Lucas 5

Waimaha NT (BAO_NTW) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jĩcã rʉmʉ Jesús, Genesaret ʉtabʉcʉra tʉjaropʉ cʉ̃ ca niiro, Ʉmʉreco Pacʉ yee quetire cʉ̃ ca wedero ca tʉorʉgarã paʉ bojoca do biro tii majiña maniro, ʉta bijaroacã ameri tuutu nea poo nʉnʉa dooupa.
1 Veya ta Jesu Genesaret harew kukuf rewarewan batabat sabuw rou’ay gagamin na’in God ana tur nowaramih hinahinah hina biyan hitit.
2 To biro cʉ̃ja ca bii nea poo dooro, Jesús pea cũmua pʉaga, wai jĩari maja cʉ̃ja bapi yucʉre coerã waarã jita dupari yepapʉ cʉ̃ja ca maa weoricagaarire ĩa bʉaupi.
2 Naatu nati dones yanamaim siy bowayah hai wa rou’ab hitain hiyen hi’inu’in Jesu itah, baise siy bowayah hin hai buwat hisasouwen.
3 Tiigaarire, jĩcãga, Simón yaa cũmuare ea jãa, õo jañuroacã juu wiyo dotiupi. Jiro tii cũmuapʉ ea nuu waari, toopʉ menara bojocare Ʉmʉreco Pacʉ yee quetire cʉ̃jare bueupi.
3 Jesu wa nati awar hibatabat wanawanahimaim Simon ana wa bai afe’en yen mare iu inatait tetenane rouw. Naatu Jesu mare sabuw rau’ay gagamin ma i’obaibiyih. Jesus wa efe’en ma sabuw ebi’obaiyih|alt="Jesus teaching from boat" src="CN01705B.TIF" size="col" loc="Luk 5.3" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.3"
4 Cʉ̃jare bue yapano, o biro ĩiupi Simón're: —Wai ñeerʉgarã, atira ca ʉ̃cʉ̃ari tabe pee cũmua mena wia waari, toopʉ mʉja bapi yucʉre cõañuaña —ĩiupi.
4 Bi’obaibiyih ufunamaim, Simon iu, “A’wa kukutait itit taiyomaim a sabuw bairi buwat kwaya kwaway.”
5 To biro cʉ̃ ca ĩirora Simón pea o biro cʉ̃re ĩi yʉʉupi Jesús're: —Buegʉ, meepʉ macã ñamire jãa waja boecoamijãwʉ mee. Jĩcʉ̃ ʉnora jĩarucu, jãa tiitijãwʉ. Mʉ, yʉre mʉ ca dotiro macã mʉ ca dotirore biro yʉ tiirucu —ĩiupi.
5 Simon eo, “Regah, fai manin buwat aya ama’am mar to men kafai siy ta eon, baise o kuo’o imih boro anasinaf.”
6 To biro tiirã, paʉ cʉ̃ja bapi yucʉ yegaboropʉ wai waja bʉaupa.
6 Basit, buwat hitaiy re, siy batabat wanawanan run buwat kafa’imo tatakweb.
7 To biro cʉ̃ja ca biiro, cʉ̃ja mena macãrã ape cũmuapʉ ca niirãre, “Jãare wai jee nemorã dooya” ĩirã, cʉ̃jare bʉa jʉo cojoupa. To biro cʉ̃ja ca tiiro ea, waire cʉ̃jare jee nemorã, pʉagapʉrena cũmu duucãboupa.
7 Turahinah wa ta afe’en hima’am na baibaisih isan himan, naatu turahinah hina bairi siy hibow wa rou’ab hiwan yen awah karatan, wa hairi kafa’imo hita’unun.
8 To biro ca biiro ĩagʉ Simón Pedro pea, Jesús pʉto cʉ̃ ãjʉro jupeari mena tuetuu ea nuu waari, o biro cʉ̃re ĩiupi: —Wiogʉ, yʉre camotati waagʉja. Ñañarije ca tiigʉ yʉ nii yʉa —ĩiupi.
8 Abisa matar Simon Peter i’itin ana maramaim Jesu nanamaim sun yowen re eo, “Regah, kwihamiyu sa’ab kwen, ayu i bowabow kakafin wairafu.”
