Atos 7

Buk Baibel long Anuki (AUI) vs ARC

Sair da comparação
ARC Almeida Revista e Corrigida 2009
1 Wasina bi prist kiikiiwawona Sitivin ivitarakiiyaneni bo, “Mmkodi wawu sisiyidi wiisuwona bo gegha?”
1 E disse o sumo sacerdote: Porventura, é isto assim?
2 Na Sitivin iwona bo, “Warewaresigu bi tamagunakim, yagu sisiya kowaiyana. Muriye da nosidanaki Abraham iyanagho Haranne iyamakae, bi patana Mesapotemiyane iyamakamake, na God Kiidamo Kirakiina irumaghatara touna biidi,
2 E ele disse: Varões irmãos e pais, ouvi. O Deus da glória apareceu a Abraão, nosso pai, estando na Mesopotâmia, antes de habitar em Harã,
3 bi iwoneni bo, ‘Yam kubura da yam rakaraka kuyovedi bi kunagho da gawara tana meko aniyevevemna nabo.’
3 e disse-lhe: Sai da tua terra e dentre a tua parentela e dirige-te à terra que eu te mostrar.
4 Na Abraham noko gawarina ikuyoveni, bi inagho Haran kwanatune imakewiipikapika. Bi tamananaki irabobo murine, na God ivipora mmko kuburine iyamakae meme kata tamakamakena.
4 Então, saiu da terra dos caldeus e habitou em Harã. E dali, depois que seu pai faleceu, Deus o trouxe para esta terra em que habitais agora.
5 Noko raghanine God getana tanawa iyavereni da iyirapeneni, getana pinimarurunana, bi ivisuwona da muriye na Abraham da nosinosina tanavina inaveredi da sinirapeneni, bagune noko raghanine na gegha ere natunatuna.
5 E não lhe deu nela herança, nem ainda o espaço de um pé; mas prometeu que lhe daria a posse dela e, depois dele, à sua descendência, não tendo ele filho.
6 Muriye na God, Abraham mma naboni iwoneni, ‘Nosinosim na kubura wiibate sinibaretaya mekona gegha rapediyena. Bodu 400 kamodiye na noko kuburina damdi sinakabidi da kiiravidiye sinabagibagi bi bada sinitupaketowanedi.
6 E falou Deus assim: Que a sua descendência seria peregrina em terra alheia, e a sujeitariam à escravidão e a maltratariam por quatrocentos anos.
7 Bi raghani muriye nosinosim kadi biwa nokodi dam siyabagibagiyedina gwabidiye anakabi bi nosinosim kuburina sinikanibutaveni da sinapiika mmko gawarine sinakabepepigu.’
7 E eu julgarei a nação que os tiver escravizado, disse Deus. E, depois disto, sairão e me servirão neste lugar.
8 Wasina bi God wiiwaghasina maragasina makamakena Abraham yawata sibera, kana matakira na sinibori. Na raghanine Abraham natuna Aisik itubugha, bi gabudara 8 sikovi murine na mayinaghona matabekana iboritaveni, muriye na Aisik natuna Jeikap bada mayinaghona matabekana iboritaveni bi Jeikap natunatuna yadi 12 bada mayinaghodi matabekadi iboritavedi. Mmkodi tomotomoyidi na nosinosidanakim.
8 E deu-lhe o pacto da circuncisão; e, assim, gerou a Isaque e o circuncidou ao oitavo dia; e Isaque, a Jacó; e Jacó, aos doze patriarcas.
9 Jeikap natunatuna tiidiru Jousep sinuwakapiyeni na wiigimona damdi biiyadi sivigimoneni naboni wiibagubagurana da sinaveni Ijiptma. Bi gegha da God na Jousep gwabine
9 E os patriarcas, movidos de inveja, venderam a José para o Egito; mas Deus era com ele.
10 na raghanina wawaya nuwapoya siyaverevereni na iyiiwiiteni, God nuwagiura ivereni bi ibera da Ijipt kana kiiwawo ikabikuwayeni, na kiiwawona, Jousep itore da Ijipt kana wiibadana bi kate yana bare tupana.
10 E livrou-o de todas as suas tribulações e lhe deu graça e sabedoria ante Faraó, rei do Egito, que o constituiu governador sobre o Egito e toda a sua casa.
11 Wasina bi kapoe Ijipt da Kenen kuburidiye itubugha, na wawaya siyakabikabikwarakwara kirakii, bi Jousep warewaresina, touda nosinosidanakim sigomara da kam gegha.
