Mateus 26

Waimaha NT (BAO_NTW) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ate niipetirije ĩi yapano, o biro ĩiwi Jesús, jãa, cʉ̃ buerãre:
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 —Mee mʉja maji, pʉa rʉmʉ jiro Pascua boje rʉmʉ ca niirijere. Yʉ, Ca Nii Majuropeegʉ Macʉ̃re noni cõacãrucuma, yucʉ tenipʉ yʉre cʉ̃ja paa pua tuu cõajato ĩirã —ĩiwi.
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Tii rʉmʉrirena, paia ʉparã, to biri judíos're ca jʉo niirã, paia wiogʉ Caifás yaa wiipʉ neari,
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 watoara jĩcã wãme ĩi dito buiyeeri Jesús're ñeeri cʉ̃ja ca jĩa cõapere ameri wede peniupa.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Biirãpʉa, “Boje rʉmʉ petira mani tiiticãjaco, bojoca ajiari uwiorije cʉ̃ja ca tiitipere biro ĩirã,” ameri ĩiupa.
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Jesús, Betaniapʉre Simón ca cami boagʉ cʉ̃ja ca ĩigʉ yaa wiipʉ cʉ̃ ca niiro,
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 jĩcõ nomio ʉ̃tãgamena cʉ̃ja ca quenorica rʉacã dadaro ca jʉti añurije ca wapa pacarijere ca ami doorico jãa eawo. Jãa ea, Jesús baarique peorica pĩi pʉto cʉ̃ ca duwiro, ca jʉti añurijere cʉ̃ dʉpʉga jotoare pio peowo.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Jãa, cʉ̃ buerã pea, to biro cõ ca tiiro ĩari, ajiama ĩirã: —¡Níjá! ¿Ñee tiigo ca wapa pacarijere to biro peti cõ tii batecãti?
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Ca boo pacarãre tii nemorʉgo wapa pacaro noni wapa jee bojapo cõa —jãa ameri ĩiwʉ.
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Jesús pea to biro jãa ca ĩirijere majiri, o biro jãare ĩiwi: —¿Ñee tiirã atiore to biro mʉja ĩi pato wãcõti? Yʉ menare añurijere tiigo tiimo.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Ca boo pacarãra mʉja watoare to birora mʉja cʉocõa niirucu. Yʉ pee docare yoaro yʉre mʉja cʉotirucu.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Atio, ca jʉti añurijere yʉ upʉre pio peogo, yʉre cʉ̃ja ca yaa cõapepʉre queno yuego tiimo.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Yee méé mʉjare yʉ ĩi: Ati yepare noo ca niiri taberipʉ ate añurije quetire cʉ̃ja ca wederi taberipʉ, atio cõ ca tiirije cãare wederucuma. To biro cʉ̃ja ca ĩiro, cõ cãa majirico niirucumo —ĩiwi.
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Jĩcʉ̃, jãa cʉ̃ buerã pʉa amo peti, dʉpore pʉaga penituaro ca niirã mena macʉ̃, Judas Iscariote ca wãme cʉtigʉ, paia ʉparãre ĩagʉ waari,
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 o biro cʉ̃jare ĩiupi: —Jesús're mʉjare yʉ ca tiicojojata, ¿no cõro yʉre mʉja wapa tiirãti? —ĩiupi. To biro cʉ̃ ca ĩiro, cʉ̃ja pea treinta tiiri, plata tiiri cʉ̃re wapa tiiupa Judas're.
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 To biro cʉ̃re cʉ̃ja ca tiiri tabera, Judas pea Jesús're cʉ̃ ca ñee doti majipa tabe ʉnore ama jʉo waaupi.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Pascua boje rʉmʉ ca nii jʉori rʉmʉre, pan ca wauarije ca ayiaya manirije baarica rʉmʉ ca earo, jãa cʉ̃ buerã pea cʉ̃ pʉto ea, o biro cʉ̃re jãa ĩi jãiñawʉ: —¿Noopʉ Pascua mani ca baapere jãa ca quenoro mʉ booti? —jãa ĩiwʉ.
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 To biro jãa ca ĩiro, o biro jãare ĩi yʉʉwi: —Jerusalén macãpʉ waari, jĩcʉ̃ yaa wiire eari, o biro cʉ̃re ĩiña: “Buegʉ o biro ĩimi: ‘Mee, yʉ yaa rʉmʉ cõñacã doo, to biri mʉ yaa wiipʉ yʉ buerã mena Pascua boje rʉmʉre yʉ ametʉenegʉ waarucu,’ ĩimi,” cʉ̃re mʉja ĩirucu —jãare ĩiwi Jesús.
