Romanos 8
Teoso sãkire amaneri (APUNT) vs AAI
1 Ininiã uatxa Teoso !itxaikaua ate: “Maerekati hĩkamakiti xika nimisiritaiko hĩte,” !itxaikaua ate, kotxi Kristo Xesosi nakitiakori atxapekaua. !Akamaikari aĩto nireẽkiti. Erekari Matamatakoti sikaposotiiretaua iua nireẽkiti akamini.
1 Isanimih boun sabuw iyabowat Keriso Jesu wanawananamaim hikofan tema’am boro men hinakusairihimih.
2 Erekari Matamatakoti nireẽkiti akama, ininiã iua txĩkitakari aãkixinire auãki inini, kotxi Xesosi Kristo nakitiakori atxaua. Erekari Matamatakoti makatxakano maerekanitxi nireẽkiti nikamini, ininiã na nipina.
2 Anayabin God Anunin ana fairamaim Keriso Jesu wanawananamaim yawas ebitit, i ayu bowabow kakafin ana fairane naatu morob ana fairane rufamu atit.
3 Aĩto maerekani xika Teoso paniãtakiti iõkatsopatakori !iposotari imakatxakiniri amaerekani, kotxi !aposotari akaminiri iua paniãtakiti. Iuaritika Teoso makatxakari amaerekani, kotxi iua iokanatari imi atemoni. Imi ĩto ate ĩto atoko, maerekati kamakari ĩto atoko itxa. Teoso iokanatari imi atemoni ipinini ĩkapani, amaerekani imakatxakini ĩkapani. Ininiã ixipokari maerekati posotiire aĩtoã auakari.
3 Ofafar men karam tasinaf, anayabin it biyat ana kakafinamaim iwa’an ofafar ririm. Baise God sinaf, taiyuwin Natun Ta’imon iyun ra’iy orot biyan kakafin bai iyaun, naatu bowabow kakafin ana siboromih matar. Naatu bowabow kakafih orot babin wanawanahimaim etei kusaisiren.
4 Teoso kamari ikara, ininiã Xesosi kamari ikinika Teoso paniãtakiti iõkatsopatakori iaõka ate ĩkapani, kotxi ipaniãtakiti atão inakarinoka. Ininiã !akamaikari maerekati aĩto nireẽkiti. Akamari Erekari Matamatakoti nireẽkiti.
4 God iti bowabow sinaf, saise ofafar ana tur eo’o i hinan wanawanatamaim hinamatar, men biyat ana kokomaim tanama, baise Ayubin ana kokomaim tanama.
5 Ĩtotxi nireẽkiti kamakani xinikapikari iĩtona nireẽkitinoka. Erekari Matamatakoti nireẽkiti kamakani xinikapikari Erekari Matamatakoti nireẽkitinoka.
5 Sabuw iyab biyah ana naniyanamaim tema’am hai naniyan tutufin etei i nati’imaim ebobonawiyih. Baise sabuw iyab Anun Kakafiyin ana kokomaim tema’am, hai not tutufin etei Anun ana kokomaim tesisinaf.
6 Kãkiti xinikiniãri iĩto nireẽkitinoka, ixinikakiti txĩkitakari iua ipinini, ininiãkara kona auapika Teosokata. Kãkiti auiritiniãri Erekari Matamatakoti txĩkitakiniri ixinikiniri Erekari Matamatakoti nireẽkitinoka, iua auapininiika Teosokata. Erekaxinireri iua.
6 Turobe orot babin ana notamaim nabobonawiyi boro morob wan inayen. Baise Anun Kakafiyin ana notamaim nabobonawiy boro yawas naatu tufuw inab.
7 Kãkiti xinikiniãri iĩto nireẽkitinoka, Teoso mokaiakariakori itxauana, kotxi !inirekarina Teoso paniãtakiti iaõka ikaminina. !Iposotarina Teoso paniãtakiti iaõka ikaminina.
