Atos 9
Yù bilin ni Namarò nga meyannung kâ Apu Kesu Kiristu: Yù bagu nga tarátu ni Namarò sù ira nga mangikatalà kâ Apu Kesu Kiristu (ATT) vs NVT
1 Á si Saulo, narákè yù nonò na sù ira nga manguruk kâ Apu Kesu, á inupù na yù ánnanássing na ta papatáyan na ira. Á yáyù nga minay sù kotunán na pári,
1 Enquanto isso, Saulo, motivado pela ânsia de matar os discípulos do Senhor, procurou o sumo sacerdote.
2 á kiniddo na yù túrâ na nga iyánge na sù ira Kudio ta kapilliá ra ta ili na Damasku, tapè mepakánnammu nira yù pakáwayyá na nga maggápù sù ira nga tumuttul kâ Apu Kesu, nga lálláki ánna bábbay, á iyánge na ira ta ábbalurán ta Jerusalem.
2 Pediu cartas para as sinagogas em Damasco, solicitando que cooperassem com a prisão de todos os seguidores do Caminho, homens e mulheres, que ali encontrasse, para levá-los como prisioneiros a Jerusalém.
3 Á di Saulo ánna yù ira kábulun na, pakálâ da sù túrâ, nánaw ira laguk nga minay nga mappángè ta Damasku. Á pakáranni ra ta ili, ikáddagâ lâ naddalingáráng yù giád da megapu sù nawák nga naggapu ta lángì.
3 Quando se aproximava de Damasco, de repente uma luz do céu brilhou ao seu redor.
4 Á dagarágâ natombá si Saulo, á naginná na yù ngárál nga nakkagi, nga kun na, “Saulo, Saulo, ngattá, ta jigirigátam mà?”
4 Ele caiu no chão e ouviu uma voz lhe dizer: “Saulo, Saulo, por que você me persegue?”.
5 Á kinagi ni Saulo, “Asinni ka, Apu?” Á kinagi na, “Sikán si Kesu nga jigirigátam mu.
5 “Quem és tu, Senhor?”, perguntou Saulo. E a voz respondeu: “Sou Jesus, a quem você persegue!
6 Ngam gumikkáng ka, á umay ka ta ili, ta makagi nikaw yù akkuám mu,” kun na kâ Saulo.
6 Agora levante-se e entre na cidade, onde lhe dirão o que fazer”.
7 Á yù ira kábulun ni Saulo, nakalalang ira, ta naginná ra yù ngárál, ngam awán ta tolay nga nasingad da.
7 Os homens que estavam com Saulo ficaram calados de espanto, pois ouviam uma voz, mas não viam ninguém.
8 Á gimikkáng si Saulo, á naggimmúlák, ngam awán bulubugá ta masingan na. Á kinering da laguk nga iniyánge ra ta ili na Damasku.
8 Saulo levantou-se do chão, mas, ao abrir os olhos, estava cego. Então o conduziram pela mão até Damasco.
9 Á ari nakasingan ta tallu nga ággaw si Saulo, ánna ari bulubugá kiminán ánna mininum.
9 Lá ele permaneceu, cego, por três dias, e não comeu nem bebeu coisa alguma.
10 Á naggián ta Damasku yù napiá nga tolay nga manguruk kâ Apu Kesu, nga mangngágan ta Ananiâ. Á nappasingan si Apu nga nagubobuk kuna, á kinagi na, “Ananiâ,” kun na. “Wan, Apu, ajjanà saw,” kun ni Ananiâ kuna.
10 Havia em Damasco um discípulo chamado Ananias. O Senhor o chamou numa visão: “Ananias!”. “Sim, Senhor!”, respondeu ele.
11 Á kinagi ni Apu kuna, “Gumikkáng ka, ta umay ka ta kalsáda nga mangngágan ta Matunung. Á umay ka ta bale ni Juda, á kagiam mu nira ta em mu tullúnán yù tolay nga mangngágan ta Saulo nga taga Tarsu. Ajjanin tán nga makimállà nikán.
11 O Senhor disse: “Vá à rua Direita, à casa de Judas. Ao chegar, pergunte por um homem de Tarso chamado Saulo. Ele está orando neste momento.
12 Á natagenà ni Saulo ta kunnay ta nappasingan kuna yù tolay nga mangngágan ta Ananiâ, nga umay nga manámmì kuna, tapè makasingan má,” kun ni Apu kâ Ananiâ.
