Lucas 7
Yù bilin ni Namarò nga meyannung kâ Apu Kesu Kiristu: Yù bagu nga tarátu ni Namarò sù ira nga mangikatalà kâ Apu Kesu Kiristu (ATT) vs NVT
1 Kabalin na nattuddu ni Apu Kesu sù ira tatolay nga nagginná, nánaw nga minay ta ili na Kapernium.
1 Quando Jesus terminou de dizer tudo isso à multidão, entrou em Cafarnaum.
2 Á naggián tán yù ari Kudio, nga kapitán na suddálu nga taga Roma. Á ajjan kuna yù aripan na nga iddukan na ta napiá, nga magisassay matay.
2 Naquela ocasião, um escravo muito estimado de um oficial romano estava enfermo, à beira da morte.
3 Á pakarámak nayù kapitán ta ajjan tán si Apu Kesu, jinok na kuna yù ira karakalán na Kudio ta ed da agálán bì ta umay nga mamammapiá sù aripan na nga matakì.
3 Quando o oficial ouviu falar de Jesus, mandou alguns líderes judeus lhe pedirem que fosse curar seu escravo.
4 Á dakkì da kâ Apu Kesu, inikomá ra kuna ta abbágán na yù kapitán. Á kinagi ra, “Apu, mássiki nu ari Kudio yù kapitán, kuruk nga napiá nga tolay,
4 Os líderes suplicaram insistentemente que Jesus socorresse o homem, dizendo: “Ele merece sua ajuda,
5 ta nepallà yù allà na nittam nga Kudio, ta aggina yù nappapadday sù kapilliá tam,” kud da.
5 pois ama o povo judeu e até nos construiu uma sinagoga”.
6 Á nepulù laguk si Apu Kesu nira.
6 Jesus foi com eles, mas, antes de chegarem à casa, o oficial mandou alguns amigos para dizer: “Senhor, não se incomode em vir à minha casa, pois não sou digno de tamanha honra.
7 Á yáyù gapay yù gapu na nga arán na ángay panápun nikaw, ta ammu na nu magubobuk ka lâ, á mammapiá yù aripan na.
7 Não sou digno sequer de ir ao seu encontro. Basta uma ordem sua, e meu servo será curado.
8 Ta aggina gapay yù tolay nga manuppál sù kagian nayù maddok kuna. Á ajjan gapay yù ira suddálu na, nga manuppál sù kagian na. Nu kagian na sù tádday, ‘Mánaw ka,’ á dagarágâ mánaw. Á nu kagian na sù tanakuán, ‘E ka saw,’ á dagarágâ umay. Á nu ajjan yù kagian na sù aripan na, dagarágâ kurugan na. Á yáyù nga ammu na ta matuppál gemma yù kagiam mu,” kud da.
8 Sei disso porque estou sob a autoridade de meus superiores e tenho autoridade sobre meus soldados. Só preciso dizer ‘Vão’, e eles vão, ou ‘Venham’, e eles vêm. E, se digo a meus escravos: ‘Façam isto’, eles fazem”.
9 Á pakaginná ni Apu Kesu sù kinagi ra nga bilin nayù kapitán, napállâ sù ángngikatalà na kuna. Á nallipay sù ira aru nga tatolay nga mepulupulù kuna, á kinagi na nira, “Awán ta naratang ku nga mangikatalà nikán, mássiki sù ira ngámin kábulut tam nga ginaká ni Israel, nga kunnay sù kapitán yù ángngikatalà na nikán!” kun na.
9 Quando Jesus ouviu isso, ficou admirado. Voltou-se para a multidão que o seguia e disse: “Eu lhes digo a verdade: jamais vi fé como esta em Israel!”.
10 Á panoli nayù ira jinok nayù kapitán ta bale na, nasingad da ta nammapiá ngin yù aripan na.
10 E, quando os amigos do oficial voltaram para a casa dele, encontraram o escravo em perfeita saúde.
11 Á manganánnuán, minay si Apu Kesu ta ili na Nen. Á nepulupulù kuna yù ira makituddu kuna ánna yù ira magaru nga tatolay.