9 Atere to biro ĩiupi, Simón, to biri cʉ̃ mena macãrã cãa, to cõro pairo cʉ̃ja ca wai jĩarijere cʉ̃ja ca ĩa ʉcʉacoarije ca niiro macã.
9 Naatu Simon ana ofonah bairi siy moumurih na’in hibowabow isan hifofofor men kafaita.
10 Ñucã Zebedeo puna Santiago, Juan, Simón mena macãrã cãa to birora biiupa. To biro cʉ̃ja ca biiro, Jesús pea o biro ĩiupi Simón're: —Uwiticãña. Mʉa mecʉ̃ mena, waire mʉ ca waja majirore birora mʉ tiirucu bojoca cãare—cʉ̃re ĩiupi.
10 Zebedee natunatun James naatu John hairi auman hifofofor men kafaita (Simon ana ofonah).
11 To cõrora cʉ̃ja cũmuarire waa pãa waa, wee moene cũu, cʉ̃ja yee niipetirore cũu peticã, waacoaupa Jesús mena.
11 Naatu wa hibow hirun dones yan hitain hiyen, sawar etei’imak hihamiyen himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.
12 Jĩcã rʉmʉ Jesús jĩcã macãpʉ cʉ̃ ca niiro, jĩcʉ̃ ca cami boa diarique cʉtigʉ cʉ̃ pʉto eaupi. Jesús're ĩagʉra, yepapʉ muu bia cũmu waa, o biro cʉ̃re ĩi jãiupi: —Wiogʉ, mʉ ca boojata, yʉ ca diarique cʉtirijere yʉre ametʉeneña —cʉ̃re ĩiupi.
12 Ana veya ta Jesu tafaram ta in orot biyan kokom ani’anin ma bi’akiramaim tit. Orot Jesu i’itin ana maramaim tit nanamaim sun yowen ifefeyan eo “Regah inakokok na’at basit iniyawasu!”
13 To biro cʉ̃ ca ĩiro Jesús pea, cʉ̃ amo mena cʉ̃re ñia peo, o biro cʉ̃re ĩiupi: —Yʉ boo, diarique manigʉ tuaya —ĩiupi. To biro cʉ̃re cʉ̃ ca ĩirora, cʉ̃ ca cami boa diarique cʉtimirique jĩcãto peticoaupe.
13 Jesu uman bora’ah orot butubun eo, “Ayu akokok o inayawas!” Iti na’at eo mar ta’imon orot biyanamaim kokom etei na’am in sawar.
14 Cʉ̃re catio yapano: —Jĩcʉ̃ ʉno peerena wedeticãña. Pai pʉtopʉ wado waari, mʉre ca cami yatiriquere ĩñoña. Ñucã diarique manigʉ mʉ ca tuarije jʉori, Moisés cʉ̃ ca tii dotiriquere, mʉ ca tiicojo nʉcʉ̃ bʉope jee waagʉja, mee mʉ ca diarique manirijere paia cʉ̃ja ca majipere biro ĩigʉ —cʉ̃re ĩiupi Jesús.
14 Jesu orot eofafar eo “Men sabuw hai tur ina’owen, baise, inan a firis biyan inatit biya nanutitiy na’itin. Imaibo Moses iu’uwi na’atube Regah isan sibor inayai, saise sabuw hina’itin hinitumatum o biya i turobe igewasin.”
15 To biro cʉ̃ ca ĩicã pacaro, Jesús cʉ̃ ca tii niirije pea, bʉaro jañuro queti jeja nʉcã waaupe. To biri, cʉ̃ ca wederijere tʉo, cʉ̃ja ca diarique cʉtirijere ametʉene doti, tiirʉgarã paʉ nearucuupa.
15 Baise Jesu ana tur ra’at tasasar tit etei’imak hinowar, sabuw rau’ay gagamin na’in hina ana tur hinowar naatu baiyawasih isan hifefeyan iyawasih.
