Atos 15
Yù bilin ni Namarò nga meyannung kâ Apu Kesu Kiristu: Yù bagu nga tarátu ni Namarò sù ira nga mangikatalà kâ Apu Kesu Kiristu (ATT) vs NVT
1 Á ajjan yù ira tatolay nga naggapu ta Judiya, nga minay ta Antokia, nga mangituddu sù ira ari Kudio nga mangikatalà kâ Apu Kesu. Á pangituddu ra, kinagi ra, “Nu ari kayu mappakugì ta kunnay sù kustombare mi nga Kudio nga inituddu na ngaw ni Moyses, á ari kayu meyígù,” kud da.
1 Chegaram a Antioquia alguns homens da Judeia e começaram a ensinar aos irmãos: “A menos que sejam circuncidados, conforme exige a lei de Moisés, vocês não poderão ser salvos”.
2 Á di Pablo kâ Bernabe, naríri ira sù ira mangituddu, á nerallà yù pakkakátabbák da. Á yáyù nga ninonò nayù ira manguruk nga taga Antokia ta dobad da di Pablo kâ Bernabe ánna yù ira káruán nga kábulud da ta umay ira ta Jerusalem, tapè iyabbû da sù ira olu nga minángngilayalayâ ánna yù ira giriámán yù meyannung sù ituddu nayù ira taga Judiya.
2 Paulo e Barnabé discordaram deles e discutiram energicamente. Por fim, a igreja decidiu enviar Paulo e Barnabé a Jerusalém, acompanhados de alguns irmãos de Antioquia, para tratar dessa questão com os apóstolos e presbíteros.
3 Á gapu ta jinok da ira nayù ira manguruk nga taga Antokia, nánaw di Pablo, ta umay ira ta Jerusalem. Á sinalebarád da yù purubinsia na Pinisia ánna Samaria. Á inisinisinek da nga iniparámak ta mangurugin gapay kâ Apu Kesu yù ira ari Kudio. Á ngámin ira nga mawwawági ta ángnguruk da kâ Apu, nagayáyâ ira ta pakaginná ra.
3 A igreja, portanto, enviou seus representantes a Jerusalém. No caminho, eles pararam na Fenícia e em Samaria para visitar os irmãos e contaram que os gentios também estavam sendo convertidos, o que muito alegrou a todos.
4 Á pakáddè di Pablo ta Jerusalem, nagayáyâ nga namaddulò nira yù ira nga manguruk ánna yù ira olu nga minángngilayalayâ ánna yù ira giriámán. Á kinagi ri Pablo nira gapay yù ngámin nga inipakuá ni Namarò nira.
4 Quando chegaram a Jerusalém, foram bem recebidos pela igreja, pelos apóstolos e presbíteros, e relataram tudo que Deus havia feito por meio deles.
5 Ngam ajjan gapay tán yù ira Parisio nga manguruk gapay kâ Apu Kesu, á gimikkáng ira, á kinagi ra, “Kagiat tam sù ira manguruk nga ari Kudio ta máwák nga mappakugì ira, á ituddu tam nira ta tuppálad da yù kustombare tam nga inituddu na ngaw ni Moyses,” kud da.
5 Contudo, alguns dos irmãos que pertenciam à seita dos fariseus se levantaram e disseram: “É necessário que os convertidos gentios sejam circuncidados e guardem a lei de Moisés”.
6 Á yáyù nga naggagammung yù ira olu nga minángngilayalayâ ánna yù ira giriámán, tapè makkaká-ubobuk ira ta meyannung sù kinagi nayù ira Parisio.
6 Os apóstolos e presbíteros se reuniram para decidir a questão.
7 Á nakkakápereperang ira ta nabayák.
7 Depois de uma longa discussão, Pedro se levantou e se dirigiu a eles, dizendo: “Irmãos, vocês sabem que, há muito tempo, Deus me escolheu dentre vocês para falar aos gentios a fim de que eles pudessem ouvir as boas-novas e crer.
8 Á si Namarò, nga makánnámmu sù nonò na tolay, inipasingan na yù pangalawâ na sù ira ari Kudio nga mangikatalà kuna, ta jinok na ta umay nira gapay yù Mangilin nga Ikararuá, ta kunnay sù ánge na nittam nga Kudio nga mangikatalà kuna.
