João 21

Yù bilin ni Namarò nga meyannung kâ Apu Kesu Kiristu: Yù bagu nga tarátu ni Namarò sù ira nga mangikatalà kâ Apu Kesu Kiristu (ATT) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Ta kabalin na yaw, nappasingan má si Apu Kesu sù ira sinudduán na ta keggá ra ta aggik na bebay na Tiberio. Nesimmu ta kunniawe.
1 Depois disso, Jesus se manifestou outra vez aos discípulos junto ao mar de Tiberíades. Foi assim que ele se manifestou:
2 Nappupúlù di Simon Eduru, ánna si Tomâ nga iningágad da ta Jiping, si Nataniel nga taga Kana sù purubinsia na Galilia, yù ira duá nga ánâ ni Sebedo, ánna duá ira paga nga sinudduán ni Apu Kesu.
2 Estavam juntos Simão Pedro, Tomé, chamado Dídimo, Natanael, que era de Caná da Galileia, os filhos de Zebedeu e mais dois discípulos de Jesus.
3 Á kinagi ni Simon Eduru nira, “Ek ku magissirá.” Á kinagi ra kuna, “Á em mi sikaw bulunan,” kud da kâ Eduru. Á minay ira nappittà ta barangay. Á tangatangagabi ira nga nanígay, ngam awán bulubugá ta nálâ da.
3 Simão Pedro disse aos outros: — Vou pescar. Os outros responderam: — Nós também vamos com você. Foram e entraram no barco, mas, naquela noite, não pegaram nada.
4 Á ta alippánnawák, ajjan si Apu Kesu nga nanáddak ta aggik na bebay, ngam arád da natákkilalán nayù ira sinudduán na.
4 Ao romper o dia, Jesus estava na praia, mas os discípulos não reconheceram que era ele.
5 Á kinatolán ni Apu Kesu ira, á iniyabbû na, “Kopun, egga panò yù nálâ naw?” kun na. “Awán,” kud da kuna.
5 Jesus lhes perguntou: Eles responderam: — Não.
6 Á kinagi na nira, “Itán naw lâ ta jiwanán na barangay, ta yá pakálapán naw,” kun na. Á yáyù initád da, á arád den mákkâ gapu sù napakáru nga inâ na.
6 Então Jesus disse: Assim fizeram e já não podiam puxar a rede, tão grande era a quantidade de peixes.
7 Á yáyù nga kinagi na laguk kâ Simon Eduru nayù tádday nga sinudduán ni Apu Kesu nga iddukan na, “Ye, si Apu!” kun na. Á pakaginná ni Eduru ta kuruk nga si Apu, inisillong na yù barawási na, ta nagilongán nga mattarabáku, á nakkassú sù danum ta umay ta aggik.
7 E o discípulo a quem Jesus amava disse a Pedro: — É o Senhor! Simão Pedro, ouvindo que era o Senhor, cingiu-se com a sua túnica, porque tinha tirado a roupa, e lançou-se ao mar.
8 Á yù ira káruán nga nabattáng sù barangay, naporián ira nga umay ta aggik, á ginuggud da yù sígay nga napannu ta sirá. Aranni ira lâ ta aggik, ta magatù nga metro lâ támma yù kárayyu ra.
8 Os outros discípulos vieram no barquinho puxando a rede com os peixes, porque estavam somente a uns noventa metros da margem.
9 Á pakáddè da ta aggik, gimitták ira, á nasingad da yù bága na api ánna yù dán nga nesuppá nga sirá ánna pán gapay.
9 Ao saltarem em terra, viram ali umas brasas com peixe por cima; e também havia pão.
10 Á kinagi ni Apu Kesu nira, “Mangâ kayu bì sù sirá nga inâ naw, á iyánge naw saw,” kun na.
10 Jesus lhes disse:
11 Á yáyù nga minay si Simon Eduru ta barangay, á inigon na yù sígay ta kannak, nga napannu ta darakal nga sirá. Magatù ta límápulu tallu yù biláng na sirá. Á mássiki nu aru yù nálâ na, ngam ari napisil.
11 Simão Pedro entrou no barco e arrastou a rede para a terra. A rede estava cheia, com cento e cinquenta e três grandes peixes. E, mesmo sendo tantos peixes, a rede não se rompeu.
12 Á kinagi na laguk ni Apu Kesu nira, “Umay kayu bì kumán,” kun na. Á awán nira ta nakeyabbû kuna nu asinni, ta ammu ra ta si Apu.
12 Jesus disse a eles: Nenhum dos discípulos ousava perguntar: “Quem é você?” Porque sabiam que era o Senhor.
13 Á en na laguk inâ ni Apu Kesu yù pán, á bille na nira. Á kunnay gapay sù sirá, bille na nira.
13 Jesus veio, pegou o pão e deu a eles. Depois fez a mesma coisa com o peixe.
14 Á yane yù mekatallu nga pappasingan ni Apu Kesu sù ira sinudduán na áddè sù paginnanole na.
14 E esta já era a terceira vez que Jesus se manifestava aos seus discípulos depois de ressuscitado dentre os mortos.
15 Á kabalid di Apu Kesu kiminán, iniyabbû na laguk ni Apu Kesu kâ Simon Eduru, “Simon, nga anâ ni Kuan, nepallà panò yù ángngiddù mu nikán ánnè karannian?” kun na. Á kinagi ni Eduru kuna, “Wan, Apu, ammum ta ayatat taka,” kun na. Á kinagi ni Apu Kesu kuna, “Taronám mu laguk yù ira mangikatalà nikán, ta meyárik ira ta kígò,” kun na.