16 To biro cʉ̃ja ca bii pacaro, Jesús pea ca bojoca maniri taberi pee waari, juu buegʉ waacoarucuupi.
16 Baise mar etei Jesu efan nautanubinamaim akisinamo ma yoyoban isan en ema eyoyoyoban.
17 Jĩcã rʉmʉ, Jesús bojocare cʉ̃ ca bue niiro, jĩcãrã fariseos, Moisés cʉ̃ ca doti cũuriquere ca jʉo buerã, niipetirije Galilea yepa, Judea yepa, macã macãri macãrã, to biri Jerusalén macãrã ca dooricarã too duwi cojoupa. Ʉmʉreco Pacʉ cʉ̃ ca tutuarije pea Jesús mena ca diarique cʉtirãre cʉ̃ ca catiorije mena bii ĩño niiupa.
17 Veya ta Jesu binan sabuw hima hinonowar wanawanahimaim i Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hina hima tur hinowar. Iti sabuw i tafaram Galilee naatu Judea wanawanan bar merar tata’ane hina, naatu Jerusalemane auman hina. Nati ana maramaim yawas ana fair Regah biyanane i na Jesu biyan tit sabuw sawusawuwih baiyawasih isan.
18 Too cʉ̃jare cʉ̃ ca bue niiro, jĩcãrã ca bʉʉricʉre, pũugʉ quejero mena cʉ̃re ca yoo dooricarã cʉ̃re ami eaupa. To earã, wiipʉ ami jãa waa, Jesús jʉguero cʉ̃re cũurʉgamiupa.
18 Sabuw afa orot an uman Kafikafirin hibai emo’em hiwan hi’abar hina, hikok kwanekwan bar wanawanan hitarun Jesu nanamaim hitayare.
19 Paʉ bojoca cʉ̃ja ca niiro macã, do biro tii, cʉ̃re ami jãa waa majitiupa. To biri wii jotoa pee mʉa waa, jĩcã jope jee woo tiicãri, paʉ bojoca watoara, cʉ̃ ca yojaricaro menara, Jesús cʉ̃ ca niiri tabe díámacʉ̃ cʉ̃re yoo duwio cojoupa.
19 Baise sabuw i ra’at kwanekwan men ana mahar ta ma boro orot hitab hitarun. Imih hibai hiyen bar faifiy afe’en hiyare, kabay hibosaisiren sou hikuyouw imaim orot emo’em auman hiruru sabuw hima’am hai founafoun ra’iy, Jesu ma’am nanamaim tit. Orot kwafe’en faifiy wan hitarakwib orot an uman kafilafirin hruru ere’er|alt="men making hole in roof for paralytic" src="CN01686B.TIF" size="col" loc="Luk 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19"
20 Jesús pea, “Jesús cʉ̃re catiocãrucumi,” cʉ̃ja ca ĩi tʉgoeña bayirijere ĩari, o biro ĩiupi ca bʉʉricʉre: —Yʉ mena macʉ̃, ñañarije mʉ ca tiiriquere yʉ acobocã —cʉ̃re ĩiupi Jesús.
20 Jesu iti sabuw hai baitumatum itin basit orot isan eo, “Au begon o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
21 To biro cʉ̃ ca ĩirora, Moisés cʉ̃ ca doti cũuriquere ca jʉo buerã, to biri fariseos: “¿Ania ñiru ʉno cʉ̃ niiti, Ʉmʉreco Pacʉre ñañarije ca ĩi tutigʉa? Bojocʉ jĩcʉ̃ ʉno peera ñañarije tiiriquere acobo majitimi; Ʉmʉreco Pacʉ wado niimi ñañarije tiiriquere ca acobo majigʉ,” ĩi tʉgoeñaupa.
21 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah hima’ama taiyuwih hio, “Iti orot i menatan God ebi’ib? God akisinamo boro bowabow kakafih nanotawiyen.”
22 Jesús pea to biro cʉ̃ja ca ĩi tʉgoeñarijere majiri, o biro cʉ̃jare ĩi jãiñaupi: —¿Ñee tiirã to biirije mʉja tʉgoeñati?
22 Abisa hinotanot Jesu so’ob basit iuwih, “Kwa dogor wanawanah not kakafih nati na’atube aisim kwanotanot?
23 ¿Di wãme pee to niiti popiye méé ĩirica wãme: “Ñañarije mʉ ca tiirique acoboriquepʉ tua,” ĩirique, ñucã to biro ĩitigʉra: “Wãmʉ nʉcã, waagʉja,” ĩirique pee?
