Lucas 16
Yù bilin ni Namarò nga meyannung kâ Apu Kesu Kiristu: Yù bagu nga tarátu ni Namarò sù ira nga mangikatalà kâ Apu Kesu Kiristu (ATT) vs NAA
1 Á nagángngarigán paga si Apu Kesu, á kinagi na sù ira makituddu kuna, “Ajjan yù tolay nga maríku nga ajjan kuna yù maggián nga manaron ta ngámin nga kukuá na. Á ajjan yù ira minay nangiránuk sù maríku ta ginástu nayù minákkárgu yù nekárgu kuna.
1 Jesus disse também aos seus discípulos:
2 Á pakaginná nayù maríku, inipágál na, á kinagi na kuna, ‘Anni yawe naginnâ nga kingnguám sù inikárgù nikaw? Arà! Itúrâ mu laguk yù ngámin nga kingnguám sù kukuâ, ta mapatalián ka sangaw,’ kun na.
2 Então, chamando-o, lhe disse: “Que é isto que ouço a seu respeito? Preste contas da sua administração, porque você não pode mais ser o meu administrador.”
3 “Á pakánnámmu nayù minákkárgu ta mári sù tarabáku na, ninonò na, nga kun na, ‘Á kunnasi laguk yù áttolè, ta irián nangà sangaw nayù yápù sù tarabákù? Á anni yù akkuák ku, ta nakapi yù baggì nga makkomán, á mappasiránà makilimù!’ kun na.
3 — O administrador, então, se pôs a pensar: “Que farei, agora que estou sendo demitido pelo meu patrão? Trabalhar na terra, não posso. De mendigar, tenho vergonha.
4 Á pakanonò na, kinagi na, ‘E, ajjan yù akkuák ku, tapè ajjan yù ira kákkopuk ku nga mangilágum nikán sangaw nu máringà sù tarabákù,’ kun na.
4 Já sei o que vou fazer, para que, quando for demitido, as pessoas me recebam em suas casas.”
5 “Á kunniaw yù kingnguá na laguk, ta inipágál na yù ira ággitádday nga naggagatù sù yápu na. Á labbè nayù mapolu, kinagi na kuna, ‘Pígiá yù gatù mu sù yápù?’
5 — Tendo chamado cada um dos devedores do seu patrão, perguntou ao primeiro: “Quanto você deve ao meu patrão?”
6 Á kinagi na, ‘Magatù nga láta nga denu,’ kun na. Á kinagi nayù minákkárgu kuna, ‘Ajjan saw yù risíbum. Apam mu, ta alistuám nga ulian, ta itúrâ mu yù límápulu lâ nga láta,’ kun na.
6 Ele respondeu: “Cem barris de azeite.” Então o administrador disse: “Pegue a sua conta, sente-se depressa e escreva cinquenta.”
7 Á manganánnuán, minay yù tádday, á kinagi na gapay kuna, ‘Pígiá yù gatù mu sù yápù?’ Á kinagi na, ‘Magatù nga kaban nga baggâ.’ Á kinagi na kuna, ‘Á apam mu laguk yawe risíbum ta uliam mu, ta itúrâ mu yù walupulu lâ.’
7 Depois, perguntou a outro: “E você, quanto deve?” Ele respondeu: “Cem sacos de trigo.” O administrador lhe disse: “Pegue a sua conta e escreva oitenta.”
8 “Á pakánnámmu nayù yápu na sù kingnguá nayù narákè nga aripan na, á kinagi na, ‘Ye, masírik yù tolay, ta ammu na nga paránan yù pakkatolayán na!’ ”
8 E o patrão elogiou o administrador infiel por sua esperteza. Porque os filhos do mundo são mais espertos na sua própria geração do que os filhos da luz.
9 Á yawe laguk yù itabarang ku nikayu ta napiá nu iyusá naw yù kukuá naw sawe dabbuno ta ángngabbák naw sù ira kábulun naw, tapè sangaw nu mapúnu, á mapaddulò kayu sù mannanáyun nga paggianán naw ta lángì.”
9 — E eu recomendo a vocês: usem a riqueza injusta para fazer amigos, para que, quando a riqueza faltar, vocês sejam recebidos nos tabernáculos eternos.