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 To biro cʉ̃ ca ĩiro jãa pea, Jesús cʉ̃ ca tii dotirore biro jãa tiiwʉ. To biri tii wiipʉ jãa queno yuewʉ, Pascua boje rʉmʉ jãa ca baapere.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Naiori tabe ca niiro, Jesús pea tii wiipʉ, jãa, pʉa amo peti, dʉpore pʉaga penituaro ca niirã cʉ̃ buerã mena baarique peorica pĩi pʉto bii duwiwi.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Jãa ca baa niiro ʉnora, o biro jãare ĩiwi Jesús: —Yee méé mʉjare yʉ ĩi: Jĩcʉ̃ mʉja mena macʉ̃ra yʉre wedejãa buiyee cõacãrucumi —ĩiwi.
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 To biro cʉ̃ ca ĩiro jãa pea, bʉaro tʉgoeñarique pai, jãa ca niiro cõro o biro cʉ̃re jãa ĩi jãiñawʉ: —¿Wiogʉ, yʉra yʉ niicã tiimigʉti? —jãa ĩiwʉ.
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 To biro jãa ca ĩiro, o biro jãare ĩiwi Jesús: —Jĩcʉ̃, yʉ ca joari baparena cʉ̃ pan're ca weyogʉ niimi, yʉre ca wedejãapʉ.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Biigʉpʉa yʉ, Ca Nii Majuropeegʉ Macʉ̃a, Ʉmʉreco Pacʉ wederiquere cʉ̃ja ca owarique ca ĩirore birora biigʉ doogʉ yʉ tii. Yʉre ca wedejãa buiyee cõagʉ pea, ñañaro peti biigʉ doogʉ tiimi. Cʉ̃ra, cʉ̃ ca baʉatijata, añucãbojapa —ĩiwi.
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 To biro cʉ̃ ca ĩirora, Judas, Jesús're ca wedejãa buiyee cõapʉ pea, o biro cʉ̃re ĩi jãiñawi: —¡Buegʉ! ¿Yʉra yʉ niicãtimiti? —cʉ̃re ĩiwi. To biro cʉ̃ ca ĩiro: —Mee, mʉra mʉ ĩi —cʉ̃re ĩi yʉʉwi Jesús.
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Jãa ca baa niirora Jesús pea pan're ami, Ʉmʉreco Pacʉre: “Añu majuropeecã” ĩi yapano, pee bato, jãa cʉ̃ buerãre o biro jãare ĩi tiicojowi: —Amiri baaya. Atea yʉ upʉ nii —ĩiwi.
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Jiro ñucã, ʉje oco bapare ami, Ʉmʉreco Pacʉre, “Añu majuropeecã” ĩi yapano, o biro ĩigʉra jãa peere noni cojowi: —Mʉja niipetirãpʉra ati bapare jiniña.
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 Atea yʉ díi nii, Ʉmʉreco Pacʉ “Wãma wãme yʉ tiirucu,” cʉ̃ ca ĩiriquere cʉ̃ ca ĩiricarore biro to biijato ĩiro ca biirije, paʉ bojoca cʉ̃ja ca ñañarije wapare ametʉene bojagʉ yʉ ca bii yaipe.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 O biro mʉjare yʉ ĩi: Ate ote ʉje ocore pʉati yʉ jini nemotirucu, mʉja mena yʉ Pacʉ cʉ̃ ca doti niiri tabepʉ wãma ʉje ocore yʉ ca jiniparo jʉguero —jãare ĩiwi Jesús.
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Jiro, salmos baja yapano, Olivos buuropʉ jãa waacoawʉ.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Toopʉ o biro jãare ĩiwi Jesús: —Ati ñamire mʉja niipetirãpʉra yʉre mʉja waa weocoarucu. O biro ĩi owarique nii:
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Biigʉpʉa, cati tuari jiro, mʉja jʉguero Galileapʉ yʉ waarucu —ĩiwi.
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 To biro cʉ̃ ca ĩiro, Pedro pea o biro cʉ̃re ĩi yʉʉwi: —Niipetirã mʉre cʉ̃ja ca waa weocoamijata cãare, yʉa mʉre yʉ waa weotirucu —cʉ̃re ĩiwi.
