Romanos 2

Teoso sãkire amaneri (APUNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Atxiĩti hĩte txari: “!Erekana ninoa, kotxi ninoa kamari maerekati,” hĩtxa. !Apakata ikara atoko hinini, kotxi hĩte apaka kamari maerekati ninoa kamakiti atokotxikana. Ininiã !apakata kãkiti akiritiniri ãti kãkiti maerekati kamakari ininiua.
1 Isan imih kwa isa men ef ta ema’am boro imaim kwanabat sabuw afa hai kakafih kwanasebmatar ubar kwanitih, anayabin nati kakafin ta’imon kwa auman kwasisinaf.
2 Apakatapitika Teoso akiritiniri kãkiti maerekati kamakari ininiua, kotxi iua imarotari atão. Ininiã maerekati kamakari apakapari atão imisiritiko imaerekani iaõka.
2 Baise God turobe tafanamaim bat sabuw iyab kakafih tisisinaf isan baibatiyen ebitih i taso’ob.
3 “Ninoa maerekati kamakani misiritaãkako,” hinakasaaki, hĩxinikari hĩte apaka kamari maerekati ninoa kamakiti atokotxikana. Ininiã hĩte apaka !hinapakakapaniri Teoso misiritinii hĩte.
3 Imih o orot maiyow, sawar kakafin o kusisinaf na’atube sabuw tisisinaf isan o kubibatiyih o kunotanot God ana baibatiyen boro inahaiw?
4 Atxiĩti na hĩte maãkatari Teoso, kotxi hĩte txari: “Teoso katiraõkiri itxaua,” hĩtxa. Atxiĩti na himaãkatari Teoso, kotxi iuasaaki !imisiritapanikai hĩte. Atxiĩti na himaãkatari Teoso, kotxi Teoso ãtipirika mĩteenekai hĩte. Teoso nirekari hĩtakanapiniri maerekati hĩkamakiti, erekarinoka hĩkamini ĩkapani. Ininiã iua tiretai hĩte. Ikara hĩte imarotamako.
4 Ai o God ana baiwanbabanen, ana yawanan, ana yatenub i ku’i’itin furuw. Naatu o iwanbabani dogor baikitabirin isan enanawiyi kwa’i’itin ai en?
5 Txamari hĩte paikoxinirei. Na hinirekari himaerekani hĩtakanapini. Ininiã himisiritiko apiaãpotako. Kãkiti misiritiko õti apokasaaki, Teoso misiritapitikaiko hĩte. Iuasaaki kãkiti imarotariko Teoso omanãkare imaerekani xika, kotxi Teoso atão imarotari kãkiti kamakiti.
5 Baise anayabin kwa i kwafokar naatu dogor kwahir, a baimakiy kwama kwatutu ra’at eyey ana Veya’amaim God ana yaso’ar bebeyan nab natit turobe’emaim tafaram boro nabibatiy kwana’itin.
6 Ikamakiti erekari ininiãua, Teoso sikari erekari iuamoni. Txamari ikamakiti maerekati ininiãua, Teoso misiritariko iua.
6 God boro ta’ita’imon abowabow ana fofonin a baiyan nit.
7 Aua kãkiti ãtipirika erekari kamakani. !Isãpaka erekari ikamini. Inirekarina Teoso: “Erekapitikai,” ininina. Inirekarina Teoso paxitinina. Inirekarina auinina ãtipirika. Kãkiti ikara atoko inakani Teoso txĩkitakana ãtipirika auinina ĩkapani.
7 Sabuw iyab yatehnub hima gewasin tisisinaf, naatu marakaw, baifa’en, ma wanatowan tinunuwih boro ma’ama wanatowanin nitih.
8 Apanakinipekana kamari inireẽkitinoka. !Inirekarina atão imarotinina. Maerekatinoka inirekana ikaminina. Teoso omanatana kãkiti ikara atoko inakani. Teoso misiritanako ninoa.
8 Baise sabuw iyab i taiyuwih hai yawas tinunuwih, naatu turobe hikwahir kakafih tibi’ufunun, God ana gagamat naatu ana yaso’ar boro tafah yan nisuwai nare.
9 Ikinipoko kãkiti maerekati kamakani maxikaãkako. Atatsiirauatako. Merepanika Xoteo misiritaãkako, eereka Xoteo minakaniua apaka misiritaãkako.