11 Sobreveio, então, a todo o país do Egito e de Canaã fome e grande tribulação; e nossos pais não achavam alimentos.
12 Bi raghanine Jeikap iwaiyana da Ijiptne kam iyamakamake, na nabo natunatuna iviporadi, touda nosinosidanakim da kam mududi siyagimona. Nokona yadi wagawaga dagudaguna sinagho Ijiptma.
12 Mas, tendo ouvido Jacó que no Egito havia trigo, enviou ali nossos pais, a primeira vez.
13 Bi raghanina yadi wagawaga wiibatane siveramagha nabo kam siyagimona magha, na Jousep warewaresina biiyadi ivimaghamaghatara da touna iiyabo, na Ijipt kana kiiwawo, Jousep yana rakaraka akovidi ikabi.
13 E, na segunda vez, foi José conhecido por seus irmãos, e a sua linhagem foi manifesta a Faraó.
14 Wasina bi Jousep wara idaru tamananaki Jeikap da yana rakaraka tupadi biiyadi iwonedi da sinapiika Ijiptma. Bi noko raghanine na wawaya tupadi yadi 75.
14 E José mandou chamar a Jacó, seu pai, e a toda sua parentela, que era de setenta e cinco almas.
15 Na Jeikap iyowogha inagho Ijiptma, kubura meme muriye, touna da natunatuna nosinosidanakim sirabobo.
15 E Jacó desceu ao Egito e morreu, ele e nossos pais;
16 Na tubuyidi sikawara siveramagha Sikem kwanatune da karawaga akima kakokakone sibanina name sitoredi, meko Abraham ghuyoghuyone Hamo natunatuna gwabidima igimonina.
16 e foram transportados para Siquém e depositados na sepultura que Abraão comprara por certa soma de dinheiro aos filhos de Hamor, pai de Siquém.
17 Raghanina God yana wiisuwona Abraham biidi itore da awaki iyabera na gabudarina iyitutukabikabi, na yada wawaya Ijipt kamone sivituwawiipeyara da nada yadi koroto iragata kirakii.
17 Aproximando-se, porém, o tempo da promessa que Deus tinha feito a Abraão, o povo cresceu e se multiplicou no Egito;
18 Wasina bi kiiwawo wouna idagu Ijipt kuburina iyibadeni, touna Jousep geiyakovina.
18 até que se levantou outro rei, que não conhecia a José.
19 Touna yada wawaya iyiyabedi bi nosinosidanakim iyiikayotaketowanedi. Bi iberadi da natunatudi pepeyidi woudi siyiitavena kanibuwana da siyarabobo.
19 Esse, usando de astúcia contra a nossa linhagem, maltratou nossos pais, ao ponto de os fazer enjeitar as suas crianças, para que não se multiplicassem.
20 Noko raghanine na Mosis itubugha, bi simirina God matane na ivikomerowana kirakii. Nawaravi aroba kamone taghununanaki wiikowoye bare kamone sikoyayi.
20 Nesse tempo, nasceu Moisés, e era mui formoso, e foi criado três meses em casa de seu pai.
21 Bi raghanina sitorekanibuveni maghatare, na kiiwawo natuna wasike ikabi da iyabiyi bi ikoyayi naboni touna wosina natuna.
21 E, sendo enjeitado, tomou-o a filha de Faraó e o criou como seu filho.
22 Bi Ijipt damdi yadi akowa tupana Mosis siviyeveveni na yana sisiye da yana beraye na touna ivimaragata kirakii.
22 E Moisés foi instruído em toda a ciência dos egípcios e era poderoso em suas palavras e obras.
23 Muriye, raghanina Mosis kana bodu 40, na noghota ikabi da touna wosina yana rakaraka, Isrel damdi iyarubodadi.
23 E, quando completou a idade de quarenta anos, veio-lhe ao coração ir visitar seus irmãos, os filhos de Israel.
24 Na yana pepewa kamone ikita da Ijipt wawaya tana Isrel tomogha iyikayotaketowaneni na kana babara ikabi, da Ijipt wawaya ikasunuyi da biwa ivereni.
24 E, vendo maltratado um deles, o defendeu e vingou o ofendido, matando o egípcio.
25 Mosis inoghosi da touna wosina yana wawaya akowa siyakabi da wiiyawiidi kiiravine na God ivipora da gesiyibagubagurana Ijipt damdi kiiravidiye, bi gegha da gesiyakovina.
