1 Coríntios 9

Yù bilin ni Namarò nga meyannung kâ Apu Kesu Kiristu: Yù bagu nga tarátu ni Namarò sù ira nga mangikatalà kâ Apu Kesu Kiristu (ATT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Á yawe ipanonò ku sù ira mamaliwâ nikán. Awán ta tolay nga mangaripan nikán. Á sikán gapay yù nabbilinán ni Apu Kesu, nga mangilayalayâ. Á nasingak ku gemma si Apu Kesu nga Yápu tam, ta nappasingan nikán. Á gapu ta pangikatalà naw kâ Apu Kesu, sikayu yù nabbalinán nayù ipatarabáku nayù Yápù nikán.
1 Será que eu não sou um homem livre? Por acaso não sou um apóstolo ? Será que eu não vi Jesus, o nosso Senhor? Por acaso vocês não são o resultado do trabalho que faço para o Senhor?
2 Á mássiki nu ajjan yù ira makkagi ta arán nangà sinullà ni Apu nga minángngilayalayâ, ngam sikayu nga taga Korinto yù pamakurugán ta nabbilinán nangà ni Apu Kesu, gapu ta inikatalà naw si Apu Kesu megapu sù pangilayalayâ ku.
2 Mesmo que outros não me aceitem como apóstolo, vocês me aceitam! Vocês mesmos, pelo fato de estarem unidos com o Senhor, são a prova de que sou um apóstolo.
3 Á nu ajjan yù ira nga mangiyabbû nikán ta meyannung sù pakáwayyá mi kâ Bernabe, kunniaw yù itabbák ku nira.
3 Quando as pessoas me criticam, eu me defendo, dizendo assim:
4 Ari panò mepángngà nu sikayu nakuan yù pangápám mi ta máwák mi nga kanan ánna inumam mi? Ngam arám mi apan.
4 Será que eu não tenho o direito de receber comida e bebida pelo meu trabalho?
5 Á ari panò mepángngà nakuan nu mangatáwa kami sù babay nga mangikatalà kâ Apu, nga mepulù nakuan nikami sù ngámin nga angayám mi nga mangituddu, ta kunnay sù ira káruán nga minángngilayalayâ, ánna si Eduru, ánna yù ira wáwwagi ni Apu Kesu?
5 Será que nas minhas viagens eu não tenho o direito de levar comigo uma esposa cristã, como fazem os outros apóstolos, os irmãos do Senhor Jesus e também Pedro?
6 Á matunung panò ta sikami lâ kâ Bernabe yù mangallu ta pakkatole mi? Ngam táddanán naw yù ira káruán nga minángngilayalayâ.
6 Ou será que Barnabé e eu somos os únicos que temos de trabalhar para nos sustentar?
7 Á ta ángngarigán, egga panò yù suddálu nga umay makigerrá, nga aggina lápay yù mamalattuák sù pakkatole na? Awán. Á egga panò yù mammulá nga arán na kanan yù bungá nayù inimulá na? Kanan na gemma! Á yù manaron ta ayám, yáyù gemma gapay yù paggapuán nayù pakkatole na.
7 Quem já ouviu falar de algum soldado que pagou as suas próprias despesas no exército? Ou qual é o fazendeiro que não come das uvas da sua própria plantação? Ou qual é o pastor que não toma do leite do seu gado?
8 Á negagángay gemma sù ira mattarabáku, ta apad da yù pakkatole ra sù ira pattarabakuád da. Á ari lâ negapu ta nonò na tolay yane nga kinagì nikayu, nu ari gapay negittá sù tunung ni Namarò nga bibbirat tam.
8 Não pensem que eu me apoio somente nesses exemplos da vida diária, pois a lei diz a mesma coisa.
9 Yawe yù inipetúrâ ni Namarò kâ Moyses: “Arán naw bussalán yù simù na báka nga magaggì ta ammay, tapè awayyá na lâ kumán.” Á ta panaddán ni Namarò kuna, yù báka panò yù ninonò na?
9 Na Lei de Moisés está escrito assim: “Não amarre a boca do boi quando ele estiver pisando o trigo.” Por acaso Deus está interessado nos bois?
10 Ari gemma, nu ari galâ sittam nga tatolay yù kebalinán nayù kinagi ni Namarò, tapè magayáyâ ittam nga mattarabáku, gapu ta ajjan yù iddanamát tam nga málâ tam yù balle tam, maguray lâ yù tarabáku tam, nu magarádu onu maggaták.
10 Ou foi a nosso respeito que ele disse isso? É claro que isso está escrito em nosso favor! Tanto a pessoa que planta como a que colhe fazem o seu trabalho na esperança de receber a sua parte da colheita.
