Marcos 12
Yù bilin ni Namarò nga meyannung kâ Apu Kesu Kiristu: Yù bagu nga tarátu ni Namarò sù ira nga mangikatalà kâ Apu Kesu Kiristu (ATT) vs ACF
1 Á nagángngarigán si Apu Kesu ta pangituddu na paga sù mangilin nga kapilliá, á kinagi na nira, “Ajjan yù tolay nga namulá ta úbas sù komán na, á inalitukán na. Á kinokkok na yù abbû ta áppaggalán ta bungá na. Á pidde na yù atannáng nga balay nga paggianán nayù ira minánnaron, tapè merípâ da yù ngámin nga áddè na kamulán. Á inikatalà na yù kamulán sù ira minánnangngal kuna, á nánaw nga minay ta arayyu nga lugár.
1 E começou a falar-lhes por parábolas: Um homem plantou uma vinha, e cercou-a de um valado, e fundou nela um lagar, e edificou uma torre, e arrendou-a a uns lavradores, e partiu para fora da terra.
2 “Á ta áppupúsik na bungá na úbas, jinok nayù tolay yù aripan na ta umay sù ira minánnangngal, tapè apan na nira yù balle na.
2 E, chegado o tempo, mandou um servo aos lavradores para que recebesse, dos lavradores, do fruto da vinha.
3 Ngam ginápù da yù aripan, á pinalapaligà da, á pinapáno ra nga awán ta inâ na.
3 Mas estes, apoderando-se dele, o feriram e o mandaram embora vazio.
4 Á jinok na má yù mekaruá nga aripan na. Á kingnguá ra yù ulu na ánna pinasiránád da.
4 E tornou a enviar-lhes outro servo; e eles, apedrejando-o, o feriram na cabeça, e o mandaram embora, tendo-o afrontado.
5 Á jinok na má nira yù mekatallu nga aripan na, á pinapáte ra. Á kunniaw gapay kingnguá ra sù ira káruán nga jinok na, biddibiddù da yù ira káruán, á pinapáte ra yù ira káruán.
5 E tornou a enviar-lhes outro, e a este mataram; e a outros muitos, dos quais a uns feriram e a outros mataram.
6 “Á ta kabalin na yaw, ajjan lâ sù makáddabbun yù táttádday nga awayyá na nga doban, yù anâ na nga laláki nga iddukan na. Aggina yù naporián nga jinok na, ta kagian na ta nonò na, ‘Kuruk nga pakimorayád da yù anâ ku.’
6 Tendo ele, pois, ainda um seu filho amado, enviou-o também a estes por derradeiro, dizendo: Ao menos terão respeito ao meu filho.
7 Ngam yù ira minángngallu, pakasingad da sù anâ nayù makáddabbun, makkaká-ubobuk ira, á kinagi ra, ‘Ye! Aggina yù anâ na nga makákkuá noka ngámin. Et tam papatáyan, á sittam galâ yù makákkuá.’
7 Mas aqueles lavradores disseram entre si: Este é o herdeiro; vamos, matemo-lo, e a herança será nossa.
8 Á ginápù da, á pinapáte ra ánna inilappák da sù liák na alitù.”
8 E, pegando dele, o mataram, e o lançaram fora da vinha.
9 Á kinagi ni Apu Kesu nira, “Anni laguk akkuán nayù makáddabbun sù ira minánnaron ta kobasán na? Umay mamapátay nira, á ipataron na yù kamulán na sù ira tanakuán.
9 Que fará, pois, o senhor da vinha? Virá, e destruirá os lavradores, e dará a vinha a outros.
10 Arán naw panò binibbik yaw nga netúrâ, nga Ubobuk ni Namarò:
10 Ainda não lestes esta Escritura:A pedra, que os edificadores rejeitaram,Esta foi posta por cabeça de esquina;
11 Yaw yù kingnguá ni Apu Namarò, nga makapállâ nittam.’ ”
11 Isto foi feito pelo Senhor E é coisa maravilhosa aos nossos olhos?
12 Á yù ira karakalán na Kudio, nánnámmuád da ta aggira yù ituddu ni Apu Kesu megapu sù pagángngarigán na nga meyannung sù ira narákè nga minánnaron ta kamulán ánna megapu sù netúrâ nga meyannung sù ira nabbalay ta batu, nga nangipuerá sù kapiánán. Á gaputad da nakuan, ngam pinaguráyád da, gapu ta maganássing ira sù ira magaru nga tatolay nga makimoray kuna. Á nánawád da laguk.
12 E buscavam prendê-lo, mas temiam a multidão; porque entendiam que contra eles dizia esta parábola; e, deixando-o, foram-se.