7 Anayabin sabuw iyab biyah ana kokomaim kakafih ebobonawiyih i God ana kamabiy temamatar, naatu men karam boro God ana ofafar babanamaim hinama.
8 Ĩtotxi nireẽkitinoka kamakani !iposotari ikamapoxokonitinirina Teoso.
8 Sabuw iyab biyah ana kokomaim ebobonawiyih men karam hiwa’an God niyasisir.
9 Hĩtepekana, Erekari Matamatakoti hãkixinire auiniã, hĩkamari iua paniãtakiti. !Hĩkamari maerekati hiĩto paniãtakiti. Erekari Matamatakoti kãkiti ãkixinireẽ mauakanisaaki, na Kristo nakitiakori !itxauana, kotxi Erekari Matamatakoti Kristo nakiti itxaua.
9 Baise kwa i men biya ana kokomaim ebobonawiyi, baise Anun Kakafiyin. Anayabin God Anunin i kwa wanawanamaim ema’am. Orot yait Keriso Anunin men wanawananamaim ema’ama, i men Keriso nowan.
10 Hiĩto ipinapitikako maerekati xika, iuaritika hĩxinire auãkiri itxaua Kristo hãkixinireẽ auiniã. Hĩxinire auãkiri itxaua, kotxi Kristo kamari atão inakarinoka ate ĩkapani.
10 Baise Keriso kwa wanawanamaim ema’am, imih God buwi yawas kwama’am. Basit biya i boro namorob anayabin bowabow kakafin awan karatan, baise ayub i yawasin anayabin ayub ana yawas i mutufurin.
11 Teoso õkitikari Xesosi, iua ipĩkasaaki. Erekari Matamatakoti Teoso nakiti hãkixinireẽ auiniã, Teoso Kristo õkitikakari, txĩkitakariko hiĩto ipinakari iuaĩkana auãki inini, kotxi Erekari Matamatakoti Teoso nakiti aua hãkixinireẽ.
11 Naatu God Anunin Jesu morobone biyawas kwa wanawanamaim ema’ama. Keriso morobone biyawas na’atube kwa auman boro i Anunin kwa wanawan ema’am imaim biya yawas nitin.
12 Ininiã nitariakori, auapitika akamakiti tĩkane Teoso ĩkapani. !Auari akamakiti tĩkane aĩto nireẽkiti akamini ĩkapani.
12 Isanimih, taituwou, it i bowabow hitit, baise men biyat ana kokomaim tanasinafumih.
13 Hiĩto nireẽkiti hĩkaminiã, hĩxinire ipĩkari atoko itxa, ininiã ãtipirika kona hãua Teosokata. Hamanainiãri Erekari Matamatakoti maerekati hiĩto kamakiti ixipokini, iuasaaki hãuapika ãtipirika Teosokata.
13 Anayabin kwa biya ana kokomaim kwanama’am na’at boro kwanamorob. Baise Anun Kakafiyin ana kokomaim kwanama’am na’at, biya ana kokok kakafih etei boro nimuruben. Naatu kwa boro yawas kwanama,
14 Erekari Matamatakoti nireẽkiti kamakani, Teoso anaakori itxauana, kotxi Erekari Matamatakoti Teoso nakiti.
14 anayabin sabuw iyab God Ayubin ebobonawiyih i God natunatun.
15 Iua Erekari Matamatakoti Teoso sikakiti hĩtemoni. !Itxĩkitakai nitiritxi kapĩkareri hininiua. Itxĩkitakai Teoso anaakori hininiua. Erekari Matamatakoti posotiireẽ aãkiritari aĩri Teoso: “Papai, niri,” atxari.
15 Anayabin God Ayubin kwabaib i men kwa niwa’ani bir ana fairamaim nabonawiy isan kwani’akiramih. Baise Ayubin kwabaib i natunatun anababatun matar isan kwabai, saise imaim fair tanab isan tanarerey tanao, “Abba! Tamaiya!”
