Lucas 3
Yù bilin ni Namarò nga meyannung kâ Apu Kesu Kiristu: Yù bagu nga tarátu ni Namarò sù ira nga mangikatalà kâ Apu Kesu Kiristu (ATT) vs NVT
1 Á sù mekamapulu límá nga dagun nayù pammagure ni Sisar Tiberio ta Roma ánna ngámin nga dabbun, ajjan si Pontius Pilatto nga gubinador ta Judiya. Á si Erodo yù mammaguray sù purubinsia na Galilia. Á si Pilippi nga wagi ni Erodo yù mammaguray sù ira lugár na Ituria ánna Tarakonita. Á si Lisanio yù mammaguray ta Abilena.
1 Era o décimo quinto ano do reinado do imperador Tibério César. Pôncio Pilatos era governador da Judeia; Herodes Antipas governava a Galileia; seu irmão Filipe governava a Itureia e Traconites; e Lisânias governava Abilene.
2 Á di Annas kâ Kayapas yù ira kátannangán na pári. Á páppári ra, binilin ni Namarò si Kuan nga anâ ni Sakariâ ta paggián na ta kalállammatán.
2 Anás e Caifás eram os sumos sacerdotes. Nesse ano, veio uma mensagem de Deus a João, filho de Zacarias, que vivia no deserto.
3 Á pakálâ ni Kuan sù bilin ni Namarò, minay laguk ta ngámin nga lugár nga aranni sù danum na Jordan, nga mangilayalayâ sù ira ngámin nga tatolay ta mabbabáwi ira ánna likuránád da yù narákè nga akka-akkuád da, ánna makirigù ira laguk tapè mepasingan ta pakomán ni Namarò ira sù liwâ da.
3 João percorreu os arredores do rio Jordão, pregando o batismo como sinal de arrependimento para o perdão dos pecados.
4 Ta pinalurò ni Kuan yù inipetúrâ ni Namarò ngaw kâ Isaya, nga kinagi na,
4 O profeta Isaías se referia a João quando escreveu em seu livro: “Ele é uma voz que clama no deserto: ‘Preparem o caminho para a vinda do Senhor! Abram uma estrada para ele!
5 Á munitán naw yù ngámin nga likkong.
5 Os vales serão aterrados, e os montes e as colinas, nivelados. As curvas serão endireitadas, e os lugares acidentados, aplanados.
6 tapè ngámin nga tatolay ta dabbuno,
6 Então todos verão a salvação enviada por Deus’”.
7 Á pangilayalayâ ni Kuan, kitáru yù ira tatolay nga minay makirigù kuna, mássiki arád da inibabáwi yù liwâ da. Á yáyù nga kinagi ni Kuan nira, “Kunnay kayu ta ánâ na iráw! Asinni panò nakkagi nikayu ta marigù kayu, tapè ari kayu nakuan mekanakanâ sù pangukum ni Namarò?
7 João dizia às multidões que vinham até ele para ser batizadas: “Raça de víboras! Quem os convenceu a fugir da ira que está por vir?
8 Nu kuruk nga nabbabáwi kayu, likuránán naw laguk yù narákè nga ággangnguá naw. Á arán naw kagian ta ari kayu mekanâ sù pamagikáru ni Namarò gapu ta si Lákay Abrakam yù naggaká nikayu. Ari yù kesipà naw sù ginaká ni Abrakam yù gapu na nga mesipà kayu nakuan kâ Namarò. Ta nu ikáyâ ni Namarò, ajjan yù awayyá na nga pabbalinan yawe ira batu ta ginaká ni Abrakam, nu makúráng ira nakuan.
8 Provem por suas ações que vocês se arrependeram. Não digam uns aos outros: ‘Estamos a salvo, pois somos filhos de Abraão’. Isso não significa nada, pois eu lhes digo que até destas pedras Deus pode fazer surgir filhos de Abraão.
