Romanos 9
Yù bilin ni Namarò nga meyannung kâ Apu Kesu Kiristu: Yù bagu nga tarátu ni Namarò sù ira nga mangikatalà kâ Apu Kesu Kiristu (ATT) vs NVT
1 Á ajjan yù ikáyâ ku nga kagian nikayu, á kuruk yù kagiak ku, ta netáddayà kâ Apu Kesu Kiristu, ánna maggián nikán yù Mangilin nga Ikararuá ni Namarò, nga mangipakánnámmu ta nonò ku ta kuruk yù kagiak ku. Aringà massiri, ta pakkagì nikayu
1 Digo-lhes a verdade, tendo Cristo como testemunha, e minha consciência e o Espírito Santo a confirmam.
2 ta kuruk nga nepallà yù daddam ku, á kunnay ta mabagal yù putù nga ari mabannáyán,
2 Meu coração está cheio de amarga tristeza e angústia sem fim
3 megapu sù ira kagittâ nga Kudio. Á nu egga nakuan yù awayyâ, parè bì ta sikán nakuan yù táli ra, nga mokum ánna mesinná kâ Apu Kesu Kiristu ta áddè ta áddè, megapu sù liwâ da, tapè meyígù ira nakuan.
3 por meu povo, meus irmãos judeus. Eu estaria disposto a ser amaldiçoado para sempre, separado de Cristo, se isso pudesse salvá-los.
4 Ta aggira yù ginaká ni Israel, nga piníli ni Namarò ánna pinataganatán na ira. Á aggira yù nappalappátán ni Namarò sù dalingáráng na, nga panákkilalád da ta ajjan si Namarò nira. Á ajjan yù ira tarátu ni Namarò nira, nepatalugáring ta iniyawâ na nira yù tunung na. Á inituddu ni Namarò nira yù áddáyo ra kuna ánna ákkimállà da kuna. Á aru yù napiá nga initabbá na nira.
4 Eles são o povo de Israel, escolhidos para serem filhos adotivos de Deus. Ele lhes revelou sua glória, fez uma aliança com eles e lhes deu sua lei e o privilégio de adorá-lo e receber suas promessas.
5 Á yù ira ngaw naggaká nira, aggira yù ira ngaw giriámán nga neparámak: di Abrakam, kári Isak, ánna si Akup nga ingágan ni Namarò ta Israel. Á ta meyannung sù katatole na, ginaká ra gapay si Apu Kesu Kiristu, nga mammaguray ta ngámin nga makkakerumá nga tatolay. Parè bì laguk ta meparáyaw si Namarò ta áddè ta áddè. Á mapalurò! Ammán.
5 Do povo de Israel vêm os patriarcas, e o próprio Cristo, quanto à sua natureza humana, era israelita. E ele é Deus, aquele que governa sobre todas as coisas e é digno de louvor eterno! Amém.
6 Á mássiki nu ajjan yù ira Kudio nga manakì nga manguruk kâ Apu Kesu, arát tam makagi ta awán ta serbi nayù initabbá ni Namarò nira. Ta ari yù ira ngámin nga ginaká ni Israel yù mesipà sù ira tatole ni Namarò.
6 Acaso Deus deixou de cumprir sua promessa a Israel? Não, pois nem todos os descendentes de Israel pertencem, de fato, ao povo de Deus.
7 Á ari yù ira ngámin nga ginaká ni Abrakam yù mebiláng ta kuruk nga ginaká na nga mesipà sù pangitabbá ni Namarò kuna. Ta kinagi ni Namarò kâ Abrakam, “Yù ira lâ nga ginaká ni Isak yù mebiláng ta ginakám nga initabbâ nikaw.”
7 Só porque são descendentes de Abraão não significa que são, verdadeiramente, filhos de Abraão. Pois as Escrituras dizem: “Isaque é o filho de quem depende a sua descendência”.
8 Á yá kebalinán nayù kagian na, ta ari mebiláng ta ginaká ni Abrakam yù ira ngámin nga ginaká na, nu ari galâ yù ira ginaká na nga neyanâ megapu sù pangitabbá ni Namarò kâ Abrakam.
8 Isso significa que os descendentes físicos de Abraão não são, necessariamente, filhos de Deus. Apenas os filhos da promessa são considerados filhos de Abraão.
9 Á sù ngaw lage na keyanâ ni Isak, yawe yù initabbá ni Namarò kâ Abrakam nga meyannung kâ Isak, nga kun na, “Sangaw nu mapasá yù tangaragun, á mattolingà, á maganâ si Sara ta anâ mu nga laláki,” kun ni Namarò.