25 E ele cuidava que seus irmãos entenderiam que Deus lhes havia de dar a liberdade pela sua mão; mas eles não entenderam.
26 Raghani ibori, na Mosis, Isrel tomotomogha bata ikitadi siyirouwa na iberatowoyi da yadi wiirouwa siyakabitore bi nuwaruriri siyakabi. Na iwona bo, ‘Turaturagu, tami na rakarakami, bi awaki biidi kwiirouwa kabivivirana?’
26 E, no dia seguinte, pelejando eles, foi por eles visto e quis levá-los à paz, dizendo: Varões, sois irmãos; por que vos agravais um ao outro?
27 Bi gegha da tomogha meko kwiinana iyarurouvi na Mosis irubukiitaveni bi iwona bo, ‘Iiyabo itorem da kunibademii da kunitupawamiwamiremii?
27 E o que ofendia o seu próximo o repeliu, dizendo: Quem te constituiu príncipe e juiz sobre nós?
28 Bi yam wiina da kunakasunuyigu ware raviravi Ijipt wawaya kukasunuyina naboni bo?’
28 Queres tu matar-me, como ontem mataste o egípcio?
29 Raghanina Mosis noko sisiyina iwaiyaneni na inaghara da Ijipt ikuyoveni bi iverataveyana inagho ivikuburawiibata wawaya Midiyan kubure imakae. Name iyamakamake da muriye na Midiyan wasike irawayi da natunatuna tomotomogha bata situbugha.
29 E a esta palavra fugiu Moisés e esteve como estrangeiro na terra de Midiã, onde gerou dois filhos.
30 Bi bodu 40 sikovi murine, na raghani tana mayabe Sainai Koyana ririne aneya irumaghatara touna biidi, kana kita ware keyama gweyurina naboni kiikiiruku basunama iyapiipiika.
30 E, completados quarenta anos, apareceu-lhe o anjo do Senhor, no deserto do monte Sinai, numa chama de fogo de um sarçal.
31 Raghanina Mosis noko ikita na inokena kirakiiyeni na inagho wiitupo da kiikiirukuna iyakita. Wasina bi Bada God gamona iwaiyaneni iwona bo,
31 Então, Moisés, quando viu isto, se maravilhou da visão; e, aproximando-se para observar, foi-lhe dirigida a voz do Senhor,
32 ‘Taguna nosinosiminakim yadi God, Abraham yana God, Aisik da Jeikap yadi God.’ Na Mosis noko sisiyina iwaiyana na idagu iyakirokiroro bi inaghara kirakii na geiyakayogagawa da iyakitana.
32 dizendo: Eu sou o Deus de teus pais, o Deus de Abraão, e o Deus de Isaque, e o Deus de Jacó. E Moisés, todo trêmulo, não ousava olhar.
33 Wasina bi Bada, Mosis iwoneni bo, ‘Kam kayeturababara kabitavetaveyena basuna tanawa meme kwamiimiiri na Kabikabikuwayina.
33 E disse-lhe o Senhor: Tira as sandálias dos pés, porque o lugar em que estás é terra santa.
34 Tagu akita da metagha Ijipt damdi yagu wawaya sikayotaketowanedi. Bi yagu wawaya yadi kabikwarakwara kamone siyakabikabida na awaiyana na ayowogha da aniyawiidi. Na kata kuwaiyana, Tagu aniporam kunaveramagha Ijiptma da kuniwiitedi.’”
34 Tenho visto atentamente a aflição do meu povo que está no Egito, e ouvi os seus gemidos, e desci a livrá-los. Agora, pois, vem, e enviar-te-ei ao Egito.
35 Wasina bi Sitivin ivisisiya wiikaru iwona bo, “Mmko tomoyina, Mosis na tomogha waghasina Isrel damdi sivisinighiighiiyeni raghanina siwona bo, ‘Iiyabo itorem da kunibademii da kunitupawamiwamiremii?’ God, Mosis idaru da aneya meko irumaghatara touna biidi kiikiiruku iyakarakarasina kamone na yana wiiwiitama iyibadedi bi Ijipt damdi yadi wiibadanama iyiyawiidi.
35 A este Moisés, ao qual haviam negado, dizendo: Quem te constituiu príncipe e juiz? A este enviou Deus como príncipe e libertador, pela mão do anjo que lhe aparecera no sarçal.