9 Á naparánin yù ángngukum ni Namarò, nga kunnay ta wátay nga ipattukák ta káyu. Á ngámin nga káyu nga jikkù yù bungá ra, tukáran na ira ánna tuggian na ira,” kun ni Kuan.
9 Agora mesmo o machado do julgamento está pronto para cortar as raízes das árvores. Toda árvore que não produz bons frutos será cortada e lançada ao fogo”.
10 Á pakaginná nayù ira tatolay ta meyannung sù pangukum ni Namarò, iniyabbû da kâ Kuan, “Anni laguk akkuám mi?”
10 As multidões perguntavam: “O que devemos fazer?”.
11 Á kinagi na nira, “Yù tolay nga ajjan yù duá nga barawási na, iyawâ na laguk yù tádday sù awán ta barawási na. Á yù tolay nga egga kanan na, isipà na gapay yù awán ta kanan na,” kun na.
11 João respondeu: “Se tiverem duas vestimentas, deem uma a quem não tem. Se tiverem comida, dividam com quem passa fome”.
12 Á ajjan yù ira mináttuki ta buwì, nga minay gapay tapè makirigù ira kâ Kuan. Á iniyabbû da kuna, “Mesturu, anni laguk yù akkuám mi?” kud da.
12 Cobradores de impostos também vinham para ser batizados e perguntavam: “Mestre, o que devemos fazer?”.
13 “Nu alawatan naw yù buwì, arán naw passobarán yù apan naw ánnè sù mepángngà,” kun na nira.
13 Ele respondeu: “Não cobrem impostos além daquilo que é exigido”.
14 Á ajjan gapay tán yù ira suddálu. Á iniyabbû da kâ Kuan, “Á sikami nga suddálu, anni akkuám mi laguk?” kud da gapay. Á kinagi na nira, “Arán naw akkuán yù ira tatolay ánna arán naw ira iddâ nga ikeká tapè apan naw yù kuártu ra. Á magayáyâ kayu lâ sù sueldu naw,” kun na.
14 “E nós?”, perguntaram alguns soldados. “O que devemos fazer?” João respondeu: “Não pratiquem extorsão nem façam acusações falsas. Contentem-se com seu salário”.
15 Á pakaginná nayù ira tatolay sù kinagi ni Kuan, ninononò da yù initabbá ni Namarò nga meyannung sù MakKiristu nga umay mammaguray. Á nakkaká-abbû ira, á kinagi ra, “Ari panò yawe tolay yù MakKiristu nga iddagát tam?” kud da.
15 Todos esperavam que o Cristo viesse em breve, e estavam ansiosos para saber se João era ele.
16 Á yáyù nga kinagi ni Kuan nira ngámin, “Á sikán, jigutat takayu lâ ta danum. Ngam ajjanin sangaw yù umay nga makáwayyá ánnè nikán, á aringà mepángngà nga mangubbák ta kaddang na sapátù na. Á dumá yù ájjigù na nikayu, ta iyawâ na nikayu yù Ikararuá ni Namarò, nga kunnay ta ipanigù na nikayu. Ngam sikayu nga tumuttul ta liwâ, kunnay ta api yù ipanigù na nikayu, ta mekanakanâ kayu sù pangukum na.
16 João respondeu às perguntas deles, dizendo: “Eu os batizo com água, mas em breve virá alguém mais poderoso que eu, alguém tão superior que não sou digno de desatar as correias de suas sandálias. Ele os batizará com o Espírito Santo e com fogo.
17 Á labbè na, kunnay sù tolay nga mangisâ ta aggì, tapè pakappián na yù aggì sù ággianán na. Á kunnian yù keyarigán nayù ira tatolay, ta passisinnán ni Apu yù ira manguruk ánna yù ira ari manguruk. Á yù ira manguruk, meyígù ira. Ngam yù ira ari manguruk, nga kunnay ta attá nga nesinná sù aggì, metabbà ira sù api nga ari máddà ta áddè ta áddè.”
