22 Israelitas, atere añuro tʉoya: Mʉja ca ĩarora, Jesús, Nazaret macʉ̃ cʉ̃ ca doti majirijere, cʉ̃ menapʉ do biro ca tiiya manirijepʉ ĩaricaro añurije tii, ca ĩa ñaaña manirije tii bau nii, mʉja watoare cʉ̃ ca tiirije mena mʉjare ĩñowi Ʉmʉreco Pacʉ, teere añuro mʉja ca majirore birora.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Cʉ̃re, Ʉmʉreco Pacʉ “To biro biirucumi,” cʉ̃ ca ĩiricarore birora wedejãa eco, ca biigʉre mʉja pea bojoca ñañarã jʉoripʉ cʉ̃re mʉja jĩawʉ, yucʉ tenipʉ cʉ̃re paa pua tuuri.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 To biro mʉja ca tiicã pacaro Ʉmʉreco Pacʉ pee cʉ̃ ca cati tuaro cʉ̃re tiiri, ñañaro peti puniro bii yairiquere cʉ̃re ametʉeneupi. Bii yairique cãa, do biro pee cʉ̃re bii ametʉa nʉcã majiticãupa.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Wiogʉ David cãa, Jesús'rena ĩigʉ, o biro ĩiquĩupi:
25 David nati orot isan eo,
26 To biri yʉ yeri ʉjea nii. Bʉaro ʉjea niirique mena yʉ baja ʉjea nii. Yʉ upʉripʉ cãa, uwiricaro maniro cʉ̃pʉre yuecõa niirucu.
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 Yʉ ca cati niirijere, ca bii yairicarã cʉ̃ja ca niiri tabepʉra cũu cõacã, tiitirucumi; ñucã cʉ̃re pade bojari majʉ ca ñañarije manigʉ upʉri niiquĩrique cãare ca boa yairo tiitirucumi.
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Mʉ ca boorore biro nii nʉnʉa waariquere yʉre mʉ ĩñowʉ; yʉ pʉtora mʉ ca bojoca cʉti niirije mena, bʉaro yʉ ca ʉjea niiro mʉ tiirucu,” ĩiquĩupi David, Jesús cʉ̃ ca biipere.
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 Yʉ yaarã, díámacʉ̃ mʉjare yʉ wede majiorʉga, mani ñicʉ̃ David niiquĩricʉ, bii yaicoa, yaa cõa eco, cʉ̃ ca biiriquere. Mecʉ̃ripʉ cãare cʉ̃ maja ope mani watoara niicã ména.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 David niiquĩricʉa, ca biipere wede jʉgueri majʉ niiquĩupi. To biri Ʉmʉreco Pacʉ: “Yee méé mʉre yʉ ĩi,” ĩirique mena, “Mʉ pãramerã ca nii cojorãpʉre jĩcʉ̃ wiogʉ cʉ̃ ca niiro yʉ tiirucu,” cʉ̃re cʉ̃ ca ĩirijere majicãquĩupi mee.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 To biri, Ʉmʉreco Pacʉ cʉ̃ ca tiicojoricʉ Mesías, ca bii yaicoaricʉpʉra cʉ̃ ca cati tuarijere ĩa jʉgueri, o biro cʉ̃ ca biiperena ĩigʉ: “Mesías, cʉ̃re cʉ̃ja ca yaa cõarica opepʉra biicã yerijãa waa, cʉ̃ upʉri niiquĩriquea tii opepʉra boa yaicoa, biitirucu,” ĩi wedequĩupi David.
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 To biri, ani Jesús'rena cʉ̃ ca cati tuaro cʉ̃re tiiwi Ʉmʉreco Pacʉ. Teere mani niipetirãpʉra “To birora biiwʉ,” ca ĩirã wado mani nii.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Ʉmʉreco Pacʉ cʉ̃ ca tutuarije jʉori, ca nii majuropeegʉ tii eco, cʉ̃ díámacʉ̃ nʉña pee cũu eco, biiri jiro, ñucã, “Añuri Yerire mʉjare yʉ tiicojorucu,” jãare cʉ̃ ca ĩiricʉre cʉ̃ Pacʉ cʉ̃re cʉ̃ ca tiicojogʉre ñeeri jiro, cʉ̃ pea jãa niipetirãpʉre tiicojomi. Atere mecʉ̃re ĩa, tʉo, mʉja tii.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 David'ra ʉmʉreco tutipʉ mʉa waatiupi. Biiti pacagʉ o biro ĩiupi:
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 mʉ waparãre cʉ̃ja ca doca cũmuro yʉ ca tiiropʉ,’ ĩiupi.”