11 Á sikami, meyárik kami ta mammulá, ta inilayalayâ mi yù bilin ni Namarò nikayu, nga kunnay ta inimulá mi ta nonò naw yù napiá nga pammakapián naw. Á ari panò mepángngà nu málâ mi yù pakkatole mi nga maggapu nikayu?
11 Se temos semeado entre vocês a semente espiritual, será demais se recebermos de vocês alguma recompensa material?
12 Á nu ajjan yù awayyá nayù ira káruán nga mangituddu nga mangâ sù balle ra nga maggapu nikayu, á nepatalugáring laguk nikami. Ngam sikami, awán bulubugá ta nálâ mi nikayu. Á mássiki nu marigâ yù ággiám mi, inattamám mi lâ. Á mattarabáku kami ta tanakuán nga pagalerám mi ta pakkatole mi, tapè ari megaggak yù passamâ nayù napiá nga dámak nga meyannung kâ Apu Kesu Kiristu.
12 Se outros têm o direito de esperar isso de vocês, será que nós não temos muito mais direito do que eles? No entanto, nós não temos usado esse direito. Pelo contrário, temos aguentado tudo para não atrapalhar o
13 Á ammu naw támma ta yù ira tatolay nga mattarabáku sù mangilin nga bale ni Namarò tuke ta Jerusalem, á meyawâ nira yù kanad da. Á yù ira pári nga mangiyátáng ta ayám kâ Namarò, apad da gapay yù balle ra sù neyátáng, nga kanad da.
13 Certamente vocês sabem que os que trabalham no Templo é do Templo que recebem os seus alimentos. E sabem também que os que oferecem sacrifícios no altar recebem uma parte da carne dos animais que são sacrificados ali.
14 Á kunnian gapay sù ira nga mangilayalayâ sù napiá nga dámak, ta initaddán ni Apu Kesu ta meddán ira ta pakkatole ra, nga maggapu sù ira tudduád da.
14 Assim o Senhor mandou também que aqueles que anunciam o evangelho vivam do trabalho de anunciar o evangelho.
15 Ngam sikán, mássiki nu ajjan yù awayyâ nga apan yù máwák ku sù ira tudduák ku, ngam aringà nakitáddán. Á pattúrâ ku nikayu kunangan, ari yian yù ipattúrâ ku. Ta más napiá ta urè nu matayà lápay ta bisik ku, ánnè ta kári nayù ipagayáyâ ku ánna ipappeddaráyò ta arák ku apan yù pakkatolè nikayu.
15 Mas eu não tenho usado nenhum desses direitos, nem estou escrevendo isso agora para exigir esses direitos para mim mesmo. Eu preferiria morrer a fazer isso! E ninguém vai me tirar o orgulho que eu tenho de agir assim!
16 Á awán ta awayyâ gemma nga ipappeddaráyaw yù pangilayalayâ ku sù napiá nga dámak, gapu ta yáyù ipakuá ni Namarò nikán, nga máwák nga palurotak ku. Á kábbingà lâ nu arák ku nakuan tuppálan.
16 Eu não tenho o direito de ficar orgulhoso por anunciar o evangelho. Afinal de contas, fazer isso é minha obrigação. Ai de mim se não anunciar o evangelho!
17 Á nu megapu sù urè lápay yù pangilayalayâ ku sù napiá nga dámak, á apak ku nakuan laguk yù táddák ku. Ngam si Namarò yù nanullà nikán, á yáyù nga tuppálak ku yù tarabáku nga inikatalà na nikán.
17 Por isso, se eu faço o meu trabalho por minha própria vontade, então posso esperar algum pagamento. Porém, se faço como um dever, é porque é um trabalho que Deus me deu para fazer.
18 Á anni laguk yù bálà ku, nu ari galâ yù pagayáyâ ku gapu ta aringà nakitáddán nikayu ta pangilayalayâ ku sù napiá nga dámak, mássiki nu awayyâ nakuan nga apan yù táddák ku nikayu.
18 Nesse caso, qual é o pagamento que recebo? É a satisfação de anunciar o evangelho sem cobrar nada e sem exigir os direitos que tenho como pregador do evangelho.
19 Á gapu ta awán ta tolay nga manáddán nikán, awán laguk ta mangaripan nikán. Ngam mabbaluntáriungà nga makiaripan ta ngámin nga tatolay, tapè aru yù ira mapatuttul ku kâ Apu Kesu Kiristu.
19 Sou um homem livre; não sou escravo de ninguém. Mas eu me fiz escravo de todos a fim de ganhar para Cristo o maior número possível de pessoas.
20 Á nu maggiánà sù ira Kudio, tuttulak ku laguk yù kustombare ra, tapè aru yù ira mapatuttul ku kâ Apu Kesu Kiristu. Á mássiki nu arák kin mapagikáru megapu sù tunung ni Moyses, á tuttulak ku galâ, tapè málâ ku yù awayyâ nga mangituddu sù ira nga tumuttul sù tunung.