36 Bi berakayowiiwiiyaka da matakira name Ijiptne ibera bi ivinaghovedi sikanibutaveyana bi kate Yegii Idurine da kate mayaba kamone bodu 40 siyamakamakena raghanine.
36 Foi este que os conduziu para fora, fazendo prodígios e sinais na terra do Egito, no mar Vermelho e no deserto, por quarenta anos.
37 Mmko Mosis na, mayimayiyina bada Isrel damdi iwonedi bo, ‘God, peroveta tana kiiravimiye inavineyi tamimani kamomima, ware ivineyigu na naboni wonana anisisiyeni tami biiyadi.’
37 Este é aquele Moisés que disse aos filhos de Israel: O Senhor, vosso Deus, vos levantará dentre vossos irmãos um profeta como eu; a ele ouvireis.
38 Mosis na Isrel damdi yawata raghanina mayabe sivitaghomidina, touna nama nosinosidanakim yawata, bi kate aneya yawata iiyabo ivisisiya touna biidi Sainai Koyana debane. Bi name God wonana makewaghasinina ikabi da iyitowawoneni touda biiyadi.
38 Este é o que esteve entre a congregação no deserto, com o anjo que lhe falava no monte Sinai, e com nossos pais, o qual recebeu as palavras de vida para no-las dar.
39 Bi gegha da nosinosidanakim gesiyakabisisirenina, toudi sivisinighiighiiyeni bi siwiini da siyaveramagha Ijiptma.
39 Ao qual nossos pais não quiseram obedecer, antes o rejeitaram e, em seu coração, se tornaram ao Egito,
40 Raghanina Mosis, Sainai Koyana debane na toghanaru Eron siwoneni bo, ‘Mosis iiyabo Ijipt kuburama ikabikanibuveda, na gekayakovi da touna meme, na tam kiiravidae tarabiibiisaka kunaberadi da toudi god bi sininaghoveda.’
40 dizendo a Arão: Faze-nos deuses que vão adiante de nós; porque a esse Moisés, que nos tirou da terra do Egito, não sabemos o que lhe aconteceu.
41 Na noko raghanine tarabiibiisaka sibera da yadi god, kanakita ware kau natuna makina naboni bi sisuwari da awaki imadima siberana noghosine sikam kepokepo.
41 E, naqueles dias, fizeram o bezerro, e ofereceram sacrifícios ao ídolo, e se alegraram nas obras das suas mãos.
42 Na God imiirikubutedi bi ivitamariyedi da kewokewo, gabudara da matu abame siyapepetedi, metagha peroperoveta God wonana buka kamone sigirumina naboni, iwona bo,
42 Mas Deus se afastou e os abandonou a que servissem ao exército do céu, como está escrito no livro dos profetas: Porventura, me oferecestes vítimas e sacrifícios no deserto por quarenta anos, ó casa de Israel?
43 Tami yami god Molek yana kiregoru kokawari,
43 Antes, tomastes o tabernáculo de Moloque e a estrela do vosso deus Renfã, figuras que vós fizestes para as adorar. Transportar-vos-ei, pois, para além de Babilônia.
44 Sitivin ivisisiya wiikaru bo, “Nosinosidanakim, raghanina mayabe siyamakamake na God yana gwabiyana kiregoruna sikawari, God, Mosis iwoneni da metagha iyabera, bi kitana ware God, Sainai Koyana debane guba Mosis iviyevevenina naboni.
44 Estava entre nossos pais no deserto o tabernáculo do Testemunho (como ordenara aquele que disse a Moisés que o fizesse segundo o modelo que tinha visto),
45 Muriye raghanina Josuwa nosinosidanakim ivinaghovedi bi God yana wiiwiitae mmko kuburine iiyawogha mma siyamakamake na sigeiwayidi, bi God yana gwabiyana Kiregoruna mabo sikawari sipiika, bi mma imakae patana da kiiwawo Deivid yana raghaniye.
45 o qual nossos pais, recebendo-o também, o levaram com Josué, quando entraram na posse das nações que Deus lançou para fora da presença de nossos pais, até aos dias de Davi,
46 Na God yana wiina ghamana na Deivid, noko biidi God ivibabiini da iyiwaghasineni bi bare God kiiravine iyayoghani da kamone iyamake meme Jeikap nosinosina Isrel damdi siyakabepepi.
46 que achou graça diante de Deus e pediu que pudesse achar tabernáculo para o Deus de Jacó.