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 To biro cʉ̃ ca ĩiro, Jesús pea o biro cʉ̃re ĩiwi: —Yee méé mʉre yʉ ĩi: Ati ñamira ãbocʉ cʉ̃ ca wedeparo jʉguero, itiati peti, “¡Cʉ̃re yʉ majiti!” mʉ ĩi ditorucu —ĩiwi Pedrore.
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Cʉ̃ pea o biro cʉ̃re ĩiwi: —Mʉ menara yʉ ca bii yaipe to ca niijata cãare, “¡Cʉ̃re yʉ majiti!” yʉ ĩi ditotirucu yʉa —ĩiwi Pedro. To biro cʉ̃ ca ĩiro, jãa Jesús buerã niipetirãpʉra to biro wado jãa ĩiwʉ.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Jiro Jesús jãa mena Getsemaní ca wãme cʉtiropʉ waa, toopʉ eagʉ, o biro jãare ĩiwi: —Õo pee waari yʉ ca juu buegʉ waaro ʉno, anora duwiya ména —ĩiwi.
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 To biro ĩi, Pedrore, Zebedeo puna pʉarãre, jʉo waawi. Too waagʉ, bʉaro tʉgoeñarique pai yaja pua bii jʉo waaupi Jesús.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 To biri o biro cʉ̃jare ĩiupi: —Yʉ ca cati niirijepʉra bii yaicoaricarore biropʉ yʉ tʉgoeña yapa pua. Anora tuari, cãnitirãra yʉ menara ĩacã niiña —ĩiupi.
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 To biro ĩi yapano, cʉ̃ja jʉguero jañuro waa, yepapʉ muu bia cũmu waari, o biro ĩi juu bueupi: —¡Cáacʉ! Ametʉenerique ʉnora to ca niijata, ñañaro yʉ ca tamʉoro yʉre tiiticãña. Biigʉpʉa, yʉ ca boorore biro tiiticãña. Mʉ ca boorore biro pee to biijato —ĩiupi.
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Juu bue yapano, cʉ̃ buerã pʉto pee tua waagʉ, ca cãnirãpʉre cʉ̃jare bʉa eari, o biro ĩiupi Jesús, Pedrore: —¿Jĩcã nimaro ʉno peera, cãnitirãra yʉ mena mʉja ĩa bayitijãri?
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Cãnitirãra juu bueya, ñañarije ca bii buiyeerijere jãa tiire ĩirã. Añurijere mʉja tiirʉga tʉgoeña biirãpʉa, bʉari mʉja tʉgoeña bayiti majuropeecã —ĩiupi.
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Waa, ñucã o biro ĩi juu bueupi Jesús: —¡Cáacʉ! Ano ñañaro yʉ ca biipere do biro tii camota majiña manirije to ca niijata, mʉ ca boori wãme tiiya —ĩiupi.
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Juu bue yapano tua waagʉ, ca cãnirãpʉre bʉa eacãupi ñucã. Bʉaro ca wʉgoa eyoro macã, cʉ̃ja capegaari ĩa pãa bayiri méé bii niiupa.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 To biro cʉ̃ja ca biiro ĩa, Jesús pea toora cʉ̃jare cũu, juu buegʉ waacoaupi ñucã. Cʉ̃ ca ĩiricarore birora ĩi juu bueupi.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 To cõrora cʉ̃ buerã pʉto pee tua waa, o biro cʉ̃jare ĩiupi: —¿Ména to birora cãni, yerijãa, mʉja biicõa niiti? Mee, yʉ, Ca Nii Majuropeegʉ Macʉ̃re, ñañarije ca tiirãpʉre yʉre cʉ̃ja ca noni cõari tabe eacoa.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 ¡Wãmʉ nʉcãña! ¡Jamʉ! ¡Mee, ĩirã tʉja doomi, yʉre ca wedejãa buiyee cõagʉ! —ĩiupi Jesús.
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Jesús to biro cʉ̃ ca ĩi niirora, Judas, jãa, Jesús buerã pʉa amo peti, dʉpore pʉaga penituaro mena macʉ̃ra, paʉ bojoca, jaderica pĩiri, yucʉ dʉcari, beju cʉticãri, paia ʉparã, to biri judíos're ca jʉo niirã cʉ̃ja ca tiicojoricarã mena bapa cʉti eawi.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Ména, wedejãari majʉ Judas pea, o biro cʉ̃jare ĩiupi Jesús're ca ñeeparãre: —Cʉ̃ wajopuare yʉ ca ũpũgʉ niirucumi. Cʉ̃re mʉja ñeerucu —ĩiupi.