13 Á jinok da yù ira káruán nga Parisio ánna yù ira káruán nga kákkapárán ni Patul Erodo, tapè parubád da si Apu Kesu megapu sù pangiyabbû da kuna.
13 E enviaram-lhe alguns dos fariseus e dos herodianos, para que o apanhassem nalguma palavra.
14 Á jimikkì ira kuna, á kinagi ra, “Mesturu, ammu mi ta kurugán ngámin yù ubobuk mu. Á arám mu paddurúmán yù ira tatolay, mássiki nu maríku ira onu pobare. Á ituddum lâ yù kurugán nga bilin ni Namarò nga meyannung sù ipakuá na sù ira tatole na. Kagiam mu laguk nikami nu ipugik nayù tunung tam yù mappagá ta buwì kâ Patul Sisar, nga mammaguray ta ili na Roma? Mappagá ittam laguk, onu ari?”
14 E, chegando eles, disseram-lhe: Mestre, sabemos que és homem de verdade, e de ninguém se te dá, porque não olhas à aparência dos homens, antes com verdade ensinas o caminho de Deus; é lícito dar o tributo a César, ou não? Daremos, ou não daremos?
15 Ngam natákál ni Apu Kesu ta áppè pípiá ira, tapè ilogò da. Á yáyù nga kinagi na nira, “Ngattá, ta parubán nawà? Ipasingan nawè bì nikán yù pirâ.”
15 Então ele, conhecendo a sua hipocrisia, disse-lhes: Por que me tentais? Trazei-me uma moeda, para que a veja.
16 Á iniyawâ da kuna. Á kinagi na nira, “Asinni yù makámmammang ánna makángngágan nga masingat tam sawe kuártu?” Á kinagi ra, “Si Patul Sisar.”
16 E eles lha trouxeram. E disse-lhes: De quem é esta imagem e inscrição? E eles lhe disseram: De César.
17 Á kinagi ni Apu Kesu nira, “Iyawâ naw laguk kâ Sisar yù kukuá na. Á iyawâ naw gapay kâ Namarò yù kukuá ni Namarò.” Á yù kebalinán na, pagán naw yù buwì sù mammaguray, á iddukan naw ánna kurugan naw si Namarò. Á napállâ ira megapu sù napiá nga itabbák na.
17 E Jesus, respondendo, disse-lhes: Dai pois a César o que é de César, e a Deus o que é de Deus. E maravilharam-se dele.
18 Kabalin na yaw, minay nga jimikkì kâ Apu Kesu yù ira káruán nga Sadusio. Aggira yù Kudio nga kagiad da ta ari maginnanolay yù baggi na tolay sù pagáddekán na ággaw. Á iniyabbû da kâ Apu Kesu, á kinagi ra,
18 Então os saduceus, que dizem que não há ressurreição, aproximaram-se dele, e perguntaram-lhe, dizendo:
19 “Mesturu, ajjan yù tunung nga initúrâ ni Moyses megapu nittam, ta nu patayán na tolay yù atáwa na ngam awán ta anâ da, máwák nga atawán nayù urián na yù bálu na, tapè maganâ ira sù pannakabaggi nayù kaká na nga natay.
19 Mestre, Moisés nos escreveu que, se morresse o irmão de alguém, e deixasse a mulher e não deixasse filhos, seu irmão tomasse a mulher dele, e suscitasse descendência a seu irmão.
20 Á gári, naggián saw pitu nga mawwawági nga lálláki. Á nangatáwa yù kaká, ngam natay nga awán ta anâ na.
20 Ora, havia sete irmãos, e o primeiro tomou a mulher, e morreu sem deixar descendência;
21 Á inatáwa nayù mekaruá yù asípák na, ngam natay gapay nga awán ta anâ na. Á kunnian gapay yù nesimmu sù mekatallu ánna ngámin nga káruán.
21 E o segundo também a tomou e morreu, e nem este deixou descendência; e o terceiro da mesma maneira.
22 Aggira ngámin nga pitu, nattutubbâ ira nga nangatáwa sù babay, ngam awán bulubugá ta ánâ da. Á naporián nga natay gapay yù babay.
22 E tomaram-na os sete, sem, contudo, terem deixado descendência. Finalmente, depois de todos, morreu também a mulher.
23 Á kagiam mu nikami laguk, sù ággaw nga paginnanole nayù ira námmatay, asinni sù ira pitu yù atáwa nayù babay, nepatalugáring ta nakiatáwa sù ira ngámin nga pitu,” kud da kâ Apu Kesu.