11 Logo depois, Jesus foi com seus discípulos à cidade de Naim, e uma grande multidão o seguiu.
12 Á pakáranni ra sù áttallungán nayù ili, nerapunád da yù magaru nga tatolay nga naggapu ta ili nga umay mananam. Á yù natay yù laláki nga táttádday nga anâ na babay nga nabálu. Á nepulù nira gapay yù babay.
12 Quando ele se aproximou da porta da cidade, estava saindo o enterro do único filho de uma viúva, e uma grande multidão da cidade a acompanhava.
13 Á pakasingan ni Apu Kesu sù babay nga yená nayù natay, nepallà yù allà na kuna. Á kinagi na kuna, “Ari ka bì makkulè,” kun na.
13 Quando o Senhor a viu, sentiu profunda compaixão por ela. “Não chore!”, disse ele.
14 Á minay si Apu Kesu sù ira nangáttu sù natay, á sinámmì na yù lungun na, tapè magginnà ira. Á pagginnà da, nagubobuk si Apu Kesu sù bagitolay nga natay, á kinagi na kuna, “Ilû, gumikkáng ka.”
14 Então foi até o caixão, tocou nele e os carregadores pararam. E disse: “Jovem, eu lhe digo: levante-se!”.
15 Á dagarágâ nga gimikkáng yù bagitolay, nga magubobuk nira. Á initoli na laguk ni Apu Kesu sù yená na.
15 O jovem que estava morto se levantou e começou a conversar, e Jesus o devolveu à sua mãe.
16 Á maganássing yù ira ngámin nga tatolay tán, á nerallà yù kapállâ da. Á naddáyaw ira kâ Apu Namarò, á kinagi ra, “Ajjan yù jimittál nittam nga makáwayyá nga ábbilinán ni Namarò,” kud da. Á kinagi ra gapay, “Napiá ta arán na ittam náttamán ni Namarò nga tatole na, ta en na ittam sinullúnán,” kud da.
16 Grande temor tomou conta da multidão, que louvava a Deus, dizendo: “Um profeta poderoso se levantou entre nós!” e “Hoje Deus visitou seu povo!”.
17 Á paginnanole nayù bagitolay, nassamâ yù dámak nga meyannung sù kingnguá ni Apu Kesu ta ngámin nga ili sù purubinsia na Judiya ánna yù ira ngámin nga babálay.
17 Essa notícia sobre Jesus se espalhou por toda a Judeia e seus arredores.
18 Á narámak gapay ni Kuan nga Minánnigù, gapu ta minay yù ira sinudduán na sù gián na ta ábbalurán nga makkagi kuna.
18 Os discípulos de João Batista lhe contaram tudo que Jesus estava fazendo. Então João chamou dois de seus discípulos
19 Á yáyù nga inipágál ni Kuan yù duá nga sinudduán na. Á jinok na ira ta ed da iyabbû kâ Apu Kesu nu aggina yù patul nga initabbá ni Namarò nga umay mammaguray, onu ajjan lâ paga tanakuán nga iddagád da.
19 e os enviou ao Senhor, para lhe perguntar: “O senhor é aquele que haveria de vir, ou devemos esperar algum outro?”.
20 Á labbè nayù ira nabilin ni Kuan ta gián ni Apu Kesu, kinagi ra kuna, “Si Kuan nga Minánnigù yù naddok nikami, ta em mi iyabbû nikaw nu sikaw yù umay mammaguray, onu iddagám mi lâ paga yù tanakuán?” kud da.
20 Os dois discípulos de João encontraram Jesus e lhe disseram: “João Batista nos enviou para lhe perguntar: ‘O senhor é aquele que haveria de vir, ou devemos esperar algum outro?’”.
21 Á negiddán ta keggá ra yù pangnguá ni Apu Kesu sù aru nga makapállâ, ta aru yù ira máttakì nga pinammapiá na ta tulágad da nga makkakerumá, á pinalawán na yù ira nattaliponak sù ira tatolay. Á aru gapay yù ira buling nga pinakasingan na.
21 Naquela mesma hora, Jesus curou muitas pessoas de suas doenças, enfermidades e espíritos impuros, e restaurou a visão a muitos cegos.
