Atos 27
U̶mʉreco pacʉ wederique (BAONT) vs AAI
1 “Italiapʉ ca tiicojo cojope niicu” ĩiri jiro, Pablore to biri aperã tia cũurica wiipʉ ca niirãre uwamarã cʉ̃ja ca niiri tabe, Emperador ca wãme cʉtiri tabe macʉ̃, uwamarã wiogʉ Julio ca wãme cʉtigʉpʉre cʉ̃jare wiyowa.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 To biri Adramitio macãga cũmua Asia yepa macã petaripʉ ca waarica mena ea jãa, jãa waawʉ. Tesalónica yepa macã macã Macedonia macʉ̃ Aristarco cãa jãa mena waawi.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Ape rʉmʉ Sidón macãre jãa ea waawʉ. Tii macãre uwamarã wiogʉ Julio pea Pablore añuro cʉ̃re tiiwi. Cʉ̃ mena macãrãre ĩa yuju, cʉ̃ja pee cãa cʉ̃re tii nemo, cʉ̃ja tiijato ĩigʉ, to birora cʉ̃re ĩacãwi.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Sidón bua jãa waarãra, Chipre yucʉ pooga ditoye pee jãa ametʉa waawʉ, jãa ca waaro díámacʉ̃ peera wino ca paa puu ãpõtĩoro macã.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Tii yaare Cilicia, Panfilia yepari ãpõtĩñaro ametʉa, waa nʉnʉa waarã, Licia yepa macã macã Mira ca wãme cʉtiri macãre jãa eawʉ.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Tii macãrã uwamarã wiogʉ jĩcãga cũmua Alejandría macãga, Italiapʉ ca waaricare bʉari waa nʉnʉa waarʉgarã, tiiga pee jãare ea jãa dotiwi.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Too waa nʉnʉa waarã paʉ rʉmʉri, añuroacã jãa bii nʉnʉa waawʉ. Biirique peti, Gnido ca wãme cʉtiri macã ãpõtĩñarore jãa eawʉ. Ména, wino to birora ca paa puu ãpõtĩocã niiro macã, Salmona ãpõtĩñarore, Creta yucʉ poogare amojode ametʉa waarã,
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 tii yucʉ pooga tʉjarore ca yoacãro wioro bii paja yuju nʉnʉa waa, Añuri Petari ca wãme cʉtiri tabe, Lasea macã pʉtoacã ca niiri tabere jãa eawʉ.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 To biroacã bii nʉnʉa waama ĩirã, yoaro peti biirã jãa biiwʉ. Pue bʉcʉ eacoaro ca biiro macã, waaricaro bʉaro uwioro dooro tiiwʉ, mee baarique betiri juu buerica boje rʉmʉ ca ametʉacoarique ca niiro macã. To biri Pablo pea o biro cʉ̃jare ĩi wede majiowi:
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 —Yʉ mena macãrã, yʉ ca ĩajata, ano mani ca waape uwio majuropeecãro dooro tii, cũmuare cõacã, apeyera cõacã, ñucã mani majuropeecã bii yaicoa mani biicãrʉga —cʉ̃jare ĩimiwi.