47 Bi gegha Deivid natuna Solomon touna Kabepepa Barena iyoghani.
47 E Salomão lhe edificou casa;
48 Bi gegha, God Kiidamo Kirakiina, gewawaya imadima bare sayoghana na kamodiye iyamakamakena, ware naghove waghata peroveta igirumana naboni da Bada iwona bo,
48 mas o Altíssimo não habita em templos feitos por mãos de homens, como diz o profeta:
49 ‘Abama na yagu wiikiiwawo gawarina meme anamake bi anibada,
49 O céu é o meu trono, e a terra, o estrado dos meus pés. Que casa me edificareis, diz o Senhor, ou qual é o lugar do meu repouso?
50 Basuna Tagumani bera tupana
50 Porventura, não fez a minha mão todas estas coisas?
51 Wasina bi Sitivini ikidi iwona bo, “Tami nuwanuwami sikotakii! Bi God gegha koyakabikabi sisirenina bi tainami sipota da yana sisiya gekoyawaiwaiyana. Tami Kanuma Kabikabikuwayina kwiiaviyeni, ware nosinosiminakim siberana naboni.
51 Homens de dura cerviz e incircuncisos de coração e ouvido, vós sempre resistis ao Espírito Santo; assim, vós sois como vossos pais.
52 Nosinosiminakim peroperoveta tupadi God iviporadi toudi biiyadi na sivikayotaketowanedi. Bi kate peroperoveta iiyawogha naghove waghata siwonakasiyaragha da Keriso, Wiitamariyana kiimatanina iyapiika na sivikasunughana. Bi raghanina ipiika na kana puke kokabi bi kokasunuyi.
52 A qual dos profetas não perseguiram vossos pais? Até mataram os que anteriormente anunciaram a vinda do Justo, do qual vós agora fostes traidores e homicidas;
53 Tami wosina God yana gwara kokabi, meko aneya ivitowawoneni nosinosidanakim biiyadi bi gegha da gekoyakabi sisirenina!”
53 vós que recebestes a lei por ordenação dos anjos e não a guardastes.
54 Raghanina Jius babada mmko sisiyina siwaiyaneni na nuwanuwadi sipughu kirakii bi nighodi sivitaragiigiiyana Sitivin biidi.
54 E, ouvindo eles isto, enfureciam-se em seu coração e rangiam os dentes contra ele.
55 Bi gegha da touna Kanuma Kabikabikuwayina ivibonuvi, na ikayogagawa abame da God yana kiniwa ikita, bi kate Yesu gawara kabikabikarawayine iyamiimiiri God katiiyane. |alt="1/2 page" src="IB-088.jpg" size="col" ref="7:55"
55 Mas ele, estando cheio do Espírito Santo e fixando os olhos no céu, viu a glória de Deus e Jesus, que estava à direita de Deus,
56 Wasina bi iwonedi bo, “Kowaiyana, Tagu akita da abama itamotatara, bi Wiisuwona Tomoyina gawara kabikabikarawayine yamiimiiri God katiiyane.”
56 e disse: Eis que vejo os céus abertos e o Filho do Homem, que está em pé à mão direita de Deus.
57 Bi gegha Jius babada sirukwatu gwaru bi tainadi sigudubodaboda bi sidabuririyi Sitivini biidi.
57 Mas eles gritaram com grande voz, taparam os ouvidos e arremeteram unânimes contra ele.
58 Da sitainakwarokwaro kwanatu sikanibutaveni bi sidagu akimama siyarurouvi; Tomotomogha iiyawogha siviwawu na kadi kwama wowodiye sikabitavetaveyana da tomogha yaragina, kana waghawagha Sol kayekunukunune sitoura da iyakoyagha.
58 E, expulsando-o da cidade, o apedrejavam. E as testemunhas depuseram as suas vestes aos pés de um jovem chamado Saulo.
59 Raghanina Sitivin akimama patana siyarurouvi, na mma naboni irupari, “Bada Yesu, kanumigu kabi.”
59 E apedrejaram a Estêvão, que em invocação dizia: Senhor Jesus, recebe o meu espírito.
60 Wasina bi ivituwapore oghogheyana bi gamo ghamanama irukwatu iwona bo, “Bada, mmko tamumunama gearo kunaveredina.” Bi mmko naboni ivisisiya murine, na nuwanuwana iwapa.
60 E, pondo-se de joelhos, clamou com grande voz: Senhor, não lhes imputes este pecado. E, tendo dito isto, adormeceu.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.