23 Ef menatan i hamehamen, ana bowabow kakafih notawiyen isan anao, i hamehamen o misir bat remor, isan anao i hamehamen?
24 Yʉ, Ca Nii Majuropeegʉ Macʉ̃, bojoca ati yepapʉre ñañarije cʉ̃ja ca tii niirijere ca acobo majigʉ yʉ ca niirijere mʉja ca majipere biro ĩigʉ mʉjare yʉ ĩñorucu —ĩiupi Jesús. To biro ĩi, ca bʉʉricʉre o biro cʉ̃re ĩiupi: —“Wãmʉ nʉcã, mʉ yojaricarore ami, mʉ yaa wiipʉ tua waagʉja” mʉre yʉ ĩi —cʉ̃re ĩiupi Jesús.
24 Baise ayu anasinaf kwana’itin saise kwanitumatum. Orot Natun i God eonowah tafaramamaim sabuw hai bowabow kakafih notawiyen isan.” Basit Jesu orot an auman kafikafirin isan eo, “Kumisir a emo’em kubai a ubar kwen!”
25 To biro cʉ̃re cʉ̃ ca ĩirije menara, niipetirã cʉ̃ja ca ĩa cojoro wãmʉ nʉcã, cʉ̃ ca yojarica quejerore ami, cʉ̃ yaa wii pee Ʉmʉreco Pacʉre baja peo nʉcʉ̃ bʉo, ĩicã tua waaupi.
25 Orot mar ta’imonamo nahifunik inu’in misir ana emo’em bai e’abar tit God ana merar yi bora’ara’ah auman ana ubar in.
26 Teere niipetirãpʉra do biro pee ĩi majiticã, Ʉmʉreco Pacʉre baja peo nʉcʉ̃ bʉo, bʉaro uwi tʉgoeñarique mena o biro ĩiupa: —Mecʉ̃ra añurije ca ĩa ñaaña manirijere mani ĩajãwʉ —ameri ĩiupa.
26 Sabuw etei’imak hima’am hifofofor men kafaita, yah birubir fafar auman, naatu God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio, “Ina’inan iti men na’atube ta’i’itin efa’efanin bounabo matar taitin.”
27 Ate jiro Jesús witi waagʉ, jĩcʉ̃ Roma maquẽre wapa jee bojari maja mena macʉ̃ Leví ca wãme cʉtigʉ, wapa jãirã cʉ̃ja ca duwiri tabepʉ ca duwigʉre ĩa: —Yʉ mena dooya —cʉ̃re ĩiupi.
27 Iti ufunamaim Jesu tit in orot kabay o’onayan wabin Levi ana bowabow baremaim ma’am itin basit isan eo, “Kumisir ayu kwi’ufnunu.”
28 Leví pea to biro cʉ̃re cʉ̃ ca ĩirora wãmʉ nʉcã, niipetirije cʉ̃ yee paderiquere toora cũu waacoaupi Jesús mena.
28 Levi ma’am misir sawar etei’imak ihamiyen Jesu i’ufunun.
29 Jiro jañuro Leví, cʉ̃ yaa wiipʉ pairi boje rʉmʉ Jesús're boje rʉmʉ tii peoupi. To biro cʉ̃ ca tiiri tabere, paʉ Roma maquẽre wapa jee bojari maja, aperã, cʉ̃ja mena baa bapa cʉti niiupa.
29 Levi baitab gagamin ta ana baremaim Jesu isan itab, Levi ana ofonah bairi hai bowabow ta’imon naatu sabuw afa auman hiru’ay.
30 To biro cʉ̃ja ca biiro, fariseos, doti cũuriquere ca jʉo buerã, tii wãme wadorena ca tʉo nʉnʉjeerã, Jesús buerãre o biro cʉ̃jare ĩi wede pai jʉo waaupa: —¿Ñee tiirã mʉja, ñañarije ca tiirã, wapa jee bojari maja mena, baa, jini, mʉja tii niiti? —ĩiupa.
30 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah himisir higam Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Kwa aisim nati kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sabuw bairi kwama kwa’aa kwatomatom?”
31 To biro cʉ̃ja ca ĩiro, Jesús pea o biro cʉ̃jare ĩi yʉʉupi: —Añurã ca niirã, ca diarique manirã, ʉco tiiri majʉre bootima. Ca diarique cʉtirã wado booma.