22 Á simibbák si Apu Kesu laguk sù ira jinok ni Kuan, á kinagi na, “Manoli kayu kâ Kuan, ta en naw kagian kuna yù nasingan naw ánna naginná naw saw, ta makasinganin yù ira ngaw buling, á makalakák yù ira ngaw pilay. Nammapiá yù ira ngaw naggoggong, á makaginná ngin yù ira ngaw kitul. Naginnanolayin yù ira natay. Á nelayalayâ sù ira makállállà yù napiá nga dámak.
22 Em seguida, disse aos discípulos de João: “Voltem a João e contem a ele o que vocês viram e ouviram: os cegos veem, os aleijados andam, os leprosos são purificados, os surdos ouvem, os mortos são ressuscitados e as boas-novas são anunciadas aos pobres”.
23 Á kagian naw gapay kuna ta magayáyâ yù tolay nga ari mabbábáng nga mangikatalà nikán,” kun ni Apu Kesu.
23 E disse ainda: “Felizes são aqueles que não se sentem ofendidos por minha causa”.
24 Á ta páno nayù ira binilin ni Kuan, kinagi ni Apu Kesu sù ira magaru nga tatolay yù meyannung kâ Kuan, nga kun na, “Anni panò yù en naw iningan ta kalállammatán? Ikáyâ naw panò masingan yù mimì nga mepayapayák ta paddák?
24 Depois que os discípulos de João saíram, Jesus começou a falar a respeito dele para as multidões: “Que tipo de homem vocês foram ver no deserto? Um caniço que qualquer brisa agita?
25 Á nu ari, anni laguk? En naw panò iningan yù tolay nga nabbísti ta nakástá? Ngam ari! Ta yù ira nabbísti ta nakástá, maggián ira ta palásiu na patul, nga awán bulubugá ta awágad da.
25 Afinal, o que esperavam ver? Um homem vestido com roupas caras? Não, quem veste roupas caras e vive no luxo mora em palácios.
26 “Á anni laguk yù kuruk nga en naw iningan? En naw panò iningan yù ábbilinán ni Namarò? Wan, á kuruk gemma! Ta si Kuan yù kotunán ánnè sù ira ngámin nga káruán nga ábbilinán.
26 Acaso procuravam um profeta? Sim, ele é mais que profeta.
27 Aggina yù ubobugan ni Namarò sù inipetúrâ na ngaw nga kunniaw:
27 João é o homem ao qual as Escrituras se referem quando dizem: ‘Envio meu mensageiro adiante de ti, e ele preparará teu caminho à tua frente’.
28 Á kuruk yawe nga kagiak ku nikayu, nga awán ta tolay nga neyanâ sawe dabbuno nga napiá ánnè kâ Kuan. Ngam yù kagukábán nga tolay nga mesipà sù pammagure ni Namarò, aggina yù napiá ánnè kâ Kuan, megapu sù allà ni Namarò.”
28 Eu lhes digo: de todos que nasceram de mulher, nenhum é maior que João Batista. E, no entanto, até o menor no reino de Deus é maior que ele”.
29 Á yù magaru nga tatolay, mássiki yù ira minálliwâ, nepatalugáring sù ira magâ ta buwì nga mangilogò, nagayáyâ ira ngámin ta pakaginná ra sù pangituddu ni Kuan sù bilin ni Namarò. Á kinuruk da yù ubobuk ni Namarò nga kinagi ni Kuan, á yáyù nakirigù ira kuna.
29 Todos que ouviram as palavras de Jesus, até mesmo os cobradores de impostos, concordaram que o caminho de Deus era justo, pois tinham sido batizados por João.
30 Ngam yù ira Parisio ánna yù ira mangituddu sù tunung ni Moyses, inipuerá ra yù ure ni Namarò nira, á nanakì ira nakirigù kâ Kuan.
30 Os fariseus e mestres da lei, no entanto, rejeitaram o propósito de Deus para eles, pois recusaram o batismo de João.
31 Á kinagi na paga ni Apu Kesu, “Á sikayu, anni laguk yù pangiyarigák ku nikayu? Anni yù keyarigán naw?
31 “Assim, a que posso comparar o povo desta geração?”, perguntou Jesus.