23 Na ressurreição, pois, quando ressuscitarem, de qual destes será a mulher? porque os sete a tiveram por mulher.
24 Á kinagi ni Apu Kesu nira, “Yáyù nga makaliwâ kayu, ta arán naw garè ammu yù netúrâ sù mangilin nga ubobuk ni Namarò ánna yù pakapangnguá ni Namarò.
24 E Jesus, respondendo, disse-lhes: Porventura não errais vós em razão de não saberdes as Escrituras nem o poder de Deus?
25 Á noka nu duttál yù paginnanole nayù ira námmatay, ari ira mangatáwa ánna makiatáwa, gapu ta megittá ira sù ira daroban ni Namarò nga maggián ta lángì.
25 Porquanto, quando ressuscitarem dentre os mortos, nem casarão, nem se darão em casamento, mas serão como os anjos que estão nos céus.
26 “Á ta meyannung sù paginnanole nayù ira námmatay, arán naw panò binibbik yù netúrâ sù libru ni Moyses nga meyannung sù káyu nga naggatang, nga ari nakassà? Pakasingan ni Moyses sù káyu nga naggatang, jimikkì kuna, á naginná na yù ngárál ni Namarò, á kinagi ni Namarò kâ Moyses: ‘Sikán si Namarò, nga pakiyápuán nayù ira naggaká nikaw. Sikán yù Yápu di Abrakam kári Isak kâ Akup.’
26 E, acerca dos mortos que houverem de ressuscitar, não tendes lido no livro de Moisés como Deus lhe falou na sarça, dizendo: Eu sou o Deus de Abraão, e o Deus de Isaque, e o Deus de Jacó?
27 Á yù ira námmatay, ari ira makiyápu kâ Namarò, ngam yù ira matolay yù makiyápu kuna. Ari matunung yù nonotan naw, ta arán naw ammu yù kuruk.”
27 Ora, Deus não é de mortos, mas sim, é Deus de vivos. Por isso vós errais muito.
28 Á ajjan tán yù tádday nga mesturu ta tunung, á naginná na yù pakkakápereperang nayù ira Sadusio kâ Apu Kesu. Á gapu ta kemámmatán na ta napiá yù initabbák ni Apu Kesu nira, jimikkì kuna ta iniyabbû na gapay kuna, á kinagi na, “Apu, anni yù purmeru nga tunung sù ira ngámin nga initaddán ni Namarò?”
28 Aproximou-se dele um dos escribas que os tinha ouvido disputar, e sabendo que lhes tinha respondido bem, perguntou-lhe: Qual é o primeiro de todos os mandamentos?
29 Á simibbák si Apu Kesu, á kinagi na, “Yawe yù purmeru nga tunung sù ira initaddán ni Namarò: ‘Sikayu nga ginaká ni Israel, ginnán naw yù kagiak ku nikayu. Si Apu Namarò nga Yápu tam, aggina lâ yù táttádday.
29 E Jesus respondeu-lhe: O primeiro de todos os mandamentos é: Ouve, Israel, o Senhor nosso Deus é o único Senhor.
30 Iddukan naw si Namarò nga Yápu naw, á itulù naw kuna yù ayâ nayù putu naw, yù ure naw, yù nonò naw, ánna yù sikan nayù baggi naw.’
30 Amarás, pois, ao Senhor teu Deus de todo o teu coração, e de toda a tua alma, e de todo o teu entendimento, e de todas as tuas forças; este é o primeiro mandamento.
31 Á ajjan gapay nga netúrâ yù mekaruá nga máwák nga kurugam mu: ‘Iddukan naw yù ikáttole naw ta kunnay ta ángngiddù naw ta baggi naw.’ Awán ta tanakuán nga máwák nga kurugam mu, nu ari galâ danniaw nga duá,” kun ni Apu Kesu kuna.
31 E o segundo, semelhante a este, é: Amarás o teu próximo como a ti mesmo. Não há outro mandamento maior do que estes.
32 Á kinagi na laguk nayù mesturu ta tunung kâ Apu Kesu, “Á kustu, Mesturu. Kurugán yù kinagim, nga táttádday lâ si Namarò, á awán ta tanakuán, nu ari lâ aggina.
32 E o escriba lhe disse: Muito bem, Mestre, e com verdade disseste que há um só Deus, e que não há outro além dele;
33 Á máwák nga iddukat tam si Namarò nga Yápu tam, megapu sù napasigaggà nga ayâ nayù putu tam, ánna ngámin yù nonò tam, ánna yù sikan nayù baggi tam. Á iddukat tam gapay yù ira ikáttole tam ta kunnay ta ángngiddù tam ta baggi tam. Napiá yaw. Más napiá ta tuppálat tam danniaw nga tunung nga initaddán ni Namarò ánnè sù mangiyátáng ta aya-ayám nga natuggi ánna ngámin yù meyátáng nga meyawâ kâ Namarò.”
