João 1
Yù bilin ni Namarò nga meyannung kâ Apu Kesu Kiristu: Yù bagu nga tarátu ni Namarò sù ira nga mangikatalà kâ Apu Kesu Kiristu (ATT) vs NTLH
1 Gári, sù ngaw lage na kaparò na dabbuno, egga yù mangngágan ta Ubobuk ni Namarò.
1 No começo aquele que é a Palavra já existia. Ele estava com Deus e era Deus.
2 Á ta áddè ngaw kapámmegapu na ngámin,
2 Desde o princípio, a Palavra estava com Deus.
3 Á megapu sù mangngágan ta Ubobuk ni Namarò, pinarò ni Namarò yù ngámin nga ajjan,
3 Por meio da Palavra, Deus fez todas as coisas, e nada do que existe foi feito sem ela.
4 Á sigga-inángà yù Ubobuk ni Namarò, nga manotolay,
4 A Palavra era a fonte da vida, e essa vida trouxe a luz para todas as pessoas.
5 Á ta kunnay ta pannawagan na nawák yù kallà,
5 A luz brilha na escuridão, e a escuridão não conseguiu apagá-la.
6 Á sinullà ni Namarò yù tolay nga mangngágan ta Kuan.
6 Houve um homem chamado João, que foi enviado por Deus
7 Á jinok ni Namarò si Kuan ta umay mangipakánnámmu ta meyannung sù tádday nga umay,
7 para falar a respeito da luz. Ele veio para que por meio dele todos pudessem ouvir a mensagem e crer nela.
8 Ari si Kuan yù meyárik ta nawák,
8 João não era a luz, mas veio para falar a respeito da luz,
9 Yù MagUbobuk yù kukurugán nga meyárik ta nawák, nga duttálin ta dabbuno,
9 a luz verdadeira que veio ao mundo e ilumina todas as pessoas.
10 Jimittál yù MagUbobuk ta dabbuno.
10 A Palavra estava no mundo, e por meio dela Deus fez o mundo, mas o mundo não a conheceu.
11 Á yá labbetán na ta dabbuno yù lugár nayù ira ikáttole na,
11 Aquele que é a Palavra veio para o seu próprio país, mas o seu povo não o recebeu.
12 Ngam ajjan yù ira nga mangalawâ ánna mangikatalà kuna,
12 Porém alguns creram nele e o receberam, e a estes ele deu o direito de se tornarem filhos de Deus.
13 Á yù pabbáli ra ta ánâ ni Namarò, ari megapu sù pangatáwa nayù ira darakal da.
13 Eles não se tornaram filhos de Deus pelos meios naturais, isto é, não nasceram como nascem os filhos de um pai humano; o próprio Deus é quem foi o Pai deles.
14 Á dattál nayù MagUbobuk ta dabbuno, nabbáli ta tolay,
14 A Palavra se tornou um ser humano e morou entre nós, cheia de amor e de verdade. E nós vimos a revelação da sua natureza divina, natureza que ele recebeu como Filho único do Pai.
15 Á yù MagUbobuk, aggina yù inipakánnámmu na ngaw ni Kuan. Inikatakatol na ngaw ni Kuan, á kinagi na, “Aggina yù kinagì nikayu nga maporián nga tumubbâ nikán, nga makáwayyá ánnè nikán, ta mannanáyun nga egga sù ngaw aringà paga neyanâ,” kun na.
15 João disse o seguinte a respeito de Jesus: — Este é aquele de quem eu disse: “Ele vem depois de mim, mas é mais importante do que eu, pois antes de eu nascer ele já existia.”
16 Á gapu ta sigga-allà yù MagUbobuk, mesipà ittam sù pangikállà na nittam. Á ta kággággaw lannapán na yù iyawâ na nittam megapu sù ángngikállà na, ta uputan na yù pangikállà na nittam nga awán ta áddè na.
16 Porque todos nós temos sido abençoados com as riquezas do seu amor, com bênçãos e mais bênçãos.
17 Si Lákay Moyses, nga yù ngaw ábbilinán ni Namarò, aggina yù nangituddu sù tunung ni Namarò. Ngam si Apu Kesu Kiristu yù mangipakánnámmu sù allà ni Namarò nittam, ánna ipakánnámmu na gapay nittam yù ngámin nga kuruk nga meyannung kâ Namarò.
