Marcos 7
The New Testament of our Lord and Saviour Jesus Christ (APWNT) vs AAI
1 Pharisees daanlíni hik’e begoz’aaníí ye’ik’eda’iłchíhi ła’ biłgo Jerúsalemdí’ hikaihíí Jesus yaa íła’adzaa.
1 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa Jerusalemane hinan hina Jesu hibebera’uh.
2 Jesus bitsiłke’yu ła’ bigan dáchįzhą́go da’iyąągo daa yiłtsąą, áí dá doo daagodnłsįgo táda’digisé da’iyąągo ágolzee; áí daayiłtsąądá’ yída’iłtah lę́k’e.
2 Naatu ana bai’ufununayah umah souwena’e eregubagub auman hi’aa hitomatom hi’itih.
3 Phárisees hik’e Jews daanlíni dawa daagodnłsįgo tánáda’digisyúgo zhą́ náda’idįįh, iłk’idá’ nṉee yánazįį n’íí yendaago’aahíí k’ehgo.
3 Pharisee naatu Jew sabuw etei’imak i hai binanakwar ti’ufunun hai a’agir hi’o na’atube umah tesouwenabo te’aau.
4 Na’hiṉiih nagoz’ąądí’ nnáhikáhgee daagodnłsįgo táda’digisgo zhą́ da’iyąą. Iłk’idá’ nṉee n’íí yedaagos’aaníí łą́ą́go ałdó’ yee ánádaat’įįł, idee, isaa, be’ibízhé bésh łitsogi alzaahíí daagodnłsįgo tádaasgisgo, biká’idáné ałdó’.
4 Ahar efanane tenan boro men abistan hina’aan, baise wantoro’ot i boro hinakif nakusouwih, naatu hai binanakwar afa maumurih maiyow tebi’ufunun, boun kerowas, naukwat, ya’aya baibitab ana noukwat, i na’atube tesasouwen.
5 Phárisees hik’e begoz’aaníí ye’ik’eda’iłchíhi biłgo Jesus nayídaadiłkidgo, Hant’é bighą nitsiłke’yu iłk’idá’ nṉee yánazįį n’íí yendaagos’aaníí doo yikísk’eh ádaat’ee dago dá doo daagodnłsįgo táda’digiségo da’iyąą? daaṉii.
5 Imih Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah Jesu hibatiy, “Aisimamih o abai’ufununayah bai’obaiyen it ata a’agir hibai nan men tibi’ufununimih, naatu baise i umah gubagub auman te’aau?”
6 Jesus gádaabiłṉii, Nohwíí nṉee nzhóni ádaadoł’íni, Esáias da’aṉiigo dabíntsédá’ nohwaa nagolṉi’ lę́k’e, díí k’ehgo nohwaa k’e’eshchįįgo, Díí nṉee dá yati’ zhą́ bee daashidnłsį, áídá’ bijíí bee doo daashidnłsį da.
6 Iyafutih eo, “Isaiah kwa arerekabih isan eo i turobe, Bukamaim eo kikirum na’atube,
7 Da’ílį́į́zhį’ daashokąąh, nṉee yegos’aaníí zhą́ yee iłch’ídaago’aah.
7 I hai kwafiren ayu isau i yabin en,
8 Bik’ehgo’ihi’ṉań yengon’ááníí k’ihzhį’ ádaasolaadá’ iłk’idá’ nṉee n’íí yendaagos’aaníí zhą́ bikísk’eh ádaanoht’ee, isaa, ideeta daagodinołsįgo tádaahgisgo; ła’íí da’áík’ehgo łą́ą́yú ánádaaht’įįł.
8 Kwa God ana obaiyunen kwabosair sa’ab kwayai naatu orot hai bai’obaiyen kwabai kwabukikin kwanan.”
9 Áídí’ gánádaabiłdi’ṉii, Iłk’idá’ nṉee n’íí nohwá yendaagos’aaníí zhą́ nłdzilgo daahonohtą’híí bighą Bik’ehgo’ihi’ṉań yengon’ááníí daazhógo k’ihzhį’ ádaanołsį.