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 Mʉja Israel yaa pooga niipetirã, atere añuro majiña, yucʉ tenipʉ mʉja ca paa pua tuu jĩa cõajãgʉ Jesús'rena, Wiogʉ, Mesías, cʉ̃ ca niiro tiimi Ʉmʉreco Pacʉ —cʉ̃jare ĩiupi Pedro.
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 To biirije Pedro cʉ̃ ca ĩiro tʉorã, too ca nea pooricarã pea, niipetirãpʉra bʉaro tʉgoeñarique pai ametʉacoari, Pedrore, ñucã cʉ̃ mena macãrãre o biro ĩiupa:
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 To biro cʉ̃ja ca ĩiro, o biro cʉ̃jare ĩi yʉʉupi Pedro:
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Ate, “O biro yʉ tiirucu,” cʉ̃ ca ĩiriquea, mʉja yee, mʉja puna yee, ñucã yoaroripʉ ca niirã niipetirã Ʉpʉ mani Ʉmʉreco Pacʉ cʉ̃ ca jʉorʉgarã yee, niiro bii atea —cʉ̃jare ĩiupi Pedro.
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Ate, ñucã apeye paʉ wãmeri mena cʉ̃jare wede majio, o biro cʉ̃jare ĩi wedeupi Pedro:
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 To biri, Pedro cʉ̃ ca wederijere ca tʉo nʉnʉjeericarã, uwo coe ecoupa. Tii rʉmʉre Jesucristore ca tʉo nʉnʉjeerã, itia mil peti nii nemo waaupa.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Cʉ̃ja niipetirã, Jesús, cʉ̃ yee quetire cʉ̃ ca wede doti cojoricarã cʉ̃jare cʉ̃ja ca bue majiorijere añuro tʉo nʉnʉjee, cʉ̃ja ca cʉorijere ameri dica woo, ñucã jĩcãri mena juu bue, pan dica woo baa, tiirʉgarã nea poo, biicã niirucuupa.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Jesús, cʉ̃ yee quetire cʉ̃ ca wede doti cojoricarã, paʉ wãmeri ca ĩa ñaaña manirije cʉ̃ja ca tii bau niirijere ĩarã, niipetirãpʉra do biro pee ĩi majiticãupa.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Jesús're ca tʉo nʉnʉjeerã niipetirãpʉra jĩcãri mena nii, cʉ̃ja ca cʉorije mena cʉ̃ja majurope ameri dica woo, tii niirucuupa.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Cʉ̃ja yee ca niirijere, cʉ̃ja ca apeye cʉti niirijere, noni wapa jeeri, cʉ̃ja ca boorije ea tuaro, wapa tiirica tiirire ameri dica woorucuupa.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 To cãnacã rʉmʉra Ʉmʉreco Pacʉ yaa wiipʉ neacõa niirucuupa. Ñucã cʉ̃ja yaa wiijeri cõro añuro yeri ʉjea niirique mena pan're baa, baarique cʉ̃ja ca cʉorijere jĩcãri mena ameri dica woo baa,
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Ʉmʉreco Pacʉre ĩi nʉcʉ̃ bʉo baja peo, ñucã niipetirã bojoca cʉ̃jare añuro cʉ̃ ca ĩa mairijere bii ʉjea nii, bii niirucuupa. To cãnacã rʉmʉra aperã, Jesucristore ca tʉo nʉnʉjeerã, cʉ̃ja ca nii nemo nʉnʉa waaro cʉ̃jare tiiupi Ʉmʉreco Pacʉ.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.