17 A lei foi dada por meio de Moisés, mas o amor e a verdade vieram por meio de Jesus Cristo.
18 Á kuruk gemma nga awán bulubugá ta tolay nga nakasingan kâ Namarò. Ngam yù táttádday nga Anâ ni Namarò nga ajjan kuna ánna iddukan na, aggina yù mangipakánnámmu sù Yáma na.
18 Ninguém nunca viu Deus. Somente o Filho único, que é Deus e está ao lado do Pai, foi quem nos mostrou quem é Deus.
19 Á yù ira karakalán na Kudio nga naggián ta Jerusalem, jinok da yù ira pári ánna yù ira kábulud da nga ginaká ni Lákay Libi, ta ed da iyabbû kâ Kuan yù meyannung ta baggi na. “Asinni ka?” kud da kâ Kuan.
19 Os líderes judeus enviaram de Jerusalém alguns sacerdotes e levitas para perguntarem a João quem ele era.
20 Á arán na inilímak nira ni Kuan yù kuruk. Kinagi ni Kuan nira, “Ari sikán yù mangiyígù nga mangngágan ta Kiristu nga iddagát tam ta umay nga mammaguray ta dabbuno,” kun na.
20 João afirmou claramente: — Eu não sou o
21 “Á asinni ka laguk? Sikaw panò si Lákay Elias nga yù ngaw ábbilinán ni Namarò nga kagiad da ta manoli?” kud da kâ Kuan. Á “Ari,” kun ni Kuan. Á namidduá ira nga nangiyabbû, á kinagi ra, “Ari panò sikaw yù ábbilinán ni Namarò nga iddagám mi?” kud da. “Ari,” kun ni Kuan.
21 Eles tornaram a perguntar: — Então, quem é você? Você é Elias? — Não, eu não sou! — respondeu João. — Você é o — Não! — respondeu ele.
22 Á kinagi ra laguk kuna, “Kagiam mu ngè nu asinni ka, tapè ammu mi yù kagiam mi sù ira naddok nikami. Anni kagiam mu nga meyannung ta baggim?” kud da.
22 Aí eles disseram a João: — Diga quem é você para podermos levar uma resposta aos que nos enviaram. O que é que você diz a respeito de você mesmo?
23 Á initabbák ni Kuan yù kunnay sù dán nga netúrâ nga ubobuk ni Lákay Isaya, nga yù ngaw ábbilinán ni Namarò. Kinagi ni Kuan nira, “Sikán yù makkatakatol ta kalállammatán. Yá ikatakatol ku, ‘Umayin si Apu. Tunungan naw yù pallakarán na.’ ”
23 João respondeu, citando o profeta Isaías: — “Eu sou aquele que grita assim no deserto: preparem o caminho para o Senhor passar.”
24 Á ajjan gapay yù ira nga jinok nayù ira karakalán na Kudio, nga Parisio.
24 Os que foram enviados eram do grupo dos fariseus ;
25 Á iniyabbû da laguk kâ Kuan, “Nu ari sikaw yù MakKiristu nga mammaguray, onu si Lákay Elias, onu yù ábbilinán ni Namarò nga iddagám mi, á ngattá, ta manigù ka?” kud da.
25 eles perguntaram a João: — Se você não é o Messias, nem Elias, nem o Profeta que estamos esperando, por que é que você batiza?
26 Á kinagi ni Kuan nira, “Á sikán, danum lâ yù ipanigù ku. Ngam ajjanin nikayu yù tádday nga arán naw ammu.
26 João respondeu: — Eu batizo com água, mas no meio de vocês está alguém que vocês não conhecem.
27 Aggina yù maporián nga tumubbâ nikán, nga makáwayyá ánnè nikán, á aringà mepángngà nga mangubbák ta kaddang na sapátù na.”
27 Ele vem depois de mim, mas eu não mereço a honra de desamarrar as correias das sandálias dele.
28 Á nesimmu ngámin danniaw túrin ta Bitania ta dammáng na danum na Jordan, ta keggá na ngaw ni Kuan nga nanigù sù ira tatolay.
28 Isso aconteceu no povoado de Betânia, no lado leste do rio Jordão, onde João estava batizando.
29 Á ta tádday ággaw, nasingan ni Kuan si Apu Kesu nga mappángè kuna. Á kinagi ni Kuan sù ira tatolay, “Aggina yù meyárik ta karneru, ta aggina yù iyawâ ni Namarò nga meyátáng, tapè mári yù ngámin nga liwâ na tolay.