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 To biro cʉ̃jare cʉ̃ ca ĩi pacaro, uwamarã wiogʉ pea, Pablo cʉ̃ ca ĩirijere tʉoricaro ʉno, tii cũmua wiogʉ, ñucã tii cũmuare ca waa tuugʉ peere boca tʉo nʉnʉjeewi.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Tii peta pea, pue bʉcʉ ametʉenerica tabe ʉno méé ca niiro macã, niipetirã jañuripʉra, “Creta macã peta jotoa pee cãare doca pee cãare, muipũ cʉ̃ ca ñaajãa waari nʉña peere ca nii cojori peta Fenicepʉ, pue bʉcʉ ca ametʉenepe niicu,” ĩi tʉgoeñawa.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Jõcʉ̃ jiro macã nʉña peere añuroacã wino ca paa puu jʉo dooro ĩarã, “Mee mani ca boorore birora bii,” ĩi tʉgoeñari, cʉ̃ja ca cũu ñeerique come pĩirire jee mʉene jãa, Creta yucʉ pooga wejare jãa waa nʉnʉa waawʉ.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Ca yoa waatirora, muipũ cʉ̃ ca mʉa doori nʉña to biri jotoa macã nʉña watoare wino ca paa puu doorije pea tutuaro paa puu ñaatua eawʉ cũmuare.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 To biri wino ca paa puu dooro díámacʉ̃ pee, cũmuare do biro tii waa queno poo majitima ĩirã, tee ca paa puu cojoro peera jãa waacã yai waawʉ.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Cauda ca wãme cʉtiri yucʉ pooga wejare bʉaro ca wino ca paa puuti jañuri tabe pee ametʉa waarã, biirique peti, duarã ea jãaricaga cũmuare jãa ami jãawʉ.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Tiigare ami jãa yapano, cũmua pairica peere pũugʉ dʉpo daari mena jia ñee nemowa. Jiro, “Jita dupari buari Sirte maquẽpʉ mani ñaapeabocu,” ĩi uwima ĩirã, juti quejeri cʉ̃ja ca tʉ̃a mʉene nʉcõriquere jee duwio, ca paja ñeeri pĩire ami cõa poori, ca wino paa puurije menara jãa waacã yai waawʉ.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Ména ape rʉmʉ pee cãare to birora wino bʉaro jãare ca paa puu cõa tuucõa niiro macã, cũmuapʉ ca niirije apeyere diapʉ jee cõañua jʉo waawa.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Itia rʉmʉ ca waaro, cʉ̃ja majuropeera cũmua maquẽre jee cõañua peticãwa.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Paʉ rʉmʉri muipũ ʉnora, ñocõa ʉnora bauri méé, bʉaro jañuro too ca wino paa puu nʉnʉa waaro ĩarã, “Mani caticãrucu,” ĩirique ʉnopʉa jãare manicãwʉ yua.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Paʉ rʉmʉri baari méé jãa ca biiro macã, Pablo pea niipetirã watoa wãmʉ nʉcã, o biro ĩiwi: Pablo jãari cʉ̃ja ca waari cũmua ca wati bate dua waarique. Hch 27.13-26|src="CN02042B.tif" size="span"
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 To ca bii pacaro mecʉ̃ra jʉtirititicãña, jĩcʉ̃ ʉno peera mani bii yaitirucu biirãpʉa. Cũmua wado yairucu.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Meepʉ macã ñami, cʉ̃ yʉʉ nii, cʉ̃ yeere pade cote, yʉ ca tiigʉ, Ʉmʉreco Pacʉ cʉ̃ ca tiicojoricʉ jĩcʉ̃ cʉ̃ pʉto macʉ̃ yʉre baua eari,
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 o biro yʉre ĩijãwi: “Uwiticãña Pablo. Roma macʉ̃ wiogʉ pʉtopʉ mʉ eacoarucu. Mʉ jʉori, mʉ mena cũmua ca niirã niipetirãre cʉ̃jare ametʉenerucumi Ʉmʉreco Pacʉ,” yʉre ĩijãwi.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 To biri, tʉgoeña tutuaya yʉ mena macãrã. Yʉa Ʉmʉreco Pacʉre, “Cʉ̃ ca ĩirore birora ca tiigʉ niimi,” yʉ ĩi, to biri “Cʉ̃ pʉto macʉ̃ yʉre cʉ̃ ca ĩijãrore birora biirucu,” yʉ ĩicã.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Biirãpʉa, yucʉ poogapʉ mani ñaapearucu —ĩiwi Pablo.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Jãa ca waari tabe díámacʉ̃ waatirãra apero pee jãare ca wino paa puu cojocãro macã, pʉa semana peti dia pairi yaa Adriaticopʉre bii paja yuju ñami waarã, ñami decomacã peti cũmua waatuuri maja pea, “Mee, yepa ea waarã mani tii,” ĩi majiupa.