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 To biri Judas, Jesús pʉto eagʉ: —¡Buegʉ mʉ niimite! —ĩiwi. To biro ĩigʉra, cʉ̃ wajopuare ũpũ, cʉ̃re tii añu doti eawi.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 To biro cʉ̃ ca tiiro, Jesús pea o biro cʉ̃re ĩiwi: —Yʉ mena macʉ̃, mʉ ca tiirʉga dooriquere jĩcãto tiiya —ĩiwi. To biro cʉ̃ ca ĩirora aperã pea doo, Jesús're cʉ̃re ñeewa.
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 To biro cʉ̃ja ca tiirora jĩcʉ̃ jãa mena macʉ̃, cʉ̃ niipĩi tʉ̃a wee amiri, paia wiogʉre pade coteri majʉ amoperore paa taa ñoocã cojowi.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 To biro cʉ̃ ca tiiro, Jesús pea o biro cʉ̃re ĩiwi: —Mʉ niipĩire ca niiricaropʉra queno cũuña. Niipĩiri mena ca ameri quẽerã niipetirãpʉra, niipĩi menara jĩa ecorucuma.
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 Tii nemorique yʉ ca boojata, yʉ Pacʉre yʉ ca jãiro, “Mee, pʉa amo peti, dʉpore pʉaga penituaro ca niiri poogaari peti cʉ̃ pʉto macãrã uwamarãre tiicojo yerijãabocumi,” ¿mʉ ĩi majititi?
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 To biro to ca biijata, do biro pee biicãri Ʉmʉreco Pacʉ wederique: “To biro biirucu,” ¿cʉ̃ja ca ĩi owa cũuquĩrique cʉ̃ja ca ĩiricarore birora to biibogajati? —ĩiwi Jesús.
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Ĩi yapano, o biro ĩi jãiñawi bojocare: —¿Ñee tiirã jee dutiri majʉre ca tiirãre biro niipĩiri, yucʉ dʉcari, jeecãricarã yʉre mʉja ñeerã doojãri? To cãnacã rʉmʉra Ʉmʉreco Pacʉ yaa wiipʉ yʉ bue niirucujãwʉ. Jĩcãti ʉno peera yʉre ñee, mʉja tiitirucujãwʉ.
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Biiropʉa, ate niipetirije Ʉmʉreco Pacʉ yee quetire wede jʉgueri maja “O biro biirucu,” cʉ̃ja ca ĩi owaquĩricarore biro to biijato ĩiro bii —ĩiwi. To cõrora jãa, Jesús buerã pea, jãa niipetirãpʉra cʉ̃re jãa duti weocoawʉ.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Jesús're ca ñee waaricarã pea, paia wiogʉ Caifás yaa wii, doti cũuriquere ca jʉo buerã, judíos're ca jʉo niirã, cʉ̃ja ca nea poo niiropʉ cʉ̃re ami waaupa.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 To biro cʉ̃ja ca tiiro, Pedro pea yoaropʉra cʉ̃jare nʉnʉ waa, paia wiogʉ yaa wii macã yepapʉ eacoaupi. Jãa waa, Ʉmʉreco Pacʉ yaa wii coteri maja uwamarã mena ea nuu waaupi, “¿Do biro peti Jesús're cʉ̃ja tii nʉnʉa waamirãti?” ĩi ĩarʉgʉ.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Paia ʉparã, ʉparã ca nii majuropeera niipetirã, Jesús're jĩa dotirʉgarã, watoara ĩi buiyeerica wãmeri ama niiupa.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 To biro ĩi pacarã, watoara paʉ cʉ̃ja ca wedejãa niirije ca nii pacaro, jĩcã wãme ʉno peera bʉaticãupa. Biirique peti pʉarã,
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 o biro ca ĩirã eaupa: —Ania o biro ĩiwi: “Yʉa, Ʉmʉreco Pacʉ yaa wiire wee batecã, ñucã itia rʉmʉ jirora yʉ queno yapanocã maji,” ĩiwi —ĩi wedejãaupa.
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 To cõrora paia ʉpʉ pea wãmʉ nʉcã, o biro ĩiupi Jesús're: —¿Ñee tiigʉ mʉ yʉʉtiti? ¿Do biro ĩirʉgaro to ĩiti, ano o biirije mʉre cʉ̃ja ca ĩi wedejãarije? —ĩiupi.