10 Á kinagi na paga ni Apu Kesu, “Á yù tolay nga ammu na manaron sù baddì nga mekatalà kuna, ammu na gapay manaron sangaw nu aru yù mekatalà kuna. Ngam yù tolay nga arán na ammu manaron ta baddì, kunnian gapay yù akkuán na, nu aru nakuan yù mekatalà kuna.
10 — Quem é fiel no pouco também é fiel no muito; e quem é injusto no pouco também é injusto no muito.
11 Á sikayu gapay, nu ari napiá yù ánnaron naw sù mekatalà nikayu sawe dabbuno, egga panò yù mangikatalà nikayu sù kukurugán nga karíku naw nga mannanáyun ta lángì? Awán!
11 Portanto, se vocês não forem fiéis na aplicação da riqueza injusta, quem lhes confiará a verdadeira riqueza?
12 Á nu ari kayu mekatalà nga manaron sù kukuá na tanakuán nga mepataron nikayu, egga panò yù mangiyawâ nikayu, tapè ajjan yù kukuá naw lápay? Awán!
12 Se vocês não são fiéis na aplicação do que é dos outros, quem lhes dará o que é de vocês?
13 “Á awán ta tolay nga makapasserbi sù duá nga yápu na, gapu ta ayatan na yù tádday ánna ikalusso na yù tádday. Á nu pakimorayán na yù tádday, iluddè na yù tádday. Á kunnay gapay nikayu, ari kayu makapasserbi kâ Namarò nu yá lâ ikáyâ naw yù kuártu ánna yù kegatángán na sawe dabbuno.”
13 Nenhum servo pode servir a dois senhores; porque irá odiar um e amar o outro ou irá se dedicar a um e desprezar o outro. Vocês não podem servir a Deus e à riqueza.
14 Á yù ira Parisio, nakaginná ra sù kinagi ni Apu Kesu, á inuyoyungád da, gapu ta kitokkuk ira ta kuártu, á yáyù lâ ikáyâ da.
14 Os fariseus, que eram avarentos, ouviam tudo isto e zombavam de Jesus.
15 Á kinagi ni Apu Kesu nira, “Sikayu, agippípiá kayu, ta ipasingan naw sù ira tatolay yù piá naw, ngam ammu ni Namarò yù nonò naw! Á yù mappeddaráyaw ánna yù agippípiá, nga mepotun sawe dabbuno, aggira yù ikálirák ni Namarò.”
15 Mas Jesus lhes disse:
16 Á kinagi na gapay ni Apu Kesu, “Yù tunung nga inituddu ni Moyses ánna yù inituddu nayù ira ngaw ábbilinán ni Namarò, yáyù sinuttul nayù ira tatolay áddè ngaw, ta áddè ta dattál ni Kuan nga Minánnigù. Ngam dattál ni Kuan, pinegapuanán na mangilayalayâ sù napiá nga dámak nga meyannung sù pammagure ni Namarò, á aru laguk yù ira nga mapattû nga mesipà kuna.
16 — A Lei e os Profetas duraram até João; desde esse tempo o evangelho do Reino de Deus vem sendo anunciado, e todos se esforçam para entrar nele.
17 Ngam yù tunung nga inituddu ni Moyses, ari mapangarián, mássiki nu baddì lâ. Á lummà yù lángì ánna dabbuno lage na pangarián nayù tunung ni Moyses.
17 E é mais fácil passar o céu e a terra do que cair um til sequer da Lei.
18 Á ginnán naw yù tunung. Nu igúnge na laláki yù atáwa na pángè na mangatáwa ta tanakuán, á mangarallaw. Á nu mangatáwa yù laláki ta babay nga negúngay ta atáwa na, á mangarallaw gapay.”
18 — Quem repudiar a sua mulher e casar com outra comete adultério; e aquele que casa com a mulher repudiada pelo marido também comete adultério.
19 Á kinagi na paga ni Apu Kesu, “Ajjan yù tolay nga maríku nga nabbísti ta kunnay ta patul, nga mappabbúyá nga mappakán ta kággággaw.
19 — Ora, havia certo homem rico que se vestia de púrpura e de linho finíssimo e que se alegrava todos os dias com grande ostentação.