16 Erekari Matamatakoti sãpiretaua aãkixinireẽ Teoso anaakori aniniua.
16 I Ayubin it ayubit bairi hita’imon teo’orereb it i God natunatun.
17 Teoso anaakori aniniãua, aãpakapariko erekari Teoso nĩkatakiti ate ĩkapani. Kristo apakapari erekari Teoso nĩkatakiti iua ĩkapani, ininiã ate apakapari iuakata. Kristo misiritaãkapeka. Ate misiritiko apaka auiniã Kristo sãkire aãuikini xika, Kristo ikinimane auĩte inakasaakiua, ate apaka aua iuakata iuasaaki. Aãtamatari iua iotximere. Peerekari iuasaaki iuakata aãuini.
17 It i natunatun imih sawar abisa i ana sabuw isah ebobotan boro bairi tanab yaun. Naatu abisa God Keriso isan ebobotan boro bairi tanab yaun. Keriso ana biyababan bairi tanafafaram na’at ana marakaw boro bairi tanafaram.
18 Uai itixi aãuakasaaki, aãtatsiirauata. Eereka !axinikaikari mitxi aãtatsiirauatini, kotxi Teoso oerekauako ikinipoko erekari. Iuasaaki peerekari.
18 Anababatun au’uwi, biyababan iti boun tabai tabi’akir, mar boro ana marakaw nabirerereb hairi tanafufufun, nati marakaw i ra’at kwanekwan men biyababan hairi ta’imon.
19 Ikinipoko Teoso kamakiti iãtapari ipoxokoniritika Teoso keto õti. Iuasaaki aimarotari Teoso anaakori.
19 Anayabin baimataren sawar tutufin etei God natunatun bow tit bairerereb isan, yah kusikus iwa’an hima hi’uroron tinuwanuw.
20 Kotxi ikinipoko Teoso kamakiti misiritaãkapeka, ixipokaãpotini tĩkane. Ikinipoko Teoso kamakiti ixinireka !ixipokaãpota. Teoso txĩkitakari ikinipoko xipokaãpotini. Iuaritika aimarotari, ipĩkitxi xipokini õti apokapitikako.
20 Orot ta’imon ana kakafinamaim baimataren sawar tutufin etei higabiyoy, men i akisih hai kokomaim baise God ana kokomaim sinaf.
21 Ikinika Teoso kamakiti iãtapari iua õti. Iuasaakiko itixi amaneri itxauako. !Ixipokaika. Iuasaaki ikinika amaneri. !Ixipokaika. Teoso anaakori misiritiko !auaika. Peerekari iuasaakiko.
21 Iti baimataren sawar etei veya ta hai bai’akirane hibat timunumun boro hinabotaitih hinatit God natunatun bairi marakaw gewasin hinafaram.
22 Aimarotari uatxapiikama ikinika Teoso kamakiti atatsiirauata, amarini tsii sito atatsiitini atokokana.
22 It taso’ob baimataren sawar tutufin kek tufuwamih ebotukwar ana biyababan tebaib na’atube, aneika hima hitef hirererey tana boun tatit.
23 Na itixi Teoso kamakitinanini atatsiirauata. Aãkixinire apaka akiripireta, kotxi anirekari Teoso keto apokini. Iuasaaki iua apakapaua ate iua anaakori. Iuasaakiko aĩto amaneri isikaua. Iuasaakiko aĩto !kaxiporeikari. Merepanika Teoso sikakiti auapeka atemoni, kotxi iua sikapekari Erekari Matamatakoti atemoni.
23 Men baimataren sawar akisin hima hitef tererereyamih, baise it auman wanawanatamaim hamenamo erererey auman tama takakaif, God nan ni’obaiyit it i natunatun.
