Atos 18
Pamplona Atta NT (ATT_WBT) vs NVT
1 Kabalin na yaw, nánaw si Pablo ta Atenas, á minay ta Korinto.
1 Algum tempo depois, Paulo deixou Atenas e foi para Corinto.
2 Á nesimmuán na tán di Akila kâ Persila, nga magatáwa. Kudio ira nga taga Pontu ngaw, á nakipaggián ira lâ gangù ta áppatulán na Italia. Á gapu ta pinapáno ni Patul Kalodio yù ira ngámin nga Kudio ta Roma, nga karakalán na ili ta Italia, nagalì di Akila, á limibbè ira ta Korinto. Á en ni Pablo ira sinullúnán.
2 Ali encontrou um judeu chamado Áquila, natural do Ponto, que havia chegado recentemente da Itália com sua esposa, Priscila, depois que Cláudio César expulsou todos os judeus de Roma.
3 Á gapu ta naggittá yù ággalerád da kâ Pablo, nga mináppadday ta tarapál, á nakipaggián si Pablo ta bale ra, nga mepattarabáku nira.
3 Paulo foi morar e trabalhar com eles, pois eram fabricantes de tendas, como ele.
4 Á káda Sabadu minay si Pablo sù kapilliá na Kudio nga makiubobuk sù ira Kudio ánna yù ira Gareko gapay, tapè dudduáran na ira ta manguruk ira kâ Apu Kesu.
4 Todos os sábados, Paulo ia à sinagoga e buscava convencer tanto judeus como gregos.
5 Á labbè di Silas kâ Timotio ta Korinto, nga naggapu ta Masidonia, yáyù nga awayyá ni Pablo nga tángngagan yù pangilayalayâ na sù ira Kudio. Á inilayalayâ na nira si Apu Kesu nga Kiristu nga Mangiyígù nga initabbá na ngaw ni Namarò nga umay mammaguray.
5 Depois que Silas e Timóteo chegaram da Macedônia, Paulo se dedicou totalmente à pregação da palavra e testemunhava aos judeus que Jesus era o Cristo.
6 Ngam kinontará ra si Pablo nayù ira Kudio ánna nakkakagiád da. Á iniwákkâ na laguk ni Pablo yù barawási na, ta panákkilalán ta kabalin na nangilayalayâ sù ira Kudio. Á kinagi na nira, “Liwâ naw lággapay, nu ari kayu meyígù. Arák ku liwâ, ta sinabarangát takayu gemma. Á ek ku lállaguk ilayalayâ sù ira ari Kudio.”
6 Mas, quando eles se opuseram a Paulo e o insultaram, ele sacudiu o pó da roupa e disse: “Vocês são responsáveis por sua própria destruição! Eu sou inocente. De agora em diante, pregarei aos gentios”.
7 Á nánaw si Pablo laguk nga minay ta bale ni Tisio Justo, nga tolay nga ari Kudio nga makimoray kâ Namarò. Netaging ta kapilliá na Kudio yù bale na.
7 Então saiu dali e foi à casa de Tício Justo, um gentio temente a Deus que morava ao lado da sinagoga.
8 Á si Kirispo, nga kátannangád da ta kapilliá na Kudio, nanguruk gapay kâ Apu Kesu. Á nanguruk gapay yù ira ngámin nga kábbale na. Á aru gapay yù ira tatolay nga naggián ta Korinto nga nakaginná sù kinagi ni Pablo, á nanguruk ira, á nakirigù ira.
8 Crispo, o líder da sinagoga, e toda a sua família creram no Senhor. Muitos outros em Corinto também ouviram Paulo, creram e foram batizados.
9 Á ta tádday gabi, ajjan yù nappasingan kâ Pablo. Á naginná ni Pablo si Apu Kesu nga magubobuk kuna, á kinagi ni Apu, “Ari ka mattukkâ nga mangilayalayâ sù meyannung nikán, á ari ka maganássing sù ira tatolay.
9 Certa noite, o Senhor falou a Paulo numa visão: “Não tenha medo! Continue a falar e não se cale,
10 Awán ta tolay nga umay mangnguá nikaw, ta sikán yù mepulù nikaw. Á kitáru paga yù ira tatolay sawe ili nga manguruk ánna mesipà nikán,” kun ni Apu kuna.