8 Deus conhece o coração humano e confirmou que aceita os gentios ao lhes dar o Espírito Santo, como o deu a nós.
9 Á arán na ira inirumá nittam, ta pinakomá na ira gapay ta liwiliwâ da nga kunnay sù pamakomá na nittam, megapu sù pangikatalà tam kuna.
9 Não fez distinção alguma entre nós e eles, pois purificou o coração deles por meio da fé.
10 Á ngattá laguk, ta tálliwanán naw yù ure ni Namarò? Ta inalawâ ni Namarò yù ira ari Kudio, ngam kagian naw nira ta máwák da manuppál sù tunung tam. Ngam sittam nga Kudio ánna yù ira ngaw naggaká nittam gapay, ari ittam nakatuppál sù tunung.
10 Então por que agora vocês provocam a Deus, sobrecarregando os discípulos gentios com um jugo que nem nós nem nossos antepassados conseguimos suportar?
11 Ngam ammu tam gemma ta meyígù ittam megapu galâ sù allà ánna ángngiddù ni Apu Kesu nittam, ta kunnay gapay sù ira ari Kudio,” kun ni Eduru nira.
11 Cremos que todos, nós e eles, somos salvos da mesma forma, pela graça do Senhor Jesus”.
12 Á pakaginná nayù ira tatolay sù kinagi ni Eduru, nagimammà ira. Á gininná ra yù pattubbâ di Pablo kâ Bernabe nga magubu-ubobuk sù ngámin nga makapállâ nga pinagaddátu ra nga inipakuá ni Namarò nira sù ánge ra pangilayalayâ sù ira ari Kudio.
12 Todos ouviram em silêncio enquanto Barnabé e Paulo lhes relatavam os sinais e maravilhas que Deus havia realizado por meio deles entre os gentios.
13 Á kabalid da nagubobuk, gimikkáng si Ime, á kinagi na, “Wáwwagi, ginnán naw yù kagiak ku.
13 Quando terminaram de falar, Tiago se levantou e disse: “Irmãos, ouçam-me!
14 Si Simon Eduru, kinagi na nittamin yù meyannung sù olu nga pangipakánnámmu ni Namarò sù ángngiddù na sù ira ari Kudio, tapè egga nira gapay yù ira tatole na.
14 Pedro lhes falou sobre como Deus visitou primeiramente os gentios para separar dentre eles um povo para si.
15 Á negittá yù kinagi ni Eduru sù initúrâ nayù ngaw ira ábbilinán ni Namarò, nga kunniaw:
15 E isso está em pleno acordo com o que disseram os profetas. Como está escrito:
16 ‘Sikán si Apu, á duttál yù ággaw nga panolì ta dabbuno.
16 ‘Depois disso voltarei e restaurarei a tenda caída de Davi. Reconstruirei suas ruínas e a restaurarei,
17 Á yáyù nga makiyápu laguk nikán yù ira ngámin makkakerumá nga tatolay nga ari Kudio, nga agálák ku gapay ta tumuttul ira nikán.
17 para que o restante da humanidade busque o Senhor, incluindo os gentios, todos os que chamei para serem meus. O Senhor falou,
18 Yáyù inipakánnámmù sù ngaw gári nga nabayágin. Sikán si Namarò nga nakkagi.’
18 aquele que tornou essas coisas conhecidas desde a eternidade’.
19 “Á yáyù nga napiá ta urè, nu arát tam jigirigátan yù ira ari Kudio nga manguruk kâ Apu Kesu. Arát tam ituddu nira yù ngámin nga kustombare tam nga Kudio, nga arát tam gapay matuppál ta áddè ngaw.
19 “Portanto, considero que não devemos criar dificuldades para os gentios que se convertem a Deus.
20 Ngam yawe lâ ituddu tam sù ira ari Kudio, nga wáwwagi tam megapu sù ángnguruk tam. Itúrâ tam lâ ta arád da kanan yù neyátáng ta sináddios ánna ari ira makiruruk sù arád da atáwa, á arád da kanan yù ayám nga ari naparága, á arád da gapay kanan yù dága na.