24 Teoso makatxakapekari amaerekani, aãuikasaakiri isãkire. Ininiã aiãtapari apikomoni isikaenetakiti atemoni. !Aãtamatapanikari isikaenetakiti, ininiã aiãtapapanikari. Aãuikapitikari isikaenetakiti isikiniua, ininiã atão aãuikiniri.
24 Anayabin it nuhifotamaim iyawasit. Abisa isan nuhit fot tama’am i tabaika, aisim boro ibanak sawar tabo isan nuhit nafot tanama tanakaif.
25 Aiãtapari aãpakapakiti tĩkane. !Aãpakapapanikari, iuaritika aiãtapari apoxokoniritika, kotxi aimarotapitikari ikara apokini.
25 Baise sawar abisa men tai’itin nuhit nafot tanama tanakakaif na’at, it boro yatet nanub tanama tanakaif.
26 Erekari Matamatakoti moianataua, kotxi na kataparaxinireua. !Aimarotari aamanaãkiti tĩkane, Teoso amisãkiretakasaaki. Iuaritika, Erekari Matamatakoti misãkiretari Teoso ate ĩkapani. Asãkireẽ !aposotari asãpiretiniri Teoso ikinika anireẽkiti, ininiã Erekari Matamatakoti misãkiretari Teoso ate ĩkapani. Ipinimoni itxa isãpiretiniri Teoso. Kãkiti sãkireẽ !isãkirauata Teosokata.
26 Ef nati ta’imon it ata ririm ana veya i Ayubin ena it baibais ebitit. Anayabin it mi’itube o yoyoban isan ana ef men taso’ob. Baise i Ayubin it isat tef rerey eyoyoyoban wainit, turamaim men karam boro tanao.
27 Teoso imarotari kãkiti ãkixinire, ininiã iua imarotari Erekari Matamatakoti xinikakiti, kotxi Erekari Matamatakoti misãkiretari Teoso, Teoso nakitiakori ĩkapani. Erekari Matamatakoti amanaãri Teoso, Teoso nireẽkiti ikaminana inakitiakori.
27 Naatu God dogorot nutitiy i’itin, Ayubin ananot i so’ob, anayabin Ayubin God ana sabuw isah eyoyoyoban i God ana kokomaim esisinaf.
28 Aimarotari ikiniõtika erekari ikaminaua ate, kotxi iua tiretakani, iua mereẽkini atxaua ate. Iuaritika aãtatsiirauatini auapitika. Iuaritika iuasaaki apaka erekari ikaminaua. Iua mereẽua, kotxi inirekari imereiniua.
28 Naatu taso’ob, sawar etei God esisinaf i gewasih sabuw iyab tibiyabuw isah, sabuw iyab i ana kokomaim ea’afih isah.
29 Itixi kamiko apisapanika Teoso imarotapekaua ate. Iua mereẽpekaua ate, iua anaakori kaiãopokori aniniua ĩkapani. Imereẽpekaua, imi Xesosi atoko aniniua ĩkapani. Ininiã Xesosi aĩtari apiari.
29 Sabuw iyab God erurubinih i so’obabo erurubinih. I akisin yasairih hina i Natun ana’itinabe himatar, saise i Natun i baitumatumayah etei tuwah hai ain na’atube.
30 Teoso akiritana imereẽkini. Apaka ikamaerekatana iua mereẽkini. Apaka itanapoko erekari isika ninoa ikamaerekatakinimoni.
30 Naatu iyab yayasairih i eafih, naatu iyab ea’afih i yamutufurih, naatu iyab yayamutufurih i ana marakaw bairi faram isan buwih.
31 Teoso kamari ikinipoko ikara erekari ate ĩkapani, ininiã natokopa itxa axinikakiti? Teoso kataparari moianatapitikaua, ininiã ate omanatakani tapara poiãoka.