9 Naatu Jesu iuwih eo, “Kwa God ana obaiyunen bosairen sa’ab ya’in naatu taiyuw abinanakwar bai’ufnunin isan i kwaso’ob kwanekwan!
10 Moses gánṉiid, Nitaa hik’e nimaa dinłsį́, ła’íí, Hadíń bitaa dagohíí bą́ą́ yati’ yee yokáałíí zideego bá goz’ąą:
10 Moses na’atube eo, ‘hinat tamat inakakafiyih, yait ta hinah tamah erarafih i boro hina’asabun namorob.’
11 Áídá’ nohwihíí gádaadohṉii, Hadíń bitaa dagohíí bą́ą́, Nt’éhéta bee nich’oshṉii doleeł n’íí Corban at’éé, yiłṉiihíí, áí golzeego Bik’ehgo’ihi’ṉań baa nshné’ golzeego ágolzee; áík’ehgo áń doo zideego bá goz’ąą da, daadohṉii.
11 Baise o ta hinat tamat isah iti na’atube inao, abistan ayu’une kwa abibaisi i God ana sibor yayasairen.
12 Ádohṉiigo bitaa dagohíí bą́ą́ doo dayúweh bich’oṉii da ndi nzhǫǫ, daadohṉii;
12 Tur nati na’atube nao, naatu boro men kafa’imo hinah tamah isah abisa ta nasinafumih.
13 Áík’ehgo iłk’idá’ nṉee n’íí yendaagos’aaníí nohwichągháshé bił ch’ídaagonoh’aahíí bikísk’eh ádaanoht’eego Bik’ehgo’ihi’ṉań biyati’íí doo nt’égo ádaanołsį da: ła’íí da’áík’ehgo łą́ą́yú ánádaaht’įįł.
13 Kwa a’a’agir hai binanakawar kwabukikin naatu God ana tur i kamomow ebi’en naatu sawar afa moumurih maiyow auman nati na’atube kwasisinaf.”
14 Áídí’ nṉee dawa, Yushdé’, daayiłnṉiidá’ gádaayiłṉii, Daanohwigha shídaayełts’ą́ą́go bídaagonoł’aah:
14 Iban maiye Jesu sabuw rou’ay gagamin eafih hina iuwih eo, “Kwa etei iti tur anao i kwananowar naniyan kwanab.
15 Nt’é koká’dí’ koyi’ yuṉe’ be’ogohigháhíí doo nchǫ’go kodiłteeh da: áídá’ nt’é koyi’dí’ behagohigháhíí zhą́ nchǫ’go kodiłteehi at’éé.
15 Men sawar iti ufunane en orot wanawanan irun iwa’an gub kakafin etatounimih, baise abisa orot wanawananane etitit imaim iwa’an orot gub kakafih etatoun.
16 Hadíń bijeyi’ golííníí íyésts’ąą le’.
16 Tain hinama’am na’at tur kwanonowar kwananot.”
17 Nṉee íła’at’éé n’íí bits’ą́’ Jesus kįh yuṉe’ ha’ayaadá’ bitsiłke’yu iłch’ígó’aahgo nagolṉi’ n’íí yaa nabídaadiłkid.
17 Sabuw rou’ay gagamin ihamiyih in bar rur ufunamaim ana bai’ufununayah iti oroubon isan hibatiy.
18 Áík’ehgo gádaabiłṉii, Ya’ nohwíí ałdó’ t’ah doo nohwił ídaagozį da née? Nt’éhéta koká’dí’ koyi’ yuṉe’ be’ogohigháhíí doo nchǫ’go kodiłteeh dahíí, ya’ doo hwahá bídaagonołsįįh da née?