12 Mostrei-lhe numa visão um homem chamado Ananias chegando e impondo as mãos sobre ele para que voltasse a enxergar”.
13 Á maganássing si Ananiâ kâ Saulo. Á simibbák si Ananiâ kâ Apu, á kinagi na, “Aro! Apu, aru yù ira nga mangiparámak nikán ta meyannung kâ Saulo ánna yù kingngikingnguá na nga narákè sù ira tatolem túrin ta Jerusalem.
13 Ananias, porém, respondeu: “Senhor, ouvi muita gente falar das coisas horríveis que esse homem vem fazendo ao teu povo santo em Jerusalém.
14 Á yù ira kotunán na pári túrin ta Jerusalem, iniddád da ta pakáwayyá na ta umay saw maggápù ta ngámin ira nga mangikatalà nikaw,” kun na.
14 E ele tem autorização dos principais sacerdotes para prender todos que invocam o teu nome!”.
15 Ngam kinagi ni Apu kuna, “Arà! E ken, ta sinullà ku si Saulo ta umay mangipakánnámmu nikán sù ira makkakerumá nga tatolay nga ari Kudio, nga abbúnan naw ta Kentil, ánna yù ira patul da, ánna yù ira ginaká ni Israel gapay.
15 O Senhor, no entanto, disse: “Vá, pois Saulo é o instrumento que escolhi para levar minha mensagem aos gentios e aos reis, bem como ao povo de Israel.
16 Á ipasingak ku gapay kuna yù ngámin nga jigâ nga iyattam na megapu ta panguruk na nikán,” kun ni Apu.
16 E eu mostrarei a ele quanto deve sofrer por meu nome”.
17 Á nánaw laguk si Ananiâ nga minay ta bale ni Juda. Tallung na ta balay, jimikkì kâ Saulo, á sinámmì na, á kinagi na, “Saulo nga wagì, si Apu Kesu yù naddok nikán ta umayà saw. Aggina yù nappasingan nikaw sù dálan nga nilakák mu sù ángem saw. Á jinok nangà ta umayà nikaw, tapè makasingan ka má, ánna umay nikaw yù Mangilin nga Ikararuá.”
17 Ananias foi e encontrou Saulo. Ao impor as mãos sobre ele, disse: “Irmão Saulo, o Senhor Jesus, que lhe apareceu no caminho para cá, me enviou para que você volte a enxergar e fique cheio do Espírito Santo”.
18 Á dagarágâ nári yù kun na sissì ta matá ni Saulo, á nakasingan mángin. Á gimikkáng, á nakirigù laguk.
18 No mesmo instante, algo semelhante a escamas caiu dos olhos de Saulo, e sua visão foi restaurada. Então ele se levantou, foi batizado
19 Á minay kiminán, á nanoli yù sikan na.
19 e, depois de comer, recuperou as forças. Saulo permaneceu alguns dias em Damasco, com os discípulos.
20 Á dagarágâ minay sù ira ággagammungán na Kudio, tapè mangilayalayâ sù meyannung kâ Apu Kesu. “Si Apu Kesu yù kuruk nga Anâ ni Namarò,” kun na.
20 Logo, começou a falar de Jesus nas sinagogas, dizendo: “Ele é o Filho de Deus!”.
21 Á ngámin ira nga nakaginná kuna, napállâ ira. Á nakkaká-ubobuk ira, nga kud da, “Asinni yaw, nu ari yù tolay nga nanigirigâ ngaw sù ira nga maggián ta Jerusalem, nga manguruk kâ Apu Kesu? Á anni panò yù gapu na nga minay saw, nu ari lâ ta gaputan na yù ira nga manguruk, á baluran na ira ánna iyánge na ira sù ira kátannangán na pári na Kudio túrin ta Jerusalem,” kud da.
21 Todos que o ouviam ficavam admirados. “Não é esse o homem que causou tanta destruição entre os que invocavam o nome de Jesus em Jerusalém?”, perguntavam. “E não veio aqui para levá-los como prisioneiros aos principais sacerdotes?”
22 Ngam pinasikan ni Namarò yù nonò ni Saulo ánna yù pakáwayyá na nga mangilayalayâ. Á inilayalayâ ni Saulo si Apu Kesu, nga MakKiristu nga kinagi nayù ira ngaw ábbilinán ni Namarò nga umay ta dabbuno nga mammaguray ánna mangiyígù ta tolay, tapè mapakomá ni Namarò ira. Á pinalalang ni Saulo yù ira Kudio nga maggián ta Damasku, megapu sù pakáwayyá nayù pangituddu na, ta awán ta itabbák da kuna.