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 To biri, ¿no cõro to ʉ̃cʉ̃ati? ĩirã, cõoñarica daa mena cõoñawa. Treinta y siete metros ʉ̃cʉ̃awʉ tii tabe. Jʉguero jañuro cõoñawa ñucã, too pea veintisiete metros'ra ʉ̃cʉ̃acãwʉ yua.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 “Ʉ̃tãgaaripʉ mani ñaatuare,” ĩi uwima ĩirã, cũmuare to nʉcʉ̃ ñee poojato ĩirã, come pĩiri bapari pĩi cũmua ca waa tuuro pee jee cõañuari, “Yoari méé ca boero tiiya Ʉmʉreco Pacʉ,” ĩi jãi niiwa.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Cũmua waa tuuri maja pea, “Ca duticoape niicu” ĩi tʉgoeñari, cũmua ĩquĩa pee, come pĩiri jee cõañuarãre biro tii ditori, ca duaro ea jãaricaga cũmuare ami duwio jʉo waawa.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 To biro cʉ̃ja ca tiiro, Pablo pea uwamarã wiogʉre, cʉ̃ uwamarãre, o biro cʉ̃jare ĩi wedewi:
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 To cõrora uwamarã pea tii cũmuare jia ñeerica daarire paa jude, diapʉ tii cõañua weocãwa.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Tii ñami ca boe doori tabere, Pablo pea niipetirãpʉrena petopʉra apeye ʉno baaya ĩigʉ, o biro ĩiwi:
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Apeye ʉno baaya petopʉra, mʉjare yʉ ĩi: Catirʉgarã ca baaparã mʉja nii, jĩcʉ̃ mʉja mena macʉ̃ ʉno peerena, mʉja dʉpʉga maquẽ poa jĩcã daacã ʉnora mʉjare yai weotirucu —cʉ̃jare ĩiwi.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 To biro ĩigʉra, pan'gare ami, niipetirã cʉ̃ja ca ĩa cojoro, Ʉmʉreco Pacʉre, “Añu majuropeecã” ĩi juu bue yapano, pee ami, baawi.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 To biro cʉ̃ ca tiiro ĩarã, niipetirã tʉgoeña tutua, cʉ̃ja cãa, ʉjea niirique mena baawa.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Tii cũmuapʉre ca niirã niipetirã, doscientos setenta y seis peti jãa niiwʉ.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Cʉ̃ja ca baarʉgaro cõro baa yapano cũmuare to nʉcʉ̃ti jañujato ĩirã, trigo poarire jee cõañua bate dʉowa.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Ca boe waaro cũmuare ca waa tuurã pea, tii yepare ĩa majitiwa. To bii pacarã, jita dupari yepapʉre ca nii pãa waari jawire ĩari, “Tii jawi pee cũmuare mani waa pãa waa ñaaco,” ĩiwa.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 To biro ĩi, cũmuare to paja ñeejato ĩirã, come pĩiri cʉ̃ja ca jia yoo duwio cojorica daarire diapʉra paa jude cõañua cojo, ñucã waa tuurica pĩirire popio duwio cojori jiro cũmua ĩquĩa pee ca niiri quejerore wino ca paa puu cojoro pee tʉ̃a mʉene nʉcõ, jita dupari yepa pee waa pãa nʉnʉa waawa.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Cũmua pea jita dupari yepa ca nii wia dooro pee waa, tii yepapʉ ñaapea peyacã cũmu waawʉ. Cũmua ĩquĩa pea, dia jupea jita dupari yepapʉ ñaapeacãri ãcũrucuri méé ca biiro, cũmua waa tuurica tua pee oco ca jaberije ñaatuarora wati batecã nʉnʉa doowʉ.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 To biro ca biiro, uwamarã pea cʉ̃ja ca ñee waaricarã jĩcʉ̃ ʉno peera cʉ̃ja ca baa dutitipere biro ĩirã, jĩa batecãrʉga tʉgoeñamiupa.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Cʉ̃ja wiogʉ pea Pablo menarena jĩa cõacãbocuma ĩima ĩigʉ, cʉ̃jare jĩa dotitiwi. Dotitigʉra, “Ca baa majirã ʉno ñaañua jʉgue baa pãa waarãja;
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 aperã yucʉ pĩiri, ñucã cũmua ca wati bateri pĩiri mena peja pãa waarãja,” ĩiwi. To biro tiirã, niipetirãpʉra añuro cati añurãra tii yucʉ poogare jãa eawʉ.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.