20 Á ajjan gapay yù pobare nga mangngágan ta Lasaru, nga nallutulutu yù baggi na, á ta kággággaw iyánge ra nga peddád da lâ ta aranni sù áttallungán na bale nayù maríku,
20 Havia também certo mendigo, chamado Lázaro, coberto de feridas, que ficava deitado à porta da casa do rico.
21 ta iddanamán na ta iyawâ da yù buttá ra kuna. Á minay yù ira ítu nga najjijjil sù lutu na.
21 Ele desejava alimentar-se das migalhas que caíam da mesa do rico, e até os cães vinham lamber-lhe as feridas.
22 “Á manganánnuán, natay yù pobare. Á yù ira daroban ni Namarò, inâ da yù ikararuá nayù pobare ta makipabbúyá sù giád di Kákay Abrakam. Á manganánnuán, natay gapay yù maríku, á initanam da.
22 E aconteceu que o mendigo morreu e foi levado pelos anjos para junto de Abraão. Morreu também o rico e foi sepultado.
23 Á yá labbetán nayù ikararuá nayù maríku yù impiernu.
23 — No inferno, estando em tormentos, o rico levantou os olhos e viu ao longe Abraão, e Lázaro junto dele.
24 Á kinatolán nayù maríku laguk si Kákay Abrakam, á kinagi na, ‘Kákay Abrakam, ikállà mà ta dobam bì si Lasaru, ta en na pasínatán yù jilâ ta danum, tapè malannáwán, ta marigirigákà sawe api,’ kun na.
24 Então, gritando, disse: “Pai Abraão, tenha misericórdia de mim! E mande que Lázaro molhe a ponta do dedo em água e me refresque a língua, porque estou atormentado neste fogo.”
25 Ngam kinagi ni Abrakam kuna, ‘Ilû, nonotam mu ta aru yù napiá nga nálâ mu ngaw sù katolem ta dabbun. Ngam si Lasaru, narigirigâ ngaw. Á kunangane, nabannáyánin saw nga magayáyâ si Lasaru, á sikaw, maparigirigâ ka.
25 Mas Abraão disse: “Filho, lembre-se de que você recebeu os seus bens durante a sua vida, enquanto Lázaro só teve males. Agora, porém, ele está consolado aqui, enquanto você está em tormentos.
26 Á nepatalugáring ta awán ta awayyá mi nga mangabbák nikaw, ta ajjan yù aláwa nga abbû nga namassinná nittam, á awán ta makángay tán nga maggapu saw, á awán gapay ta makángay saw nga maggapu tán.’
26 E, além de tudo, há um grande abismo entre nós e vocês, de modo que os que querem passar daqui até vocês não podem, nem os de lá passar para cá.”
27 “Á kinagi na laguk nayù ngaw maríku, ‘Á Kákay, ikállà mà bì, á dobam bì si Lasaru ta bale nayù yámà,
27 Então o rico disse: “Pai, eu peço que mande Lázaro à minha casa paterna,
28 ta en na kagian sù ira límá nga wáwwagì ta pataliád da yù narákè nga ággangnguá ra, tapè ari ira gapay lubbè sawe giák ku, nga gián na jigâ,’ kun na.
28 porque tenho cinco irmãos; para que lhes dê testemunho, a fim de que não venham também para este lugar de tormento.”
29 Ngam kinagi ni Abrakam kuna, ‘Ajjan nira yù inipetúrâ na ngaw ni Namarò kári Moyses ánna yù ira ábbilinán. Ajjan laguk yù awayyá ren nayù ira wáwwagim nga manguruk.’
29 Abraão respondeu: “Eles têm Moisés e os Profetas; ouçam-nos.”
30 “Á kinagi na, ‘Wan, Kákay, ngam arád da ira tángngagan. Á nu ajjan yù naginnanolay nga umay nira, ta ipakánnámmu na nira yù kuruk, á likuránád da támma yù liwâ da, á manguruk ira mápugák.’
30 Mas ele insistiu: “Não, pai Abraão; se alguém dentre os mortos for até lá, eles irão se arrepender.”
31 Ngam kinagi ni Abrakam kuna, ‘Nu arád da ginnán yù inituddu ni Moyses ánna yù ira káruán nga ábbilinán ni Namarò, arád da gapay kurugan nu umay nakuan yù naginnanolay nga makkagi nira.’ ”
31 Abraão, porém, lhe respondeu: “Se não ouvem Moisés e os Profetas, também não se deixarão convencer, mesmo que ressuscite alguém dentre os mortos.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.