17 Ele já tem na mão a pá, e com ela separará a palha do trigo, a fim de limpar a área onde os cereais são debulhados. Juntará o trigo no celeiro, mas queimará a palha num fogo que nunca se apaga”.
18 Á aru paga yù initabarang ni Kuan sù ira tatolay sù pangilayalayâ na sù napiá nga dámak. Á jinudduák na ira ta pataliád da yù narákè nga ággangnguá ra.
18 João usou muitas advertências semelhantes ao anunciar as boas-novas ao povo.
19 Á kinagi ni Kuan gapay kâ Gubinador Erodo ta aru yù liwâ na, nepatalugáring ta ginubâ na sù wagi na si Erodia, nga asípák na.
19 João também criticou publicamente Herodes Antipas, o governador da Galileia, por ter se casado com Herodias, esposa de seu irmão, e por muitas outras maldades que havia cometido.
20 Ngam nappanà nga nalliwâ si Erodo, ta linnapán na yù ngámin nga liwâ na, ta pinukù na si Kuan sù ábbalurán.
20 A essas maldades Herodes acrescentou outra, mandando prender João.
21 Á ta panigù ni Kuan sù ira tatolay, lage na napukù sù ábbalurán, jinigù na gapay si Apu Kesu. Á pakimállà ni Apu Kesu, nabbukâ yù lángì.
21 Certo dia, quando as multidões estavam sendo batizadas, Jesus também foi batizado. Enquanto ele orava, o céu se abriu,
22 Á minay kuna yù Ikararuá ni Namarò, nga kun na lummun yù baggi na. Á nappáginná yù ngárál ni Namarò, á kinagi na, “Sikaw yù Anâ ku nga iddukak ku, á ayatánà nikaw,” kun na.
22 e o Espírito Santo desceu sobre ele em forma corpórea como uma pomba. E uma voz do céu disse: “Você é meu filho amado, que me dá grande alegria”.
23 Á sù pamegapu ni Apu Kesu sù pangituddu na, tallupulungin yù dagun na. Á yù ira tatolay, kagiad da ta anâ ni Kusè.
23 Jesus estava com cerca de trinta anos quando começou seu ministério. Jesus era conhecido como filho de José. José era filho de Eli.
24 Á yù ammò ni Keli si Matat, yù káke ni Keli si Libi, yù káke na ta siku si Melki, yù káke na ta dulung si Jannay, á yù káke na ta tumang si Kusè.
24 Eli era filho de Matate. Matate era filho de Levi. Levi era filho de Melqui. Melqui era filho de Janai. Janai era filho de José.
25 Á yù ammò ni Kusè si Matatias, yù káke ni Kusè si Amos, yù káke na ta siku si Nakum, yù káke na ta dulung si Esli, á yù káke na ta tumang si Naggay.
25 José era filho de Matatias. Matatias era filho de Amós. Amós era filho de Naum. Naum era filho de Esli. Esli era filho de Nagai.
26 Á yù ammò ni Naggay si Mat, yù káke ni Naggay si Matatias, yù káke na ta siku si Semi, yù káke na ta dulung si Josek, á yù káke na ta tumang si Joda.
26 Nagai era filho de Maate. Maate era filho de Matatias. Matatias era filho de Semei. Semei era filho de Joseque. Joseque era filho de Jodá.
27 Á yù ammò ni Joda si Jowanan, yù káke ni Joda si Resa, yù káke na ta siku si Sirubbabel, yù káke na ta dulung si Salatiel, á yù káke na ta tumang si Neri.
27 Jodá era filho de Joanã. Joanã era filho de Ressa. Ressa era filho de Zorobabel. Zorobabel era filho de Salatiel. Salatiel era filho de Neri.
28 Á yù ammò ni Neri si Melki, yù káke ni Neri si Addi, yù káke na ta siku si Kosam, yù káke na ta dulung si Elmadam, á yù káke na ta tumang si Er.