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Jesús pea wedetiupi. To biro cʉ̃ ca biiro, paia wiogʉ pea o biro cʉ̃re ĩiupi: —“Ʉmʉreco Pacʉ, to birora ca caticõa niigʉ wãme mena díámacʉ̃ jãare wedeya,” mʉre yʉ ĩi. ¿Díámacʉ̃ra mʉa, Ʉmʉreco Pacʉ Macʉ̃ Mesías'ra mʉ niiti? —ĩiupi.
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 To biro cʉ̃ ca ĩiro, Jesús pea o biro cʉ̃re ĩi yʉʉupi: —Mee, mʉra mʉ ĩi: Yʉ, Ca Nii Majuropeegʉ Macʉ̃re, niipetirijepʉre Ca Doti Tutua Niigʉ cʉ̃ ca duwiro díámacʉ̃ nʉña pee ca duwigʉre,ñucã ʉmʉreco quejero maquẽ bueri bʉrʉripʉ yʉ ca dooro, mʉja niipetirã yʉre mʉja ĩarucu —ĩiupi.
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 To biro cʉ̃ ca ĩirora, paia wiogʉ pea ajia ametʉacoama ĩigʉ, cʉ̃ jutirore tʉ̃a yega, o biro ĩiupi: —Ania, Ʉmʉreco Pacʉre ñañarije peti ii tuticãmi. Ñee peere ĩirã cõro ca wede nemoparãre paʉ jañuro mani ama nemotirucu. Mee, mʉjara ñañarije cʉ̃ ca ĩi tutirijere mʉja tʉo,
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 atere ¿do biro mʉja ĩi tʉgoeñati? —ĩiupi. To biro cʉ̃ ca ĩiro: —Ñañarije cʉ̃ ca ĩi tutirije wapa, ca jĩa ecopʉra niimi —ĩi yʉʉupa.
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 To biro ĩirã, cʉ̃ diámacʉ̃re ʉjeco eo tuu, cʉ̃re ñoje, ñucã aperã cʉ̃re paa, tiirãra,
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 o biro cʉ̃re ĩiupa: —Mʉ, Ʉmʉreco Pacʉ cʉ̃ ca tiicojoricʉ Mesías ca niigʉa ĩi bʉaya, ¿ñiru mʉre cʉ̃ paajãri? —ĩi epeupa.
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 To biro cʉ̃ja ca ĩi nii ditoye, Pedro pea macã yepapʉra cʉ̃ ca duwirucuro, jĩcõ pade coteri majo cʉ̃ pʉto eari, o biro cʉ̃re ĩiupo: —Mʉ cãa Galilea macʉ̃ Jesús menara mʉ waa yujurucujãwʉ —ĩiupo.
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 To biro cõ ca ĩiro, Pedro pea niipetirã cʉ̃ja ca tʉo cojoro, o biro ĩi ditoupi: —Yʉ majiti nija, ¿ñee ʉnore mʉ ĩiti? —ĩiupi.
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Jiro jope pee cʉ̃ ca witi waaro, ñucã apeo pade coteri majo cʉ̃re ĩari, o biro ĩiupo, aperã to ca niirãre: —Ani cãa, Nazaret macʉ̃ Jesús menara niirucuwi —cʉ̃jare ĩiupo.
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Cʉ̃ pea ñucã: —Yee méé yʉ ĩi nija. Yʉ majiti majuropeecã cʉ̃ra —ĩi ditoupi.
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Ñucã jiro jañuroacã too ca niirã Pedro pʉto doori, o biro cʉ̃re ĩiupa: —Yee méé jãa ĩi. Mʉ cãa, cʉ̃ja mena macʉ̃ra mʉ nii. Mʉ ca wederijepʉra tʉo majiricarora Galilea macãrã cʉ̃ja ca wederijera mʉ wede —cʉ̃re ĩiupa.
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 To biro cʉ̃ja ca ĩiro, cʉ̃ pea ñañarije cʉ̃jare ĩi tuti jañuripʉ: —Yee méé yʉ ĩi “Yʉ majiti,” mʉjare yʉ ĩijãwʉ —cʉ̃jare ĩiupi. To biro cʉ̃ ca ĩi niirora, ãbocʉ wedeupi.
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 To cõrora Pedro pea: “Ãbocʉ cʉ̃ ca wedeparo jʉguero, itiati peti ‘¡Cʉ̃re yʉ majiti!’ mʉ ĩi ditorucu,” Jesús cʉ̃re cʉ̃ ca ĩiriquere tʉgoeña bʉaupi. To cõrora Pedro too ca niiricʉ witi waa, bʉaro tʉgoeñarique pai añuro méé otiupi.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.