31 Sawar iti sisinaf isan boro mi’itube tanao? God it isat nabatabat na’at yait boro nagam na’uwit? En anababatun.
32 Teoso sikari ikinipoko atemoni. Imi apaka isika atemoni, kotxi ipina ate akinika ĩkapani. Isikari imi atemoni, ininiã aua atxiĩti iua masikakiniti atemoni? !Auari. Ikinipoko erekari isikapitikaua atemoni. Ikarone !auari.
32 God taiyuwin Natun men eoharihar, baise it etei siwarit, Natun ta’imonam ata siwar yai. Imih kwanotanot sawar afa’am boro asire baitita’e nama?
33 Aua atxiĩti Teoso mereẽkini maerekani sãpiretakari? !Auari. Teosora sãpiretari ninoa maerekani mauakani, kotxi iua kamaerekatapekana ninoa.
33 God taiyuwin ana roubinen sabuw gewasih rouw bowabow yait boro baifuwenamaim nagam na’uwih? En anababatun!
34 Aua atxiĩti Teoso mereẽkini misiritiko sãpiretakari? !Auari. Kotxi Kristora misãkiretari Teoso ate ĩkapani, kotxi Teoso ikikomoni auakari itxaua. Iua ipina ate ĩkapani, ininiã eereka Teoso õkitikari iua, auapika inini ĩkapani. Iuara misãkiretari Teoso ate ĩkapani.
34 Yait boro God ana sabuw ubar nitih nagam na’uwih? En anababatun! Jesu Keriso akisinamo morob, naatu morobone misir maiye Tamah ana asukwafune mare isat ma eyoyoyoban.
35 Ininiã kipa atxiĩti iotokakatari Kristo tiretiniua? !Auari, kotxi amaxikikosaaki, Kristo tiretapanikaua. Amauarenisaaki, Kristo tiretapanikaua. Amisiritikosaaki, Kristo tiretapanikaua. Natxi auakasaaki, Kristo tiretapanikaua. Amamãkanisaaki, Kristo tiretapanikaua. Monõkori auakasaaki, Kristo tiretapanikaua. Neenamatxi auakasaaki, Kristo tiretapanikaua.
35 Imih yait boro Keriso ana yabowane nakusibit, yare men karam nakusibit, o yawas fokarih, roukoukuwen, baimar kakafin, sawar en, obiruwen, o morob?
36 Teoso sãkire iõkatsopatakori txari:
36 Buk Atamaninamaim eo na’atube,
37 Maerekati ikara atoko aua, iuaritika iteene akãiata, kotxi atiretakiri sikataparataua.
37 En baise, Keriso aki biyabuwi i wanawananamaim sawar etei hai fair aki aisnowaten.
38 Ia nimarota. Kristo tiretiniua iotokakakari !auari. Apĩkasaaki, itiretapanikaua. Aãuapanika inakasaaki, itiretapanikaua. Teoso nitiriakori iaxitikini !iotokakari itiretiniua. Satanasi nitiriakori !iotokakari itiretiniua. Ĩkorasaaki auakani, katana auakani apaka !iotokakari Kristo tiretiniua. !Auari posotiiretxi, Kristo tiretiniua iotokakakari.
38 Imih ayu aso’ob anababatun men karam boro sawar ta imaim Keriso ana yabowane nakusibitamih, men morob, men yawas, men tounamatar, men Demon, men mar iti boun, men mar boro enan, men fair
39 Iaxiti apiko nopinixiti auakani, iaxiti patapi auakani apaka, !iotokakari Kristo tiretiniua. Hinitiniãri Teoso tiretiniua iotokakakari, !hãpokari. Hinitiniãri ikinika Teoso kamakiti auiniãtaã, iuaritika kona hãpokari Teoso tiretiniua iotokakakari. !Auari. Aãuĩte Kristo Xesosi oerekaua Teoso iteene tiretiniua.
39 men yate mar, men me baban, men sawar ta himamatar wanawanahimaim boro God ana yabow ata Regah Jesu Keriso wanawananamaim ema’am nakusibit tanatitamih, en anababatun.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.