20 Quando trabalho entre os judeus, vivo como judeu a fim de ganhá-los para Cristo. Não estou debaixo da Lei de Moisés; mas, quando trabalho entre os judeus, vivo como se estivesse debaixo dessa Lei para ganhar os judeus para Cristo.
21 Á kunnian gapay nu maggiánà sù ira tatolay nga ari Kudio, á tuttulak ku galâ yù kustombare ra. Á gapu ta arád da tuttulan yù tunung ni Moyses, á arák ku gapay tuttulan, ngam arák ku gemma liwatan yù tunung ni Namarò, gapu ta tuttulak ku yù taddán ni Apu Kesu Kiristu. Á keggâ nira, kunnayà gapay ta ari Kudio, tapè ginnád da gapay yù ituddù nga meyannung kâ Apu Kesu Kiristu, ánna ikatalà da gapay.
21 Assim também, quando estou entre os não judeus, vivo fora da Lei de Moisés a fim de ganhar os não judeus para Cristo. Isso não quer dizer que eu não obedeço à lei de Deus, pois estou, de fato, debaixo da lei de Cristo.
22 Á nu maggiánà sù ira nga ari paga mapasigaggà yù ángngikatalà da kâ Apu Kesu Kiristu, á arák ku akkuán yù kagiad da nga liwâ, mássiki nu ammù ta ari kuruk nga liwâ, tapè mapasigaggà yù ángngikatalà da megapu sù pangituddù nira. Á kunnian gapay yù akkuák ku ta paggiák ku sù ira ngámin nga makkakerumá nga tatolay. Tuttulak ku gapay yù napiá nga ággangnguá ra, tapè ajjan yù ira mapatuttul ku, nu magginná ira sù ituddù nga meyannung kâ Apu Kesu.
22 Quando estou entre os fracos na fé, eu me torno fraco também a fim de ganhá-los para Cristo. Assim eu me torno tudo para todos a fim de poder, de qualquer maneira possível, salvar alguns.
23 Á yá ipangnguâ karannian, ta ikáyâ ku ta meparámak yù pangiyígù ni Apu Kesu Kiristu sù ira tatolay, tapè aru yù ira nga mangikatalà nga mesipà kuna. Á ikáyâ ku gapay ta mesipakà sù pammakapián nayù ira ngámin nga manguruk sù napiá nga dámak.
23 Faço tudo isso por causa do evangelho a fim de tomar parte nas suas bênçãos.
24 Á ammu naw gemma ta nu ajjan yù ira nga mappariká, á tádday lâ yù mangappù nira, nga meddán ta bálà na. Á yáyù nga aggira ngámin nga katággitádday, ipe na yù urà na nga makkarerá, tapè aggina yù mangappù. Á sittam nga kunnay nira, ipe tam laguk yù urà tam nga mamalurò sù ipakuá ni Apu nittam, tapè málâ tam yù bálà tam.
24 Vocês sabem que numa corrida, embora todos os corredores tomem parte, somente um ganha o prêmio. Portanto, corram de tal maneira que ganhem o prêmio.
25 Á yù ira tatolay nga mappariká sangaw, paguráyád da yù karagatád da, ta passikanad da yù baggi ra, tapè dán nga naparán ira nga makkarerá. Á yù tádday nga mangappù, yá bálà na yù kuroná na nga lappáw, nga mabì lâ malelay. Á yáyù keyarigát tam, sittam nga mangikatalà kâ Apu Kesu Kiristu. Ngam yù bálà tam nga meyawâ nittam yù áttole tam nga awán ta áddè na.
25 Todo atleta que está treinando aguenta exercícios duros porque quer receber uma coroa de folhas de louro, uma coroa que, aliás, não dura muito. Mas nós queremos receber uma coroa que dura para sempre.
26 Á sikán, arák ku akkuán yù awán ta serbi na, ngam kunnayà ta makipariká nga daretiu yù pakkarerá na nga ari mekáttuay. Á ta pangilayalayâ ku, kunnayà ta manultù, nga arán na sultukan yù paddák, nu ari galâ ta daretiu nga nakanná yù sultukan na. Ta makanná yù ubobuk ku sù ira pangilayalayaták ku sù bilin ni Apu.
26 Por isso corro direto para a linha final. Também sou como um lutador de boxe que não perde nenhum golpe.
27 Á tudduák ku yù baggì, tapè arák ku akkuán yù narákè. Á palurotak ku yù ngámin nga ipakuá ni Apu nikán, marakè aringà nakuan meddán ta bálà ku, mássiki nu sikán yù nangilayalayâ sù napiá nga dámak sù ira tatolay.
27 Eu trato o meu corpo duramente e o obrigo a ser completamente controlado para que, depois de ter chamado outros para entrarem na luta, eu mesmo não venha a ser eliminado dela.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.