20 Ao contrário, devemos escrever a eles dizendo-lhes que se abstenham de alimentos oferecidos a ídolos, da imoralidade sexual, da carne de animais estrangulados e do sangue.
21 Á yáyù lâ ituddu tam nira, tapè ari maburung yù ira kábulud da nga Kudio. Ta sittam nga Kudio, ammu tam yawe ira tunung ni Moyses, gapu ta bibbirat tam sù ngámin nga kapilliá tam ta káda Sabadu ta áddè gári olu nga ággaw. Ngam ari meyannung sù ira ari Kudio yù ira káruán nga kustombare tam,” kun ni Ime nira.
21 Pois essas leis de Moisés são pregadas todos os sábados nas sinagogas judaicas em todas as cidades há muitas gerações”.
22 Á pakaginná nayù ira manguruk sù kinagi ni Ime, napiá gapay ta ure ra. Á yù ira minángngilayalayâ ánna ngámin nga káruán nga manguruk ánna yù ira giriámán, ikáyâ da pilian yù ira lálláki nira ta mepulù ira kári Pablo kâ Bernabe nga umay ta Antokia. Á sinullà da yù duá nga pakimorayán, si Kudas nga mangngágan gapay ta Barsabas ánna si Silas.
22 Então os apóstolos e presbíteros e toda a igreja em Jerusalém escolheram representantes e os enviaram a Antioquia da Síria, com Paulo e Barnabé, para informar sobre essa decisão. Os homens escolhidos eram dois líderes entre os irmãos: Judas, também chamado Barsabás, e Silas.
23 Á initúrâ da yù bilid da sù ira bagu nga manguruk nga maggián ta Antokia, á initubbuk da kári Pablo kâ Bernabe. Yawe yù kinagi ra ta pattúrâ da nira:
23 Esta foi a carta que levaram: “Nós, os apóstolos e presbíteros, e seus irmãos em Jerusalém, escrevemos esta carta aos irmãos gentios em Antioquia, Síria e Cilícia. Saudações.
24 “Á narámak mi ta mabbábáng kayu megapu sù kinagi nayù ira nga naggapu sawe giám mi nga Jerusalem. Ngam arám mi gemma ira jinok.
24 “Soubemos que alguns homens, que daqui saíram sem nossa autorização, têm perturbado e inquietado vocês com seu ensino.
25 Á yáyù nga naggagammung kami, á nattatádday yù nonò mi ta piliam mi yù ira tatolay nga dobam mi nga mepulù sù ira wáwwagi tam nga iddukat tam, di Pablo kâ Bernabe, nga umay ta gián naw.
25 Portanto, depois de chegarmos a um consenso, resolvemos enviar-lhes alguns representantes com nossos amados irmãos Barnabé e Paulo,
26 Aggira yù tolay nga pinaguráyád da yù baggi ra ánna inángà da, tapè masserbi ira kâ Apu Kesu Kiristu nga Yápu tam.
26 que têm arriscado a vida pelo nome de nosso Senhor Jesus Cristo.
27 Á yáyù nga jinok mi laguk di Kudas kâ Silas, nga mepulù kári Pablo, tapè ibukalád da gapay yù megittá sù itúrâ mi nikayu.
27 Estamos enviando Judas e Silas para confirmarem pessoalmente o que aqui escrevemos.
28 “Á inipakánnámmu nayù Mangilin nga Ikararuá nikami ta napiá galâ nu arám mi kagian ta tuppálan naw yù ngámin nga kustombare mi nga Kudio, ngam yù itúrâ mi lâ sawe, tapè ari kayu marigirigâ.
28 “Pois pareceu bem ao Espírito Santo e a nós não impor a vocês nenhum peso maior que estes poucos requisitos:
29 Á yawe ira tunung lâ yù kagiam mi nikayu, ta arán naw kanan yù neyátáng ta sináddios. Arán naw kanan yù dága. Arán naw kanan yù ayám nga ari naparága. Á ari kayu makiruruk sù arán naw atáwa. Á nu kurugan naw yù ira appâ nga tunung, á napiá. Yáyù áddè na itúrâ mi nikayu, sikami nga maggián ta Jerusalem nga mangikatalà kâ Apu Kesu.”