10 pois estou com você, e ninguém o atacará nem lhe fará mal, porque muita gente nesta cidade me pertence”.
11 Á yáyù nga naggián tán si Pablo ta tangaragun ta gadduá, nga mangituddu sù bilin ni Namarò sù ira tatolay.
11 Então Paulo permaneceu ali um ano e meio, ensinando a palavra de Deus.
12 Á paggián na lâ paga ni Pablo ta Korinto, á naggubinador si Gallio ta purubinsia na Akeya. Á nattatádday yù ira Kudio nga ari manguruk, á ginápù da si Pablo. Á iniyarubáng da kâ Gubinador Gallio, tapè ikeká ra kuna.
12 Quando Gálio se tornou governador da Acaia, alguns judeus se levantaram contra Paulo e o levaram diante do governador para ser julgado.
13 Á kinagi ra, “Yawe tolay, kagumánan na yù ira tatolay ta tanakuán nga ákkimore ra kâ Namarò nga mekontará sù tunung mi!” kud da.
13 Eles o acusaram de convencer as pessoas a adorar a Deus de maneira contrária à lei judaica.
14 Á lage ni Pablo nakuan magubobuk, nga tubbák sù kagiad da, kinagi ni Gallio sù ira Kudio, “Nu egga nakuan yù liwâ na, onu narákè yù kingnguá na, á máwák nakuan ta anúsát takayu nga Kudio ánna ginnák ku nakuan yù kagian naw.
14 Mas, assim que Paulo começou a apresentar sua defesa, Gálio se voltou para os acusadores e disse: “Ouçam, judeus! Se sua queixa envolvesse algum delito ou crime grave, eu teria motivo para aceitar o caso.
15 Ngam gapu ta maddagaragim kayu galâ ta meyannung ta ubobuk ánna ngágan na tolay ánna yù tunung naw lápay, sikayu lággapay yù mamanunnù. Manakikà mamanunnù karanniaw.”
15 Mas, como se trata apenas de uma questão de palavras e nomes e da sua lei, resolvam isso vocês mesmos. Recuso-me a julgar essas coisas”.
16 Á pinaturiák na ira sù ámmanunnután.
16 E os expulsou do tribunal.
17 Á ginápù da laguk nayù ira tatolay si Sostenes, nga kapatas ta kapilliá na Kudio, á kingnguá ra sù námmuák nayù ámmanunnután. Ngam si Gubinador Gallio, pinagurayán na ira. Arán na ira sinángngák.
17 A multidão agarrou Sóstenes, o novo líder da sinagoga, e o espancou ali mesmo, no tribunal. Gálio, no entanto, não se importou com isso.
18 Pappasá na yaw, naggián paga si Pablo ta nabayák ta Korinto sù ira mawwawági ta ángnguruk da kâ Apu. Á páno na, nepulù kuna di Akila kâ Persila. Á minay ira ta Kenkareya ta aggik na bebay. Labbè da tán, nakiúsì si Pablo ta sinniál na ta sinuppál nen yù ngaw initabbá na kâ Namarò, ta yáyù kustombare ra. Á nabbiray ira laguk nga minay ta purubinsia na Siria.
18 Paulo ainda permaneceu em Corinto por algum tempo. Então se despediu dos irmãos e foi a Cencreia, onde raspou a cabeça, de acordo com o costume judaico para marcar o fim de um voto. Em seguida, partiu de navio para a Síria, levando consigo Priscila e Áquila.
19 Á jiminung ira ta ili na Epeso. Yáyù nabattángád di Akila. Ngam naddagâ lâ si Pablo ta kapilliá, tapè makiubobuk sù ira Kudio.
19 Chegaram ao porto de Éfeso, onde Paulo os deixou. Enquanto estava ali, foi à sinagoga para debater com os judeus.
20 Á inapà da ta maggián nira ta mabayák, ngam kinagi ni Pablo ta máwák na lábbì mánaw.