22 A pregação de Saulo tornou-se cada vez mais poderosa, pois ele deixava os judeus de Damasco perplexos, provando que Jesus é o Cristo.
23 Á kabalin na aru nga ággaw nga paggián ni Saulo ta Damasku, á yù ira Kudio nga ari manguruk, inigagánge ra si Saulo nga papatáyan.
23 Depois de certo tempo, alguns judeus conspiraram para matá-lo.
24 Ngam narámak ni Saulo yù pangigagánge ra kuna. Á simmisimmurád da yù áttallungán ta ili ta ággaw ánna gabi, tapè papatáyad da si Saulo nu parubán na mattálaw.
24 Dia e noite, vigiavam a porta da cidade com a intenção de assassiná-lo, mas ele foi informado desse plano.
25 Ngam yù ira kákkopun ni Saulo nga manguruk kâ Apu Kesu, inipittà da si Saulo ta unak na kuribù, á nipagukák da ta abbák na alitù na ili ta tádday nga gabi, tapè mallammang nga mánaw.
25 Então, durante a noite, alguns de seus discípulos o baixaram pela muralha da cidade num grande cesto.
26 Á minay si Saulo ta Jerusalem, á mepattatádday nakuan sù ira manguruk kâ Apu Kesu, ngam maganássing ira kuna, ta arád da kinuruk ta aggina gapay yù siminuttul kâ Apu Kesu.
26 Quando Saulo chegou a Jerusalém, tentou se encontrar com os discípulos, mas todos estavam com medo dele, pois não acreditavam que ele tivesse de fato se tornado discípulo.
27 Ngam si Bernabe, inabbágán na si Saulo, ta en na inituluk sù ira minángngilayalayâ. Á inistoriá ni Bernabe nira yù nesimmu kâ Saulo ta dálan sù ánge na ta Damasku, nga nasingan na si Apu Kesu nga nagubobuk kuna. Á kinagi na gapay ta ari naganássing si Saulo nga mangilayalayâ sù bilin ni Apu Kesu Kiristu túrin ta Damasku.
27 Então Barnabé o levou aos apóstolos e lhes contou como Saulo tinha visto o Senhor no caminho para Damasco e como ele lhe havia falado. Contou também que, em Damasco, Saulo havia pregado corajosamente em nome de Jesus.
28 Á yù ira tatolay nga manguruk nga naggián ta Jerusalem, pakaginná ra sù kinagi ni Bernabe, inalawâ da si Saulo, á nepulupulù nira.
28 Saulo permaneceu com os apóstolos e andava com eles por Jerusalém, pregando corajosamente em nome do Senhor.
29 Á inilayalayâ na si Apu Kesu Kiristu ta Jerusalem gapay. Á nakiubobuk gapay nga nepappeperang sù ira Kudio nga Gareko yù ággubobuk da. Á yáyù nga gustu ra papatáyan.
29 Também conversava e discutia com alguns judeus de fala grega, mas estes procuravam matá-lo.
30 Á yù ira nga mawwawági megapu ta ángnguruk da kâ Apu Kesu, pakarámak da sù pangigagánge ra kâ Saulo, inituluk da laguk ta ili na Sesaria ta aggik na bebay. Á pinapáno ra ta umay ta ili na Tarsu.
30 Quando os irmãos souberam disso, levaram Saulo a Cesareia e de lá o enviaram a Tarso.
31 Á nakemammà laguk yù ira nga mawwawági ta ángnguruk da kâ Apu Kesu, nga naggián sù purubinsia ira na Judiya ánna Galilia ánna Samaria, ta awánin ta nakikontará nira. Á nakimorayád da si Apu Kesu nga Yápu ra. Á gapu ta pangabbák nayù Mangilin nga Ikararuá nira, nepasigaggà yù ángnguruk da kâ Apu ánna nalannapán ira ta aru nga manguruk.
31 A igreja tinha paz em toda a Judeia, Galileia e Samaria e ia se fortalecendo à medida que andava no temor do Senhor. E, encorajada pelo Espírito Santo, crescia em número.
32 Á nappassapassiár si Eduru nga mangituddu sù ngámin ira nga manguruk ta aru nga ili. Á simippì sù ira nga manguruk kâ Apu nga maggián ta Lidda.