18 Iuwih eo, “Kwa auman boro’ika kwakakasiy? men abistan ta ufunane en erun iwa’an gub kakafin orot etatounimih.
19 Áí kojíí doo biyi’ yuṉe’ ogohigháh da go’į́į́, áídá’ kobid yuyaa be’ogohigháh, áídí’ nláhyú bech’ígohigháh; Jesus áṉííhíí bee idáń dawa nłt’éé, ṉii.
19 Anayabin men orot dogoronamaim erurumih, baise en yan kabutin wanawanan erur naatu eafuwatait ere’er.” Iti na’atube eo ana maramaim Jesu kurerereb eo, “Bay etei’imak i gewasih kwanaa.”
20 Gánádaabiłdo’ṉiid, Koyi’dí’ behagohigháhíí zhą́ nchǫ’go kodiłteehi at’éé.
20 Naatu ibanak eo maiye, “Abistan orot wanawananane etitit imaim iwa’an i’isan gub kakafin etatoun.
21 Koyi’dí’, kojíí biyi’dí’ díínko behagohigháh: nchǫ’go natsí’ikeesíí, nant’į’ na’idaahíí, iké’ na’idaahíí, na’iłtseedíí,
21 Anayabin orot dogoron wanawanantoro’ot etitit, i not kakafin, sesebar, bar kweb, asabunubunuw, turahinah a’aawah ufuh na,
22 Ich’in’įįhíí, dawahá dayúwehégo ídáhách’it’iiníí, nchǫ’go ách’ít’ééhíí, nach’ich’aahíí, nchǫ’íí doo bich’į’ t’ąązhį’ ách’it’éé dahíí, bíyééhíí hách’it’įįhíí bighą hach’ishkeehíí, nchǫ’go yách’iłti’íí, ída’ch’odlííhíí, koni’ ádiníí ałdó’:
22 kabat, tur karur, tenagogor, baiwa’an ana yeyewra’aten, bahiy, koutabitabir, bai’o’orot, naatu baifufuwen.
23 Díí nchǫ’íí dawa koyi’dí’ behagohigháh, áí nchǫ’go daakodihiṉiiłi at’éé.
23 Iti not kakafih etei’imak i orot wanawanane enan imaim iwa’an i’isan gub kakafin etatoun.”
24 Áídí’ Jesus dahiyaago Tyre hik’e Sidon golzeehíí biṉaayú óyáá, áígee kįh yuṉe’ ha’ayáá, akú nashaahíí doo hadíń yígołsįįh da, nzįgo: áídá’ doo hagot’éégo nádaabidoł’į́ihgo da.
24 Jesu efan nati ihamiy in tafaram Taiya wanawananamaim tit, naatu bar wanawanan run, men kok sabuw hitaso’ob i nati’imaim ma’am, baise men karam boro yumatan tibun.
25 Áídá’ isdzán bizhaazhé na’ilíhníí spirit nchǫ’i biyi’ golíni Jesus ya’ikonzį, áík’ehgo baa nyáágo biyahzhį’ hayaa adzaa:
25 Nati’imaim babin natun babitai kikimin afiy kakafin tarasum ma bi’a’afiy Jesu ana tur nowar na biyan tit anamaim ra’iy.
26 Isdzánhíí Greek k’ehgo yałti’ihi, Syropheníciadí’ gólíni; áń nábokąąh, Ch’iidn shizhaazhé biyi’ golíni biyi’dí’ hanyóód, biłṉiigo.
26 Babin i Greek matuwan, baise ana tufuw an i Fonisia imaim tufuw tafaram Syria wanawanan, i Jesu ifefeyan natun biyanamaim afiy kakafin tanun tatit isan.
27 Jesus gábiłṉii, Chągháshé ntsé bá daach’idiné’go nłt’éé: báń chągháshé bits’ą́’ nách’idiné’go gósé bich’į’ och’iłkaadgo doo bik’eh da.