15 Depois de terem comido, Jesus perguntou a Simão Pedro: Ele respondeu: — Sim, o Senhor sabe que eu o amo. Jesus lhe disse:
16 Á pidduán ni Apu Kesu nga iyabbû kâ Eduru, nga kun na, “Simon, nga anâ ni Kuan, egga panò yù ángngiddù mu nikán?” kun na. Á kinagi na má ni Eduru kuna, “Wan, Apu. Ammum ta ayatat taka,” kun na. Á kinagi ni Apu Kesu kuna, “Taronám mu laguk yù ira tatolè nga meyárik ta karnerù,” kun na.
16 Jesus perguntou pela segunda vez: Ele respondeu: — Sim, o Senhor sabe que eu o amo. Jesus lhe disse:
17 Á pillu ni Apu Kesu nga iyabbû kâ Eduru, “Simon, nga anâ ni Kuan, egga panò yù ayâ mu nikán?” kun na. Á maraddam si Eduru gapu ta namillu si Apu Kesu nga nangiyabbû kuna. Á kinagi ni Eduru kuna, “Apu, ammum ngámin. Ammum ta ayatat taka,” kun na. Á kinagi na laguk ni Apu Kesu kuna, “Taronám mu yù ira tatolè nga meyárik ta karnerù.
17 Pela terceira vez Jesus lhe perguntou: Pedro ficou triste por Jesus ter perguntado pela terceira vez: “Você me ama?” E respondeu: — O Senhor sabe todas as coisas; sabe que eu o amo. Jesus lhe disse:
18 Kukurugán nga kuruk yù kagiak ku nikaw. Áddè sù ngaw kabagitolem, sikaw lággapay yù mamarawási ta baggim ánna sikaw lággapay yù maguray ta angayám mu. Ngam nu mallakalákay ka noka, á tanakuán yù mabbáluk ta baggim. Á sonnatam mu yù limám, á iyánge naka ta arám mu ikáyâ nga angayán,” kun na.
18 Em verdade, em verdade lhe digo que, quando era mais moço, você se cingia e andava por onde queria. Mas, quando você for velho, estenderá as mãos, e outro o cingirá e o levará para onde você não quer ir.
19 Yáyù kinagi ni Apu Kesu ta ipakánnámmu na yù áppate ni Eduru noka tapè meparáyaw si Namarò. Á kabalin na nakkagi ni Apu Kesu karannian, kinagi na laguk kâ Eduru, “Tuttulam mà,” kun na.
19 Jesus disse isso para significar com que tipo de morte Pedro havia de glorificar a Deus. Depois de falar assim, Jesus acrescentou:
20 Á nallipay si Eduru laguk, á nasingan na ta likuk da yù tádday nga tumuttuttul nira. Aggina yù sinudduán ni Apu Kesu nga iddukan na, nga kataging na ngaw sù pakkákád da lage na pate na. Á aggina yù nangiyabbû kâ Apu nu asinni yù mappagápù kuna.
20 Então Pedro, voltando-se, viu que o discípulo a quem Jesus amava vinha seguindo; era o mesmo que na ceia havia se reclinado sobre o peito de Jesus para perguntar: “Senhor, quem é o traidor?”
21 Á pakasingan ni Eduru sù kabbulun na ta likuk da, kinagi na kâ Apu Kesu, “Apu, anni panò yù mesimmu sangaw sawe tolay?” kun na.
21 Ao vê-lo, Pedro perguntou a Jesus: — Senhor, e quanto a este?
22 Á kinagi ni Apu Kesu kuna, “Á ta ángngarigán nu ikáyâ ku ta matolay yane tolay ta dabbuno ta áddè ta panolì saw, sikán lâ yù makánnámmu. Paguráyám mu lápay. Tumuttul ka nikán!” kun na.
22 Jesus respondeu:
23 Á yáyù nga neparámak sù ira kábulud da nga makituddu kâ Apu ta ari matay yane sinudduán na. Ngam arán ni Apu Kesu kinagi ta ari matay. Yá lâ kinagi na, “Ta ángngarigán nu ikáyâ ku ta matolay yane tolay ta dabbuno ta áddè ta panolì saw, sikán lâ yù makánnámmu,” kun na kâ Eduru.
23 Então se espalhou entre os irmãos a notícia de que aquele discípulo não morreria. Ora, Jesus não tinha dito que tal discípulo não morreria, mas: “Se eu quero que ele permaneça até que eu venha, o que você tem com isso?”
24 Á yane sinudduán ni Apu Kesu nga ubobugan na, aggina yù mangipakánnámmu karanniaw nga nesimmu. Á aggina yù nangitúrâ, á ammu mi ta kuruk yù ngámin nga kinagi na.
24 Este é o discípulo que dá testemunho a respeito destas coisas e que as escreveu; e sabemos que o seu testemunho é verdadeiro.
25 Á aru paga yù kingngikingnguá ni Apu Kesu. Á nu metúrâ nakuan ngámin, ari mopù. Á ta urè, ari támma mekárgá yù paketúratán na ta tangapáddabbunán.
25 Há, porém, ainda muitas outras coisas que Jesus fez. Se todas elas fossem relatadas uma por uma, penso que nem no mundo inteiro caberiam os livros que seriam escritos.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.