32 Kunnay kayu sù ira ábbing nga makkukkul ta dápun. Á kagian nayù ira káruán sù ira kábulud da, ‘Naggássá kami, tapè mattála kayu nakuan, ngam manakì kayu. Á kinagi mi ta makkulè kami nga áppa-áppè mananam, ngam manakì kayu gapay!’ kud da.
32 “Como posso descrevê-los? São como crianças que brincam na praça. Queixam-se a seus amigos: ‘Tocamos flauta, e vocês não dançaram, entoamos lamentos, e vocês não choraram’.
33 Á sikayu yù kagittá ra, ta jimittál si Kuan, á manakì kayu kuna, á lillibatan naw, ta kagian naw ta nagunagán, gapu ta dumá yù kanan na sù kanan naw, ánna ari bulubugá mamissán.
33 Quando João Batista apareceu, não costumava comer e beber em público, e vocês disseram: ‘Está possuído por demônio’.
34 Á minayà laguk, sikán nga Kaká na ngámin na tatolay, nga naporián kâ Kuan, nga mepallálláng nga mepámminum nikayu. Á manakì kayu gapay nikán. Á paliwatan nawà, ta kagian naw ta kitadullágà ánna magilellaw. Á paliwatan nawà gapay megapu ta pakikopuk ku sù ira minálliwâ, nepatalugáring sù ira mináttuki ta buwì.
34 O Filho do Homem, por sua vez, come e bebe, e vocês dizem: ‘É comilão e beberrão, amigo de cobradores de impostos e pecadores’.
35 “Ngam yù ira nga manguruk nikán, ipakánnámmu ra ta napiá ánna masírik yù bilin ni Namarò, nga ituddù ánna ituddu ni Kuan, megapu sù napiá nga akka-akkuád da,” kun ni Apu Kesu.
35 Mas a sabedoria é comprovada pela vida daqueles que a seguem.”
36 Á tádday ággaw, ajjan yù Parisio nga mangngágan ta Simon, á inapà na si Apu Kesu ta umay kumán ta bale ra. Á nepulù si Apu Kesu kuna nga minay kiminán ta bale ra.
36 Um dos fariseus convidou Jesus para jantar. Jesus foi à casa dele e tomou lugar à mesa.
37 Á ajjan gapay táne ili yù babay nga minákkikarallaw. Á pakarámak na ta ajjan si Apu Kesu nga mepallálláng sù bale nayù Parisio, á minay gapay sù bale nayù Parisio, tapè makimoray kâ Apu Kesu. Á inipulù na yù boteliá na nga nasiling nga napannu ta bábbanguk nga nanginá.
37 Quando uma mulher daquela cidade, uma pecadora, soube que ele estava jantando ali, trouxe um frasco de alabastro contendo um perfume caro.
38 Á tallung na sù bale nayù Parisio, minay namalittúkak nga nakkulè sù gián ni Apu Kesu. Á napannátán sù kalulluá na yù takki ni Apu, á nabasá ira. Á inipappunâ na yù duddù na sù takki na. Á inummatán na yù takki na, megapu sù pakimore na kuna. Á binukatán na yù nasiling nga boteliá na, á jinenuán na yù takki na sù bábbanguk.
38 Em seguida, ajoelhou-se aos pés de Jesus, chorando. As lágrimas caíram sobre os pés dele, e ela os secou com seu cabelo; e continuou a beijá-los e a derramar perfume sobre eles.
39 Á yù Parisio nga mangálliuk kâ Apu Kesu, pakasingan na sù kingnguá nayù babay, nakujjà yù mammang na, á nonotan na nga kun na, “Yawe tolay, nu kuruk nga ábbilinán ni Namarò, ammu na nakuan yù nonò na yawe babay nga maniggek kuna, á gimmá na nakuan,” kun na ta nonò na.
39 Quando o fariseu que havia convidado Jesus viu isso, disse consigo: “Se este homem fosse profeta, saberia que tipo de mulher está tocando nele. Ela é uma pecadora!”.