28 Neri era filho de Melqui. Melqui era filho de Adi. Adi era filho de Cosã. Cosã era filho de Elmadã. Elmadã era filho de Er.
29 Á yù ammò ni Er si Josiuwa, yù káke ni Er si Elieser, yù káke na ta siku si Jorim, yù káke na ta dulung si Matat, á yù káke na ta tumang si Libi.
29 Er era filho de Josué. Josué era filho de Eliézer. Eliézer era filho de Jorim. Jorim era filho de Matate. Matate era filho de Levi.
30 Á yù ammò ni Libi si Simion, yù káke ni Libi si Juda, yù káke na ta siku si Kusè, yù káke na ta dulung si Jonam, á yù káke na ta tumang si Eliakim.
30 Levi era filho de Simeão. Simeão era filho de Judá. Judá era filho de José. José era filho de Jonã. Jonã era filho de Eliaquim.
31 Á yù ammò ni Eliakim si Meleya, yù káke ni Eliakim si Minna, yù káke na ta siku si Mattata, yù káke na ta dulung si Natan, á yù káke na ta tumang si Patul Dabid.
31 Eliaquim era filho de Meleá. Meleá era filho de Mená. Mená era filho de Matatá. Matatá era filho de Natã. Natã era filho de Davi.
32 Á si Patul Dabid, yù ammò na si Jesse, á yù káke ni Patul Dabid si Obed, yù káke na ta siku si Boas, yù káke na ta dulung si Salmon, á yù káke na ta tumang si Nassion.
32 Davi era filho de Jessé. Jessé era filho de Obede. Obede era filho de Boaz. Boaz era filho de Salmom. Salmom era filho de Naassom.
33 Á yù ammò ni Nassion si Amminadab, yù káke ni Nassion si Admin, yù káke na ta siku si Arni, yù káke na ta dulung si Esron, á yù káke na ta tumang si Peres, nga anâ ni Juda.
33 Naassom era filho de Aminadabe. Aminadabe era filho de Admim. Admim era filho de Arni. Arni era filho de Esrom. Esrom era filho de Perez. Perez era filho de Judá.
34 Á yù ammò ni Juda si Akup, yù káke na si Isak, yù káke na ta siku si Abrakam, yù káke na ta dulung si Tera, á yù káke na ta tumang si Nakor.
34 Judá era filho de Jacó. Jacó era filho de Isaque. Isaque era filho de Abraão. Abraão era filho de Terá. Terá era filho de Naor.
35 Á yù ammò ni Nakor si Seruk, yù káke ni Nakor si Ragaw, yù káke na ta siku si Peleg, yù káke na ta dulung si Eber, á yù káke na ta tumang si Selak.
35 Naor era filho de Serugue. Serugue era filho de Ragaú. Ragaú era filho de Faleque. Faleque era filho de Éber. Éber era filho de Salá.
36 Á yù ammò ni Selak si Kaynan, yù káke ni Selak si Arpaksad, yù káke na ta siku si Sem, yù káke na ta dulung si Noe, á yù káke na ta tumang si Lamek.
36 Salá era filho de Cainã. Cainã era filho de Arfaxade. Arfaxade era filho de Sem. Sem era filho de Noé. Noé era filho de Lameque.
37 Á yù ammò ni Lamek si Lákay Matusala, yù káke ni Lamek si Enok, yù káke na ta siku si Jared, yù káke na ta dulung si Makalaliel, á yù káke na ta tumang si Kenan.
37 Lameque era filho de Matusalém. Matusalém era filho de Enoque. Enoque era filho de Jarede. Jarede era filho de Maalaleel. Maalaleel era filho de Cainã.
38 Á yù ammò ni Kenan si Enos, yù káke ni Kenan si Set, yù káke na ta siku si Kákay Adan.
38 Cainã era filho de Enos. Enos era filho de Sete. Sete era filho de Adão. Adão era filho de Deus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.