20 Eles pediram que ficasse mais tempo, mas ele recusou.
21 Á ta paggagannuâ na, kinagi na nira, “Nu ure ni Namarò, á manolingà nikayu noka.” Á nabbiray laguk si Pablo nga nánaw ta Epeso.
21 Ao despedir-se, Paulo disse: “Voltarei depois, se Deus quiser”. Então zarpou de Éfeso.
22 Á jiminung yù biray ta Sesaria. Á gatták ni Pablo, giminon ta Jerusalem tapè tullúnán na yù ira mangikatalà kâ Apu Kesu nga naggián tán. Á páno na ta Jerusalem, minay laguk ta ili na Antokia sù purubinsia na Siria.
22 A parada seguinte foi no porto de Cesareia, de onde subiu a Jerusalém e visitou a igreja. Em seguida, voltou para Antioquia.
23 Á naggián ta Antokia nga nangabbák nira. Á páno na ta Antokia, minay naddagaragâ ta ngámin nga ili sù ira purubinsia na Galasia ánna Parigia. Á sinabarangán na yù ira ngámin nga manguruk kâ Apu Kesu ta ipasigaggà da yù ángnguruk da.
23 Depois de passar algum tempo ali, voltou pela Galácia e pela Frígia, visitando e fortalecendo todos os discípulos.
24 Á paggián ni Pablo ta Galasia ánna Parigia, ajjan yù Kudio nga taga Alekandria nga mangngágan ta Apolo nga limibbè ta Epeso. Á napiá yù ángngituddu ni Apolo, ta natudduán sù ngámin nga dán nga netúrâ nga ubobuk ni Namarò.
24 Enquanto isso, chegou a Éfeso vindo de Alexandria, no Egito, um judeu chamado Apolo. Era um orador eloquente que conhecia bem as Escrituras.
25 Á natudduán gapay ta meyannung sù panguruk tam kâ Apu Kesu. Á yáyù nga kuruk yù inituddu na gapay ta meyannung kâ Apu Kesu, á naláppà nga mangituddu. Ngam yaw lâ paga nga ammu na yù pakirigù na tolay nga inituddu na ngaw ni Kuan nga Minánnigù.
25 Tinha sido instruído no caminho do Senhor e ensinava a respeito de Jesus com profundo entusiasmo e exatidão, embora só conhecesse o batismo de João.
26 Á minay si Apolo nangituddu sù kapilliá na Kudio nga ari naganássing. Á di Akila kâ Persila, naginná ra yù kinagi ni Apolo ta kapilliá, á inapà da ta bale ra, á inibukalád da ta napiá yù pakiyígù nayù ira tatolay kâ Namarò megapu sù pangikatalà da kâ Apu Kesu.
26 Quando o ouviram falar corajosamente na sinagoga, Priscila e Áquila o chamaram de lado e lhe explicaram com mais exatidão o caminho de Deus.
27 Á inikáyâ ni Apolo ta dumákì nga umay ta purubinsia na Akeya. Á yù ira kábulun na ta Epeso, jinudduák da ta umay, á initúrâ da laguk sù ira nga manguruk kâ Apu Kesu nga maggián ta Akeya, ta alawatad da si Apolo. Á labbè ni Apolo ta Akeya, inabbágán na ta napiá yù ira tatolay nga mangikatalà kâ Apu Kesu, megapu sù pangikállà ni Namarò nira.
27 Apolo queria percorrer a Acaia, e os irmãos de Éfeso o incentivaram. Escreveram uma carta aos discípulos de lá, pedindo que o recebessem bem. Ao chegar, foi de grande ajuda àqueles que, pela graça, haviam crido,
28 Á nábbágán ira megapu sù pangappù ni Apolo sù ira Kudio nga ari nanguruk, ta pakkakátabbatabbák da ta arubáng nayù ira magaru nga tatolay. Á inibukalán ni Apolo yù dán nga netúrâ nga ubobuk ni Namarò, á kunnian inipakkuruk na sù ira Kudio ta si Apu Kesu yù MakKiristu nga mangiyígù nga ubobugan nayù ira ngaw ábbilinán.
28 pois, em debates públicos, refutava os judeus com fortes argumentos. Usando as Escrituras, demonstrava-lhes que Jesus é o Cristo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.