31 Jesu iyafutih eo, “Sabuw iyab gewasih adanafur orot men tekokok, baise sabuw sawow wairafih adanafur orot i tekokok.
32 Yʉa, añurã, ca ñañarije manirãre jʉogʉ doogʉ méé yʉ doowʉ. Ñañarã peere jʉogʉ doogʉ yʉ doowʉ, ñañarije cʉ̃ja ca tiirijere cʉ̃ja tʉgoeña yeri wajoajato ĩigʉ —ĩiupi.
32 Ayu i men sabuw gewasih bow dogoroh baikitabirin isan anamih, baise sabuw bowabow kakafin wairafih.”
33 To biro cʉ̃ ca ĩiro, jĩcãrã o biro ĩiupa Jesús're: —Juan're ca nʉnʉrã, to biri fariseos're ca nʉnʉrã, paʉ tiiri baarique beti, to birora juu bue, tiicã niima. Mʉ buerã pea, to biro tiitirãra jinirã, baarã, tiicã niirucuma —cʉ̃re ĩiupa.
33 Sabuw afa Jesu hibatiy hio, “John ana bai’ufununayah i mar etei teyohar teyoyoyoban naatu Pharisee hai bai’ufununayah i na’atube tisisinaf, baise o abai’ufununayah i hi’aa tetomatom.”
34 To biro cʉ̃ja ca ĩiro, Jesús pea o biro cʉ̃jare ĩi yʉʉupi: —To docare mʉja, ¿amo jiarica boje rʉmʉre cʉ̃ ca jʉo cojoricarãre, ca amo jiagʉ cʉ̃ja mena cʉ̃ ca niirora, cʉ̃ja ca betiro mʉja tiicãbogajati?
34 Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot tabin boubun ana sabuw a baitab isan hinaruru’ay boro na’uwih aamoromorob hinamatabir maiye hinan? Men karam.
35 Earucu jĩcã rʉmʉ ca amo jiagʉre cʉ̃ja ca ami weo waari rʉmʉ. Tii rʉmʉri docare betirucuma —ĩiupi.
35 Baise veya ta tabin boubun orot boro hinabosair sa’ab nan ana sabuw nihamiyih, imaibo i boro hinayohar.”
36 To biro ĩi, ati wãme cʉ̃jare ĩi cõoña wedeupi ñucã: —Jĩcʉ̃ ʉno peera, jutiro bʉcʉrore sere tuurʉgʉ, jutiro wãmarore taa amitimi. To biro cʉ̃ ca tiijata, wãma quejerore to birora tii yaiocãgʉ tiimi. Wãma quejero, bʉcʉ quejero menare añuro ãpõtĩoti.
36 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Men yait ta faifuw boubun e’afuw faifuw atamanin fitimih, nati na’atube nasinaf faifuw boubun boro natakweb. Naatu faifuw boubun hinab atamanin hinafitifit ana itinin boro men gewasin.
37 Ñucã jĩcʉ̃ ʉno peera ʉje oco wãmare, waibʉcʉ quejero poari, bʉcʉ poaripʉre pio jãatimi. To biro cʉ̃ ca tiijata, ʉje oco wãma, tii poarire tii yega batecãcu. To biri ʉje ocoa jite batecoa, tii poari cãa yega yaicoa, biicãcu.
37 Na’atube men yait ta wine boubun bai wine atamanin ana kibubumaim ririmih. Anayabin wine boubun ana kibub inab atamaninamaim inaririr wine boro nara’at kibub atamanin natafofor naatu wine nasuwa nare.
38 To biri ʉje oco wãmarã, wãma poaripʉ pio jãaricaro añu.
38 Imih wine boubun ibo kibub boubunamaim tiririr.
39 Jĩcʉ̃ ʉno peera ʉje oco ca pãmʉrijepʉre ca jinirã, wãma biperique peera jinitima, “Ca pãmʉrijepʉ wado añu” ca ĩirã niiri —ĩiupi Jesús.
39 Baise men yait ta wine atamanin tomatom ufunamaim wine boubun tom isan kokomih, aiyab. Anayabin nati orot iti na’atube eo, “Wine atamanin i gewasin anababatun.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.