33 E que amá-lo de todo o coração, e de todo o entendimento, e de toda a alma, e de todas as forças, e amar o próximo como a si mesmo, é mais do que todos os holocaustos e sacrifícios.
34 Á pakaginná ni Apu Kesu ta napiá yù initabbák na, kinagi na kuna, “Nu tuppálam mu yù egga ta nonò mu, mesipà ken sù pammagure ni Namarò.” Á kabalin ni Apu Kesu nakkagi karannian, awán laguk ta mangiyabbû kuna, ta napállâ ira gapu ta makáwayyá yù pagubobuk na.
34 E Jesus, vendo que havia respondido sabiamente, disse-lhe: Não estás longe do reino de Deus. E já ninguém ousava perguntar-lhe mais nada.
35 Á pangituddu ni Apu Kesu sù mangilin nga kapilliá, nga bale ni Namarò, iniyabbû na sù ira tatolay, nga kun na, “Á yù ira mesturu sù tunung, anni má ta kagiad da ta ginaká ni Patul Dabid yù MakKiristu?
35 E, falando Jesus, dizia, ensinando no templo: Como dizem os escribas que o Cristo é filho de Davi?
36 Ta si Patul Dabid, kinagi na yù inipalappâ nayù Mangilin nga Ikararuá kuna, á kinagi na,
36 O próprio Davi disse pelo Espírito Santo:O Senhor disse ao meu Senhor:Assenta-te à minha direita Até que eu ponha os teus inimigos por escabelo dos teus pés.
37 Á yáyù nga abbúnan ni Patul Dabid ta Yápu na yù MakKiristu. Á nu Yápu na yù MakKiristu, ngattá ta kagiad da ta ginaká na lâ? Ari galâ motun yù Yápu na ánnè kuna?”
37 Pois, se Davi mesmo lhe chama Senhor, como é logo seu filho? E a grande multidão o ouvia de boa vontade.
38 Á ta pangituddu ni Apu Kesu, kinagi na, “Mappalán kayu sù ira mesturu ta tunung. Ta ikáyâ da mabbarawási ta apaddu nga barawási ra ánna mappasingan ta dápun, tapè pakimorayád da ira nayù ira tatolay ta pappassapassiár da.
38 E, ensinando-os, dizia-lhes: Guardai-vos dos escribas, que gostam de andar com vestes compridas, e das saudações nas praças,
39 Á piliad da yù kapiánán na ággitubangán ta kapilliá ánna yù ággitubangán nayù maráyaw ta pakilálláng da ta piestá.
39 E das primeiras cadeiras nas sinagogas, e dos primeiros assentos nas ceias;
40 Á ilogò da yù ira bálu nga bábbay, tapè apad da yù kukuá ra, á áppa-áppè ira nga makimállà ta mabayák kâ Namarò, tapè ilímak da yù narákè nga akka-akkuád da. Á mepallà yù pamagikáru ni Namarò nira ta pagáddekán na ággaw.”
40 Que devoram as casas das viúvas, e isso com pretexto de largas orações. Estes receberão mais grave condenação.
41 Á nagitubang si Apu Kesu aranni sù ángngipayyán ta kuártu nga ajjan sù lágum nayù mangilin nga kapilliá. Á inni-innan ni Apu Kesu yù ira tatolay nga umay mangipay ta limù da. Á aru yù ira maríku nga minay nangipay ta aru nga kuártu.
41 E, estando Jesus assentado defronte da arca do tesouro, observava a maneira como a multidão lançava o dinheiro na arca do tesouro; e muitos ricos deitavam muito.
42 Á minay gapay yù bálu nga babay nga pobare, á pine na duá nga baddì nga pirâ, nga negittá ta duá nga sintábu.
42 Vindo, porém, uma pobre viúva, deitou duas pequenas moedas, que valiam meio centavo.
43 Á inagálán ni Apu Kesu yù ira tudduán na, á kinagi na nira, “Innan nawè yù kingnguá nayù babay. Kurugán yù kagiak ku nikayu, aru yù kuártu nga inipe nayù pobare nga bálu ánnè sù inipe nayù ngámin ira káruán.
43 E, chamando os seus discípulos, disse-lhes: Em verdade vos digo que esta pobre viúva deitou mais do que todos os que deitaram na arca do tesouro;
44 Ta inipe ra yù kuártu nga naggapu ta sobará ra. Ngam yù bálu, inipe na ngámin yù áddè na kapobare na, á awánin bulubugá ta ipakkatole na.”
44 Porque todos ali deitaram do que lhes sobejava, mas esta, da sua pobreza, deitou tudo o que tinha, todo o seu sustento.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.