Atos 4
Ritonõpo Omiry: A Bíblia Sagrada na língua Aparai do Brasil (APYNT) vs AAI
1 Morarame Peturu tõ otururuhtao imoihmãkõ maro, Ritonõpo maro oturuketõ tooehse eya xine, Ritonõpo tapyi esẽ maro, satuseu tõ roropa, enara. Satuseu tomo ahno ẽsemamyry ropa warõkõkara kynexine.
1 Firis afa naatu Tafaror Bar gagamin kaifenayah hai ukwarih, Sadducee bairi hiyen hina Peter, John hairi hibat sabuw hai tur hi’owen biyah hitit.
2 Peturu tõ tyenonohse eya xine imoihmãkõ amoreparyke eya xine: “Jezu tõsemãse ropa mana toorihxĩpo,” karyke eya xine.
2 Ya so’ar yen bufutih, anayabin Peter John hairi sabuw hi’obaiyih hio, “Sabuw karam boro morobone hinamisir maiye, Jesu morobone mimisir maiye na’atube.”
3 Morarame Peturu tõ tapoise toto a. Ãpuruhpyry taka tarose eya xine, moro tao toto ẽmehtohme, tykohmãse exiryke.
3 Peter, John hairi hibuwih hifatumih hin dibur bar hiyariyih imaim hi’in, anayabin veya re mar fo.
4 Mame Peturu tõ otururu totase tyya xine exiryke Jezu tonetupuhse imoihmãkomo a tosẽkõme. Tuhke Jezu poetoryme toehse toto, 5.000me.
4 Baise sabuw iyab nati rou’ay gagamin wanawanan hima binan hinonowar, hitumatum naatu orot nati kou’ay wanawanan hibiyab yena 5,000 bai.
5 Mame yrokokoro juteu tõ esã tõximõse Jerusarẽ po, Moeze omihpyry poko amorepatõkõ maro.
5 Marto marauman sabuw hai bonawiyenayah, ai’in naatu Ofafar bai’obaiyenayah etei Jerusalemamaim kou’ay hibai.
6 Anasa Ritonõpo maro oturuketõ tuisary kynexine. Imaro tõximõse toto jekyry tõ maro, Kaipa, João, Arexãtere, enara.
6 Annas Firis Gagamin na nati’imaim, Kaiafas hairi, John, Alexander naatu orot afa iyab Firis Gagamin ana nibur wanawananamaim hima’am auman hina.
7 Mokaro ẽpataka Peturu tõ tarose toto a.
7 Peter John hairi hibuwih hina nahimaim hibat naatu hibusuruf hibabatiyih hio, “Kwa mi’itube kwasinaf orot igewasin? Naatu fair menane kwabai iti kwasinaf? O yait wabinamaim kwasinaf?”
8 Ritonõpo Zuzenu Peturu ao kynexine. Aomi poe Peturu tõturuse:
8 Imaibo Peter Anun Kakafiyin iwanasum batabat iyafutih eo, “Sabuw bonawiyenayah naatu regaregah ai’in.
9 oty katoh: “Onoky poe ytoytopynỹpo mukurãkatose rohpa?” ãko matou oturupõko yna a?
9 Aki kwa’afi orot an kafikafirin biyanamaim sawar gewasin iti matar kwa’i’itin isan naatu mi’itube bigewasin isan kwabibatiyi,
10 Jomiry etatoko Izyraeu tomo. Mokyro ynanukurãkase ropa Jezu poe. Jezu mokyro Nazare pono, Ritonõpo mũkuru. Onexixihmahpyrykõ mokyro. Yrome tõsemãkase ropa mana Ritonõpo a. Jezu poe mokyro toekurãkase ropa mana.
10 i boro iti na’atube atao, kwa naatu sabuw tutufin etei Israel wanawanan kwama’am kwataso’ob, orot boun iti namaim biyan tutufin etei igewasin ebatabat, i Jesu Keriso Nazareth mowan kwabai onaf afe’en kwa’asabun naatu morobone God bora’ah maiye mimisir i wabinamaim iti orot yawas.