27 Baise Jesu babin isan eo, “Wantoro’ot i boro kek abisa tekokok tanituwih, men ef ema’am boro kek hai bay tanab tanarub haru nahimaim nare hinab hina’aan.”
28 Isdzán gánábiłdi’ṉii, Da’aṉii, shiNant’a’: da’ágát’éé ndi gósé biká’idáné bich’į’ nakaihíí báń bizhool chągháshé bits’ą́’ nanihidéhíí daayiyąą.
28 Baise babin eo, “Turobe Regah baise kek hai bay te’aa momosarih gem baban tere’er haru te’aau.”
29 Jesus gábiłṉii, Ánṉiihíí bighą nádńdáh; ch’iidn nizhaazhé biyi’dí’ háyáá.
29 Imaibo Jesu babin iu, “O abaiya’afotenamaim imih kwen, afiy o natu ihamiyika.”
30 Isdzánhíí bigowąyú nadzaago, ákú bizhaazhé biká’dahstíné yiká’ dahstįį ląą, ch’iidn da’ádįhgo.
30 Babin matabir in ana bar tit ana kek gem yan inu’in itin afiy ihamiy titaka.
31 Áídí’ Jesus dahnadidzaago Tyre hik’e Sidon golzeedí’ túsikaaníí Gálilee golzeezhį’ nadzáá, Decápolis golzeeyú ch’ínyáágo.
31 Imaibo Jesu tafaram Taiya ihamiy Sidon wanawananamaim remor in Galilee harew kukuf yan re, naatu rabon Bar Merar Etei Umat Ronron hai me yan tit.
32 Áígee nṉee bijeyi’ ágodini, doo nłt’éégo yałti’i, Jesus baa bił ch’ikai lę́k’e; Biká’nlṉíh, daabiłch’iṉiigo nádaabich’okąąh.
32 Nati’imaim sabuw afa orot tainin gugurin, naatu menan sarusarubet i hibai hina Jesu biyan hitit naatu uman biyan tabutubun isan hifefeyan.
33 Nṉee íła’at’ééhíí bits’ą́’ dasahndi yił o’áázhdá’ bijeyi’ odolṉiih, áídí’ hadnzhéédgo nṉeehíí bizaad yedelṉiih;
33 Imih Jesu orot bai tit sabuw rou’ay gagamin ihamiyih akisinamo nabinamaim, naatu uman orot tainin wanawanan iuturiy, imaibo kwaitutur naatu orot menan butubun.
34 Hadag déz’įįgo deyoldá’, Éphphtha, biłṉii, áí, Ch’ínádendláad, golzeego ágolzee.
34 Matan au mar nuw ra’at dogoron tutufin erawous naatu orot isan eo, “Efata,” anayabin “Kubotawiy!”
35 Dagoshch’į’ bijeyi’ ch’ínádendláád, ła’íí bizaad n’íí nłt’éé násdlį́į́go, nłt’éégo yałti’.
35 Mar ta’imonamo orot tainin botawiy tur nowar naatu menan yamutufur tur eo gaigiwas.
36 Hadíń bił nadaagołṉi’ hela’, biłṉii, Jesus: ádaabiłnṉiid ndi da’tiségo yaa nanádaagolṉi’;
36 Naatu Jesu sabuw eotanih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen.” Baise i mar etei sisinaf imih mar etei isan hio.
37 Dázhǫ́ bił díyadaagot’ee lę́k’e, gádaaṉiigo, Dawahá dázhǫ́ nłt’éégo ładaile’: kojeyi’ ágodįh n’íí ich’idits’ago ánáidle’, ła’íí doo yách’iłti’ da n’íí ndi yách’iłti’go ánáidle’.
37 Sabuw anababatun hai kasiy ra’at hifofofor men kafaita, naatu hio “Sawar etei’imak sinafen gewas! Naatu i karam boro niwa’an tainih gugurih tur hinanowar naatu awah gugih tur hinao!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.