29 No dia seguinte, João viu Jesus vindo na direção dele e disse: — Aí está o Cordeiro de Deus, que tira o pecado do mundo!
30 Aggina yù kinagì nikayu nga maporián nga tumubbâ nikán, nga makáwayyá ánnè nikán, ta egga nga mannanáyun sù ngaw aringà paga neyanâ.
30 Eu estava falando a respeito dele quando disse: “Depois de mim vem um homem que é mais importante do que eu, pois antes de eu nascer ele já existia.”
31 Á mássiki sikán, sù ngaw, arák ku ammu nu asinni. Ngam yáyù nga minayà ta danum na Jordan nga manigù sù ira tatolay, tapè aggina yù mepakánnámmu sù ira ginaká ni Kákay Israel,” kun ni Kuan.
31 Eu mesmo não sabia quem ele era, mas vim, batizando com água para que o povo de Israel saiba quem ele é.
32 Á kinagi na laguk ni Kuan, “Nasingak ku yù Ikararuá ni Namarò ta pappagukák na nga kun na kalapáti nga maggapu ta lángì, á minay naddappá nga naggián sù tádday nga tolay.
32 João continuou: — Eu vi o Espírito descer do céu como uma pomba e parar sobre ele.
33 Á arák ku paga natákkilalán. Ngam si Namarò nga naddok nikán ta umayà manigù, kinagi na nikán, ‘Masingam mu sangaw yù Mangilin nga Ikararuá nga mappagukák, á maddappá nga maggián sù tádday nga tolay. Aggina yù sinullà ku ta manigù ta tolay, nga tanakuán yù ánnigù na. Ta ari danum yù ipanigù na, nu ari galâ yù Mangilin nga Ikararuá, nga ipepulù na sù ira tatolay,’ kun ni Namarò nikán.
33 Eu não sabia quem ele era, mas Deus, que me mandou batizar com água, me disse: “Você vai ver o Espírito descer e parar sobre um homem. Esse é quem batiza com o Espírito Santo.”
34 Á gapu ta nasingak ku yù pappagukák nayù Mangilin nga Ikararuá ni Namarò nga naggapu ta lángì ta kun na kalapáti, nga naddappá nga naggián táne tolay, á yáyù nga ipakánnámmù nikayu ta aggina yù Anâ ni Namarò,” kun ni Kuan.
34 E eu vi isso e por esse motivo tenho declarado que ele é o Filho de Deus.
35 Á ta tádday nga ággaw, ajjan di Kuan ánna duá ira nga tudduán na.
35 No dia seguinte, João estava outra vez ali com dois dos seus discípulos.
36 Á nasingan ni Kuan si Apu Kesu nga mattalebák nira. Á kinagi ni Kuan sù ira kábulun na, “Yane yù meyárik ta karneru, gapu ta iyawâ ni Namarò, tapè mári yù liwâ na tolay!”
36 Quando viu Jesus passar, disse: — Aí está o Cordeiro de Deus!
37 Á pakaginná nayù ira duá nga kábulun ni Kuan sù kinagi na, sinuttul da si Apu Kesu.
37 Quando os dois discípulos de João ouviram isso, saíram seguindo Jesus.
38 Á nallipay si Apu Kesu, á nasingan na yù ira tumuttul kuna. Á kinagi na nira, “Anni yù ikáyâ naw?” Á iniyabbû da, “Rabbi, sisaw paggianám mu?” kud da. Á “Mesturu” yù kebalinán na Rabbi.
38 Então Jesus olhou para trás, viu que eles o seguiam e perguntou: Eles perguntaram: — Rabi, onde é que o senhor mora? (“Rabi” quer dizer “mestre”.)
39 Á kinagi ni Apu Kesu nira, “Et tamin ta en naw innan,” kun na. Á binulud da laguk tapè masingad da yù paggianán na. Á nepagammâ ira kuna, gapu ta púgágin yù labbè da.
39 — Venham ver! — disse Jesus. Então eles foram, viram onde Jesus estava morando e ficaram com ele o resto daquele dia. Isso aconteceu mais ou menos às quatro horas da tarde.
40 Á si Andares nga wagi ni Simon Eduru yù tádday sù ira duá nga siminuttul kâ Apu Kesu ta pakaginná ra sù kinagi ni Kuan.