29 abstenham-se de comer alimentos oferecidos a ídolos, de consumir o sangue ou a carne de animais estrangulados, e de praticar a imoralidade sexual. Farão muito bem se evitarem essas coisas. “Que tudo lhes vá bem.”
30 Á kabalid da nattúrâ, iniyawâ da kári Pablo ánna yù ira tallu nga kábulun na yù túrâ da, á pinapáno ra ira. Á minay di Pablo laguk ta Antokia. Á labbè da tán, pinaggagammung da yù ira ngámin nga manguruk, á iniyawâ da nira yù túrâ.
30 Os mensageiros partiram de imediato para Antioquia, onde reuniram os irmãos e entregaram a carta.
31 Á pabbibbik da sù túrâ, nagayáyâ ira megapu sù initabarang da nira, á mináláppaw yù nonò da.
31 Houve grande alegria em toda a igreja no dia em que leram essa mensagem animadora.
32 Á di Kudas kâ Silas, nga ábbilinán ni Namarò gapay, sinabatabarangád da ira ta nabayák, tapè mepasigaggà yù ángnguruk da kâ Apu Kesu.
32 Então Judas e Silas, ambos profetas, encorajaram e fortaleceram os irmãos com muitas palavras.
33 Á nakipaggián lábbì di Kudas ta Antokia sù ira manguruk. Á kabalid da naggián nira, pinapáno ra ira nayù ira manguruk, tapè manoli ira sù ira nga naddok nira túrin ta Jerusalem. Á kinagi ra, “Mepulù nikayu si Apu Namarò nga mangabbák nikayu.”
33 Permaneceram ali algum tempo, e depois os irmãos os enviaram em paz de volta à igreja de Jerusalém.
34 Ngam naggián lâ si Silas paga ta Antokia.
34 Silas, porém, resolveu permanecer ali.
35 Á nabattáng paga di Pablo kâ Bernabe ta Antokia, nga mangituddu ánna mangilayalayâ ta meyannung kâ Apu Kesu, ánna aru yù ira kábulud da gapay nga mangituddu ánna mangilayalayâ.
35 Paulo e Barnabé ficaram em Antioquia. Eles e muitos outros ensinavam e pregavam a palavra do Senhor naquela cidade.
36 Á kabalid da nangituddu tán nga lugár, kinagi ni Pablo kâ Bernabe, “Et ta tullúnán yù ira manguruk kâ Apu ta ngámin nga ili nga nangilayalayatát ta ngaw, tapè ammu ta nu kunnasi ira.”
36 Algum tempo depois, Paulo disse a Barnabé: “Voltemos para visitar cada uma das cidades onde pregamos a palavra do Senhor, para ver como os irmãos estão indo”.
37 Á ikáyâ ni Bernabe ta mepulù si Kuan, nga mangngágan gapay ta Markus.
37 Barnabé queria levar João Marcos,
38 Ngam molang si Pablo, ta kinagi na ta ari mepángngà nu mepulù nira, gapu ta nánaw nira ngaw ta Pampilia, nga ari nepangabbák nira ta tarabáku ra.
38 mas Paulo se opôs, pois João Marcos tinha se separado deles na Panfília, não prosseguindo com eles no trabalho.
39 Á nerallà yù pakkakátabbák da, á nakkáttuay ira. Á inâ ni Bernabe si Markus ta kabbulun na, á nabbiray ira nga minay ta Sipro.
39 O desentendimento entre eles foi tão grave que os dois se separaram. Barnabé levou João Marcos e navegou para Chipre.
40 Á si Pablo, piníli na si Silas ta mepulù kuna. Á yù ira nga manguruk kâ Apu, inipakimállà da kâ Namarò ta taronán na di Pablo. Á kabalid da nakimállà, pinapáno ra ira.
40 Paulo escolheu Silas e partiu, e os irmãos o entregaram ao cuidado gracioso do Senhor.
41 Á nánaw laguk di Pablo nga minay naddagâ ta ngámin nga ili sù purubinsia na Siria ánna Silisia, nga mangilayalayâ ánna manabarang sù ira nga mangikatalà kâ Apu Kesu ta ngámin nga ággagammungád da, tapè mepasigaggà yù ángnguruk da.
41 Então ele viajou por toda a Síria e Cilícia, fortalecendo as igrejas de lá.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.