32 Pedro viajava por toda parte, e foi visitar o povo santo que vivia na cidade de Lida.
33 Á naratang na tán yù tolay nga mangngágan ta Aneyà. Á nagiddá ta dapan na ta walu ragunin nga matakì gapu ta kun na natay yù baggi na.
33 Ali encontrou um paralítico chamado Eneias, que permanecia de cama havia oito anos.
34 Á kinagi ni Eduru kuna, “Aneyà, pammapián na ka ni Apu Kesu Kiristu. Gumikkáng ka, á lukutam mu yù dapam mu.” Á dagarágâ gimikkáng si Aneyà.
34 Pedro lhe disse: “Eneias, Jesus Cristo cura você! Levante-se e arrume sua maca!”. E, no mesmo instante, ele se levantou.
35 Á ngámin nga tatolay nga naggián ta Lidda ánna Siaron, nasingad da si Aneyà nga nammapiángin, á linikurád da yù dán nga sinuttulád da, á nanguruk ira gapay kâ Apu.
35 Todos os moradores de Lida e de Sarona viram Eneias e se converteram ao Senhor.
36 Á túrin ta Joppa naggián yù babay nga manguruk kâ Apu, nga mangngágan ta Tabita. Á iningágad da ta Dorka ta ággubobuk na Gareko, á “Uttá” yù kebalinán na. Á napiá nga babay si Dorka, nga mangikállà sù ira pobare, ta sigídá inabbágán na ira.
36 Havia em Jope uma discípula chamada Tabita (que em grego é Dorcas). Sempre fazia o bem às pessoas e ajudava os pobres.
37 Á keggá ni Eduru ta ili na Lidda, iddâ na lâ natakì si Dorka, á natay. Á panigù da kuna, iniyunè da ta utun, á pineddá ra ta lágum.
37 Por esse tempo, ficou doente e morreu. Seu corpo foi lavado para o sepultamento e colocado numa sala no andar superior.
38 Á aranni ta ili na Joppa yù ili na Lidda. Á pakarámak nayù ira manguruk nga naggián ta Joppa ta ajjan si Eduru ta Lidda, jinok da yù duá nga lálláki nga minay nagágál kâ Eduru. Á kinagi ra kâ Eduru, “Ari ka bì mattaláttán nga umay nikami,” kud da.
38 Quando os discípulos souberam que Pedro estava perto de Lida, enviaram dois homens para lhe suplicar: “Por favor, venha o mais rápido possível!”.
39 Á pakaginná ni Eduru sù kinagi ra, naggagannuâ nga nepulù nira nga minay ta Joppa. Á labbè da ta Joppa, inituluk da si Eduru ta lágum ta utun, nga nameddád da sù natay. Á yù ira bábbay nga nabálu, gikulukuletán ira nga naggugúru kâ Eduru, tapè ipasingad da kuna yù ira gámì nga pidde na ngaw ni Dorka.
39 Então Pedro voltou com eles e, assim que chegou, foi levado para a sala do andar superior. O cômodo estava cheio de viúvas que choravam e lhe mostravam os vestidos e outras roupas que Dorcas havia feito para elas.
40 Ngam pinalawán na ira ngámin ni Eduru, á namalittúkak, á nakimállà kâ Apu. Kabalin na nakimállà, nallipay sù natay. “Tabita, gumikkáng ka,” kun ni Eduru sù natay. Á naggimmúlák yù matá na. Á pakasingan na kâ Eduru, giminikkáng.
40 Pedro pediu que todos saíssem do quarto. Então, ajoelhou-se e orou. Voltando-se para o corpo da mulher, disse: “Tabita, levante-se”, e ela abriu os olhos. Quando ela viu Pedro, sentou-se.
41 Á singngalán ni Eduru yù limá na ta abbágán na, á nanáddak. Á inagálán ni Eduru yù ira nga manguruk ánna yù ira kábulud da nga bábbay ira nga nabálu, á inipataron na nira nga natolayin.
41 Ele lhe deu a mão e a ajudou a levantar-se. Em seguida, chamou os discípulos e as viúvas e a apresentou viva.
42 Á narámak nayù tangelián na Joppa. Pakaginná ra, aru ira nanguruk kâ Apu Kesu.
42 A notícia se espalhou por toda a cidade, e muitos creram no Senhor.
43 Á si Eduru, nakipaggián nira ta Joppa ta nabayák sù bale ni Simon nga minámmalapà ta tabbì na ayám.
43 Pedro ficou em Jope algum tempo, hospedado na casa de Simão, um homem que trabalhava com couro.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.