40 André, irmão de Simão Pedro, era um dos dois homens que tinham ouvido João falar a respeito de Jesus e por isso o haviam seguido.
41 Á dagarágâ en na laguk inalek ni Andares si Simon nga wagi na. Pakálek na kuna, kinagi na, “Nesimmuám mi ngin yù Messiya!” kun ni Andares. Á yù kebalinán na “Messiya” yù “MakKiristu, nga kamotungán nga patul nga initabbá na ngaw ni Namarò nga umay mammaguray ta ngámin nga dabbuno.”
41 A primeira coisa que André fez foi procurar o seu irmão Simão e dizer a ele: — Achamos o
42 Á inituluk ni Andares si Simon nga wagi na kâ Apu Kesu. Á inni-innan ni Apu Kesu si Simon, á iniyabbû na kuna, “Á sikaw laguk si Simon, nga anâ ni Kuan? Ingágat taka ta Eduru,” kun ni Apu Kesu kuna. Á “Batu” yù kebalinán na “Eduru.”
42 Então André levou o seu irmão a Jesus. Jesus olhou para Simão e disse:
43 Á ta tádday ággaw, ninonò ni Apu Kesu ta umay ta Galilia. Á nesimmuán na si Pilippi. Á kinagi na kuna, “Tuttulam mà,” kun na kâ Pilippi.
43 No dia seguinte, Jesus resolveu ir para a região da Galileia. Antes de ir, foi procurar Filipe e disse:
44 Taga Betseda gapay si Pilippi, nga keliád di Andares kâ Eduru.
44 Filipe era de Betsaida, de onde eram também André e Pedro.
45 Á nálerán na laguk ni Pilippi si Nataniel, á kinagi na kuna, “Nálerám mi ngin yù tolay nga kakágiad da ngaw di Lákay Moyses ánna yù ira ngaw ábbilinán ni Namarò, nga netúrâ sù tunung ánna yù dán nga netúrâ. Ajjan tuke. Aggina si Apu Kesu nga taga Nasaret, nga anâ ni Lákay Kusè,” kun ni Pilippi kâ Nataniel.
45 Filipe foi procurar Natanael e disse: — Achamos aquele a respeito de quem Moisés escreveu no
46 “Egga panò yù napiá nga taga Nasaret?” kun ni Nataniel kuna. “Á et ta ngè innan,” kun ni Pilippi kuna.
46 Natanael perguntou: — E será que pode sair alguma coisa boa de Nazaré? — Venha ver! — respondeu Filipe.
47 Á pakáranni ra ta gián ni Apu Kesu, nasingan na laguk ni Apu Kesu si Nataniel nga mappángè kuna. Á kinagi ni Apu Kesu sù ira kábulun na, “Aggina yù tolay nga kuruk nga ginaká ni Israel, nga ajjan kuna yù napiá nga nonò nga awán ta jibak,” kun ni Apu Kesu.
47 Quando Jesus viu Natanael chegando, disse a respeito dele:
48 Á iniyabbû ni Nataniel kuna, “Kunnasi nga ammum yù nonò ku?” kun na. “Nasingat taka ta kapállirum mu paga ta káyu nga igò, sù arán na ka paga jinagâ ni Pilippi,” kun ni Apu Kesu kuna.
48 Então Natanael perguntou a Jesus: — De onde o senhor me conhece? Jesus respondeu:
49 Á kinagi ni Nataniel kuna, “Mesturu, sikaw yù Anâ ni Namarò! Sikaw yù Patul nga mammaguray nikami nga ginaká ni Kákay Israel!” kun na.
49 Então Natanael exclamou: — Mestre, o senhor é o Filho de Deus! O senhor é o Rei de Israel!
50 Á kinagi ni Apu Kesu kâ Nataniel, “Yaw panò ipanguruk mu nikán yù pakkagì ta nasingat taka sù silárung na igò? Ngam masingam mu paga noka yù akka-akkuák ku nga makapállâ ánnè sawe.
50 Jesus respondeu:
51 Á kukurugán nga kuruk yù ngámin nga kagiak ku nikayu. Masingan naw noka yù pabbukâ na lángì ánna yù ira daroban ni Namarò nga mánaw nga umay ta utun ánna mappagukák nga umay nikán, sikán nga Kaká ngámin na tatolay,” kun ni Apu Kesu.
51 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: vocês verão o céu aberto e os anjos de Deus subindo e descendo sobre o
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.