9 Pois Deus havia prometido: “Voltarei por esta época, e Sara terá um filho”.
10 Á kunnian gapay yù nesimmu ta paganâ ni Rabeka sù ira jiping nga lálláki, di Eso kâ Akup, nga ánâ ni Isak.
10 Esse fato não é único. Também Rebeca ficou grávida de nosso antepassado Isaque e deu à luz gêmeos.
11 Ta lage ra neyanâ, awán paga ta kingnguá ra nga napiá onu narákè, á inipakánnámmu ni Namarò ta aggina lápay yù manalákkuruk ta meyannung sù ira agálán na, nga ari megapu sù kingnguá ra.
11 Antes de eles nascerem, porém, antes mesmo de terem feito qualquer coisa boa ou má, ela recebeu uma mensagem de Deus. (Essa mensagem mostra que Deus escolhe as pessoas conforme os propósitos dele
12 Á ta kabussì ni Rabeka, nga ari paga naganâ, kinagi ni Namarò kuna: “Yù kaká nga anâ mu, passerbián na yù urián na,” kun na.
12 e as chama sem levar em conta as obras que praticam.) Foi dito a Rebeca: “Seu filho mais velho servirá a seu filho mais novo”.
13 Yáyù gapay yù kebalinán nayù inipetúrâ na ngaw ni Namarò nga kunniaw: “Pinílì si Akup nga iddukak ku, ngam nanakiták ku si Eso.”
13 Nas palavras das Escrituras: “Amei Jacó, mas rejeitei Esaú”.
14 Á gapu ta kunnian yù kinagi ni Namarò, kagiat tam panò ta ari matunung si Namarò gapu ta pilian na yù tádday ánnè sù tádday? Ari gemma.
14 Estamos dizendo, então, que Deus foi injusto? Claro que não!
15 Makáwayyá si Namarò nga mammaguray. Á kinagi na ngaw kâ Moyses: “Sikán lâ yù maguray sù ira kábbiak ku. Á piliak ku yù ira ikállà ku.”
15 Pois Deus disse a Moisés: “Terei misericórdia de quem eu quiser, e mostrarei compaixão a quem eu quiser”.
16 Á yáyù nga ammu tam ta ari napíli yù tolay megapu sù ikáyâ na, á ari megapu sù akkuán na. Ngam pilian ni Namarò yù ira tatole na megapu galâ sù allà na.
16 Portanto, a misericórdia depende apenas de Deus, e não de nosso desejo nem de nossos esforços.
17 Á nonopat tam yù netúrâ nga kinagi na ngaw ni Namarò kâ Paro, nga patul na Egipto. Kinagi na, “Sinullà taka, ta sikaw yù patul nga mammaguray, tapè sikaw yù pangipasinganák ku sù ámmagaddátù, ánna meparámak yù ngágak ku sù ira tatolay ta ngámin nga dabbuno.”
17 Pois as Escrituras afirmam que Deus disse ao faraó: “Eu o coloquei em posição de autoridade com o propósito de mostrar em você meu poder e propagar meu nome por toda a terra”.
18 Á yáyù nga mepakánnámmu ta si Namarò lápay yù maká-uray nga mappíli sù ira ikállà na. Á aggina gapay yù maká-uray sù ira ikáyâ na nga paguráyán ta áddè ta kataggâ nayù nonò da.
18 Como podem ver, ele escolhe ter misericórdia de alguns e endurecer o coração de outros.
19 Á gapu ta awán ta áddè nayù pakáwayyá ni Namarò, ajjan támma nikayu yù makkagi nikán, nga kun na, “Anni má laguk ta paliwatan ni Namarò ittam? Egga panò mássiki tádday nga tolay nga makatubáng ta ure na? Awán!”
19 Mas algum de vocês dirá: “Então por que Deus os culpa? Não estão apenas cumprindo a vontade dele?”.
20 Ngam yawe itabbák ku. Egga panò yù tolay nga makáwayyá nga tubbák kâ Namarò! Tolay ittam lâ gemma! Á ta ángngarigán, yù bánga nga pidde na tolay, egga panò yù awayyá na nga tabbatabbagan yù namadday kuna? Awayyá na panò nga kagian, “Ngattá laguk ta pidde mà ta kunniaw nga ággiák ku?” Ari gemma!
20 Ora, quem é você, mero ser humano, para discutir com Deus? Acaso o objeto criado pode dizer àquele que o criou: “Por que você me fez assim?”
21 Á ta ángngarigán, yù maddamíli. Ajjan gemma yù awayyá na nga mappíli sù ággián nayù paddayan na. Á paddayan na yù tádday nga nakástá nga angáng nga mapayyán ta binaráyáng ta bodá, ánna yù tádday nga bánga nga baddì nga maguray lâ yù mepay kuna ta kággággaw.