40 Ngam si Apu Kesu, ammu na yù ninonò nayù Parisio, á yáyù kinagi na laguk kuna, “Simon, ajjan yù kagiak ku nikaw,” kun na. “Wan, Mesturu,” kun ni Simon kuna.
40 Jesus disse ao fariseu: “Simão, tenho algo a lhe dizer”. “Diga, mestre”, respondeu Simão.
41 Á kinagi ni Apu Kesu kuna, “Ajjan yù duá nga naggagatù. Á límágatù yù gatù nayù tádday. Á yù mekaruá, singkuentá lâ yù gatù na.
41 Então Jesus lhe contou a seguinte história: “Um homem emprestou dinheiro a duas pessoas: quinhentas moedas de prata a uma delas e cinquenta à outra.
42 Á gapu ta arád da máwayyá nga pagán yù gatù da, pinakomá nayù tolay ira. Á yawe iyabbû ku bì nikaw, Simon. Asinni sù ira duá yù egga nga nepallà nga ayâ na sù mappagatù?” kun ni Apu Kesu.
42 Como nenhum dos devedores conseguiu lhe pagar, ele generosamente perdoou ambos e cancelou suas dívidas. Qual deles o amou mais depois disso?”.
43 Á simibbák si Simon, á kinagi na, “Á yù tolay támma nga aru yù gatù na nga pinakomá na,” kun na. “Wan, kuruk!” kun ni Apu Kesu kuna.
43 Simão respondeu: “Suponho que aquele de quem ele perdoou a dívida maior”. “Você está certo”, disse Jesus.
44 Á nallipay si Apu Kesu sù babay, á kinagi na paga kâ Simon, “Á kunnay gapay sawe babay, nga masingam mu. Ta inapà mà, á minayà. Ngam tallung ku sù balem, arám mà iniddán ta danum, tapè baggawák ku nakuan yù takkì ta kunnay ta kustombare tam. Ngam yawe babay, binaggawán na yù takkì sù kalulluá na, á pinunatán na sù duddù na.
44 Então voltou-se para a mulher e disse a Simão: “Veja esta mulher ajoelhada aqui. Quando entrei em sua casa, você não ofereceu água para eu lavar os pés, mas ela os lavou com suas lágrimas e os secou com seus cabelos.
45 Á sikaw, arám mà pakimorayán sù tallung ku ta balem. Ngam yawe babay, ummu-ummatán na yù takkì áddè ta tallung ku, ta áddè kunangan.
45 Você não me cumprimentou com um beijo, mas, desde a hora em que entrei, ela não parou de beijar meus pés.
46 Á sikaw, arám mu jinenuán yù ulù ta kunnay sù kustombare tam. Ngam yawe babay, jinenuán na yù takkì sù nanginá nga bábbanguk.
46 Você não me ofereceu óleo para ungir minha cabeça, mas ela ungiu meus pés com um perfume raro.
47 Á yawe laguk yù kagiak ku nikaw, ta napakomángin yù ngámin nga liwâ na, á yáyù nga ipasingan na yù nepallà nga ayâ na nikán. Ngam yù tolay nga baddì lâ yù napakomá kuna, baddì lággapay yù ayâ na,” kun ni Apu Kesu.
47 “Eu lhe digo: os pecados dela, que são muitos, foram perdoados e, por isso, ela demonstrou muito amor por mim. Mas a pessoa a quem pouco foi perdoado demonstra pouco amor”.
48 Á kinagi ni Apu Kesu sù babay, “Kuruk nga napakomá ngin yù liwâ mu,” kun na.
48 Então Jesus disse à mulher: “Seus pecados estão perdoados”.
49 Á yù káruán nga tatolay nga mepallálláng nira, nakkaká-anasâ ira nga kud da, “Asinni panò yaw, nga kagian na ta pakomán na yù tolay ta liwâ na?” kud da.
49 Os homens que estavam à mesa diziam entre si: “Quem é esse que anda por aí perdoando pecados?”.
50 Á kinagi na paga ni Apu Kesu sù babay, “Neyígù ken megapu sù ángngikatalà mu nikán. Lubbè ka ta balem nga mabannáyánin yù nonò mu,” kun na sù babay.
50 E Jesus disse à mulher: “Sua fé a salvou. Vá em paz”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.