11 Jezu Kyrixtu poko pake tymerose Ritonõpo omiryme. Ynara tymerose urutõ komo a:
11 Iti orot isan Bukamaim hikirum hio,
12 Jezu rokẽ kyyrypyrykõ korokaneme mana, toiro. Imepỹ kyyrypyrykõ korokane pyra, Jezu rokene, tykase Peturu eya xine.
12 Yawas boro men yait ta biyanamaim tanatita’ur, anayabin tafaram tutufin wanawanan men yait ta wabin nati na’atube ema’ama boro imaim niyawasitamih.”
13 Morarame Peturu tõ otururu totase tyya xine ahtao, tõturuse toto oxime rokene:
13 Naatu Peter John hairi hibitafofor hi’itin ana veya hi’inanih iti orot i kirumatih, orot maiyow bar ma’anih, naatu hifofofor men kafaita, imaibo hi’inanih hiso’ob iti orot i Jesu bairi hima hireremor.
14 Mame mokyro kuranõpokara eneryke tyya xine toto maro: “Ajohpe matose,” kara toto.
14 Naatu iban maiye orot hibiyawas i bairi hibatabat hi’i’itin hai tur etei sawar.
15 Morarame tosae xine Peturu tõ tutũtanohpose ropa toto a, oxime rokẽ tõturutohkõme:
15 Imih hi’uwih Kaniser hai efan hihamiy ufun hitit naatu i taiyuwih hibabatiyih ef hinuwet hio.
16 — Otara ãko sytatou mokaro a Jezu poko toto oturukehpotohme? tykase toto, tõturuse oxime rokene. — Kurãkara kurãkahpõ mokaro. Tarõkõ emero zuaro mana, Jerusarẽ põkomo. “Ajohpe,” kara sytatose ipoko xine.
16 “Abisa boro tanasinaf iti orot isah? Sabuw etei Jerusalem wanawananamaim tama’am hiso’ob iti sawar gagamin ta hisinaf, naatu it boro men karam tanibun wa’irimih.
17 Jezu poko oturupyra rokẽ syripotone toto. Senaroximatone toto imehnõ onurupyra Jezu poko toto ehtohme, tykase toto.
17 Baise iti sawar tasasar tit sabuw wanawanah run isan, it boro tana’otanih naatu tanimatnuwih iti orot wabinamaim men sabuw hini’obaiyihimih.”
18 Morarame tykohmase ropa toto tyya xine:
18 Imaibo hi’af maiye hirun naatu hiofafarih Jesu wabinamaim men hinabinan naatu men yait ta hini’obaiy maiye’emih.
19 Yrome ynara tykase Peturu tomo:
19 Baise Peter, John hairi hi’awar foten hio, “Kwa taiyuw kwafufun kwa’itin, God nanamaim kwa fana anabaib i gewasin o God fanan anabaib i gewasin?
20 Yna a tonese exiryke oturukehpyra ynanase Jezu poko, tykase toto.
20 Aki taiyuwi abistan a’itin naatu anonowar iti tur boro men anihamiy.”
21 Morarame Peturu tõ enaroximary se toh kynexine repe:
21 Obiruwen tur afa hio ufunamaim hibotaitih hin, baikwatutunen ana ef men ta ma’am boro hititih, anayabin sabuw etei’imak abisa mamatar isan God hibobora’ara’ah.
22 Tãtãkyemase toto, ytoytopynỹpo ikaripamyhpyry tukurãkase ropa exiryke.
22 Naatu orot nati yayawas ana kwamur i 40 tafanamaim.
23 Morarame tonyohse ropa toexirykõke Peturu tõ toytose ropa João maro, imehnõ Jezu poetory tomo a. Juteu tõ esã omihpyry tokarose eya xine.
23 Hibobotaitih ufunamaim Peter, John hairi hin hai sabuw biyah firis ukwarih naatu regaregah ai’in mi’itube hi’u’uwih etei hai tur hi’owen.
24 Morarame toto omiry etaryke tyya xine tõturuse toto Ritonõpo maro, Jezu poetory tõ oximõme. Ynara tykase toto:
24 Iti hinonowar etei’imak auta’imon yoyobanamaim fanah hibora’ah God isan hio, “Regah fair matuwanin, mar, tafaram naatu riy baimatarenayan, naatu wanawanahimaim sawar etei auman ana baimatarenayan.