21 O oleiro não tem o direito de usar o mesmo barro para fazer um vaso para uso especial e outro para uso comum?
22 Á yáyù keyarigán ni Namarò gapay, ta aggina lápay yù maká-uray sù akkuán na. Á inikáyâ na nga ipasingan yù pore na sù ira minálliwâ, ánna ipakánnámmu na nira yù pakáwayyá na nga mangukum sù ira ngámin nga narákè. Ngam inattamán na lâ ta nabayák yù ira minálliwâ, nga dán nga naparán nga mokum nakuan.
22 Da mesma forma, Deus tem o direito de mostrar sua ira e seu poder, suportando com muita paciência aqueles que são objeto de sua ira, preparados para a destruição.
23 Á yá ipangiyattam na nira, tapè ipakánnámmu na sù ira ngámin nga tatolay yù pangikállà na sù ira mangikatalà kuna, nga pinarán nen ta mangalawâ sù pangisipatán na nira.
23 Ele age desse modo para que as riquezas de sua glória brilhem com esplendor ainda maior sobre aqueles dos quais ele tem misericórdia, aqueles que ele preparou previamente para a glória.
24 Á ari lâ sittam nga Kudio yù inagálán na nga ikákkállà na, nu ari gapay yù ira ari Kudio.
24 E nós estamos entre os que ele chamou, tanto dentre os judeus como dentre os gentios.
25 Á kinagi na ngaw ni Namarò yù meyannung ta pangisipà na gapay nikayu nga ari Kudio, ta inipetúrâ na ngaw kâ Kuseya nga kunniaw:
25 A esse respeito, Deus diz na profecia de Oseias: “Chamarei ‘meu povo’ aqueles que não eram meu povo, e amarei aqueles que antes eu não amava”.
26 Á yù ira ngaw tatolay nga nakkagiák ku ta, ‘Ari sikayu yù tatolè,’
26 E também: “No lugar onde lhes foi dito: ‘Vocês não são meu povo’, eles serão chamados ‘filhos do Deus vivo’”.
27 Á ajjan gapay yù initúrâ ni Isaya nga inilayalayâ na nga meyannung sù ira ginaká ni Israel, nga kunniaw:
27 E, a respeito de Israel, o profeta Isaías clamou: “Embora o povo de Israel seja numeroso como a areia do mar, apenas um remanescente será salvo.
28 Ta sangaw, á ikáddagâ na lâ ukuman ni Namarò yù ira tatolay ta dabbuno,
28 Pois o Senhor executará sua sentença sobre a terra de modo rápido e decisivo”.
29 Á yawe gapay yù kinagi na ngaw ni Isaya:
29 E, como Isaías tinha dito em outra passagem: “Se o Senhor dos Exércitos não houvesse poupado alguns de nossos filhos, teríamos sido exterminados como Sodoma e destruídos como Gomorra”.
30 Anni laguk yù kebalinán nayù kinagì? Á yù ira ari Kudio, mássiki nu arád da aleran yù katunung da, ta arád da ninonò nu kunnasi yù pakipiá ra kâ Namarò, á nakkápiá ira galâ kâ Namarò megapu sù ure na, ta inibiláng na ira ta matunung megapu sù pangikatalà da kâ Apu Kesu Kiristu.
30 Que significa tudo isso? Embora os gentios não buscassem seguir as normas de Deus, foram declarados justos, e isso aconteceu pela fé.
31 Á yù ira Kudio nga nagala-alek sù katunung da ta ánninganán ni Namarò megapu sù pamalurò da ta tunung, á arád da mapalurò yù tunung.
31 Já o povo de Israel, que se esforçou tanto para cumprir a lei a fim de se tornar justo, nunca teve sucesso.
32 Á anni má panò? Gapu ta arád da ikatalà si Apu Kesu Kiristu, nga nanuppál sù tunung megapu nira, tapè mesipà ira nakuan sù katunung na. Ta kagiad da ta matunung ira megapu ta panuppál da sù tunung, ngam arád da gemma matuppál sù tunung, ánna panakitád da si Apu Kesu Kiristu. Á yáyù nga meyárik si Apu Kesu ta batu, nga kesiddúkalád da.
32 Por que não? Porque tentaram se tornar justos por meio de suas obras, e não pela fé. Tropeçaram na grande pedra em seu caminho,
33 Yáyù kebalinán nayù inipetúrâ na ngaw ni Namarò nga kunniaw:
33 e a esse respeito as Escrituras afirmam: “Ponho em Sião uma pedra que os faz tropeçar, uma rocha que os faz cair. Mas quem confiar nele jamais será envergonhado”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.