25 Pake moturune yna tamuru Tawi a, ynara tymerose eya õmiryme Ouzenu poe:
25 Anun kakafiyinamaim a’akir orot, aki uwai David awanamaim eore eo,
26 Sero nono põkõ tuisary tõ atamorepãko mã toto
26 Tafaram ana aiwob baiyow isan teyayabuna,
27 — Morararo taro nase Jerusarẽ po seromaroro, tykase Peturu Ritonõpo a. — Erote tuisame nase. Põtiu Pirato kowenatume roropa nase. Mokaro oximõme Roma põkõ maro Izyraeu tõ maro Omũkuru zehno.
27 Turobe Herod, Pontius Pilate hairi Ufun Sabuw naatu Israel sabuw bairi iti bar merar gagaminamaim hibobaita’ay o a Roubininenayan orot wabin Jesu, o a’akir wairafin kakafiyin isan hiyakitifuw.
28 Zehnotokõ moxiaro Omũkuru exixihmahpõkomo. Morara tyrise eya xine onekarotopõpyry ae ro, tuarohxo oexiryke, orẽpyrahxo roropa oexiryke.
28 Iti sabuw i marasika o a kok abisa mataramih a fairamaim iyayakitifuw i nonowatin hisinaf emamatar.
29 Seromaroro mokaro eneko Papa Kapuaono, yna enaroximary se aehtyamo. Yna akorehmako enaromyra yna ehtohme, õmiry ekarotohme yna a.
29 Naatu boun Regah, aki teo’obiruwi kunowar, aki o a’akir wairafi kwibaisi fair kwiti, saise ana batkikin a tur anabinan.
30 Kurãkõkara ikurãkako ropa. Ajamitunuru enepoko ropa Omũkuru kurã pokoino, Jezu pokoino, tykase Peturu Ritonõpo a.
30 Uma kuru’atayan o a’akir kakafiyin Jesu wabinamaim yawas kwiyafar etit naatu ina’inanen fokarih, baifofofor, kusinaf.”
31 Morarame tõturukehse toto ahtao, moro tapyi kywyh kywyh tykase. Ritonõpo Zuzenu tomõse toto aka. Orẽpyra Ritonõpo omiry tokarose eya xine imehnomo a.
31 Yoyoban hibisawar ufunamaim, efan nati hima’ama’amaim busuruf ibiguw, naatu Anun Kakafiyin iwanih hitafofor hitit hibusuruf God ana tur hibinan.
32 Morarame Jezu poetory tõ oximõme toehse, omomỹke pyra toh kynexine toenupunarykõke imehnõ poko.
32 Baitumatumayah hai not naatu dogoroh etei na ta’imon matar. Men yait ta ana sawar akisin nowan rouwamih, baise hai sawar etei hifafarambonen.
33 Orẽpyra imehnõ turuse eya xine Jezu ẽsemamyhpyry ropa poko. Kure rokẽ toh kynexine oximõme, tãkye rokene. Imehnõ roropa ipyno xine.
33 Tur Abarayah fair gagamin maiyow iwanih hibat Regah Jesu ana misir maiye hiorerereb, naatu manaw kabeber Godane gagamin maiyow tafahimaim isuwai ra’iy.
34 Morara exiryke etuarimara toh kynexine emero. Tutupikamo a tutupikõ tokarose eya xine Peturu tomo a. Tytapyikamo a roropa tytapyĩkõ tokarose tineru apoitohme tyya xine,
34 Naatu nati kou’ay wanawananamaim men yait ta sawar isan biyababanamih, anayabin sabuw iyab isah me hima’am naatu bar hima’am i hiyateten hitobon kabay hibow hina,
35 ekarotohme Peturu tomo a, apiakatohme ise exiketomo a etuarimara aehtohkõme.
35 tur abarayah nahimaim hiyaraiyen naatu i hibow sabuw hai yababan ana fofoninamaim hifafaramih.
36 Morarame Joze kynexine, Xipere pono, Rewi pary. Mokyro tosehpase Panapeme, oxiehnotokõ kurãkaneme ropa aexiryke.
36 Iti na’atube mamatar ana veya baitumatumayan orot ta wabin Joseph Levite ana bowabow orot ta, Cyprus imaim tufuw, naatu tur abarayah wabin ta Barnabas hiwab (anayabin Koufair Ana Orot).
37 Mokyro a tutupi tokarose tineru apoitohme tyya. Mame Peturu tomo a tytinerũ tokarose emero.
37 Ana me ya’atait hitubun naatu kabay bai na tur abarayah itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.