9 Sabuw iyab bowabow kakafih tisisinaf i boro bai’akir naatu biyababan gagamin maiyow hinab. Jew sabuw biyahimaim boro nabusuruf nan Ufun Sabuw biyahimaim nisawar.
10 Teoso txanako kãkiti erekari kamakani: “Erekapitikai hĩte.” Ikara atoko itxanako merepanika Xoteoakori, eereka Xoteo minakaniua apaka. Teoso paxitanako ninoa. Ikamaerekaxiniretanako.
10 Baise sabuw iyab bowabow gewasih tisisinaf, God boro fair, baifa’en, borara’aten naatu tufuw nitih, Jew sabuw biyahimaim boro nabusuruf nan Ufun Sabuw biyahimaim nisawar.
11 Teoso misiritana ikini kãkiti maerekati kamakani. !Auiritari apanakini maerekati kamakani napakakiniri imisiritikona. Apanakini maerekati kamakani imisiritini atokokana, imisiritari ikinipoko maerekati kamakani.
11 Anayabin God i ana fofoninamaim sabuw bai’ubaren ebitih, men ta aukoun ebatabatamih.
12 Xoteo minakaniua !auari Moisesi sãkire Teoso paniãtakiti iõkatsopatakori. Ninoa kamari maerekati, ininiã Teoso paniãtakiti imimarotakanisaaki ipinana. Xoteoakori aua Teoso paniãtakiti iõkatsopatakori. Ninoa apaka kamari maerekati. Ininiã Teoso misiritana ninoa, isãkire iõkatsopatakori iaõka imakamakani xika.
12 Sabuw iyab ofafar ufunane hima kakafin hisisinaf auman boro baimakiy hinab. Naatu sabuw iyab ofafar babanamaim hima kakafin hisisinaf boro ofafar nibatiyih.
13 Teoso kamaerekatari isãkire iaõka kamakani. Pikenakotakasaakiri Teoso sãkire, txamari !pikamari isãkire iaõka, iuasaaki Teoso !ikamaerekatai pite.
13 Anayabin sabuw i boro men ofafar tenonowaramaim nayamutufurih God matanamaim hinatitamih, en baise ofafar hinowar tibi’ufunun boro nayamutufurih.
14 Xoteo minakaniua !auari Teoso sãkire iõkatsopatakori. Iuaritika atxiĩti ikamarina Teoso paniãtakiti iõkatsopatakori iaõka, kotxi ikamarina ãkixinirena sãkire iaõka. !Auari Teoso sãkire iõkatsopatakori ninoamoni, iuaritika Teoso paniãtakiti auape ãkixinireẽna.
14 Eteni Sabuw aurih ofafar i en, baise abisa i hai yawasamaim eo na’atube tisisinaf i hai ofafar turaban nati, basit i aurih ofafar anababatun i en.
15 Teoso paniãtakiti iaõka ikamakasaakina, oerekarina imarotinirina atão inakari ãkixinireẽna. Ãkixinirena sãkire sãpiretana atão. Ãtikata itxana: “Pite kamari maerekati. !Apakata.” Ãtikata erekari ikamakasaakina, “Pite kamari erekari. Erekapitikari.” Itxa ãkixinirena sãkire.
15 Anayabin kakafin gewasin kousibin ana not i ofafar na’atube dogoromaim ema’am boro a tur na’owen, a kakafin isan boro ubar nit nakusairi, naatu a gewasin isan boro natafafari.
16 Kãkiti kamakiti imarotiko õti apokako. Iuasaaki Teoso paniãtariko Xesosi Kristo sãpiretiniri kãkiti kamakiti. Kãkiti kamakiti apanakini mimarotakiniti apaka isãpireta. Iuasaaki isãpiretari kãkiti misiritiko imaerekani xika. Teoso iokanapirena erekari nisãpiretakiti oerekapekari ikara atoko inakari.
16 Tur Gewasin iti ao’orereb na’atube boro namatar. Nati baibatebat ana veya God boro Jesu Keriso narubin sabuw hai not wa’iwa’irih etei boro nabow hinatit rerereb yah naya.
17 Hĩtepekana, hĩte txari: “Ate Xoteo atxaua. Teoso apakapapitikaua ate, kotxi isikari ipaniãtakiti iõkatsopatakori atemoni. Atenoka Teoso anaakori atxaua,” hĩtxa. Ininiã hĩteka iuikaua.
17 Baise kwa Jew sabuw kwarouw kwao, naatu ofafar tafanamaim kwabat God isan kwanao ra’at.
18 Hĩte imarotari Teoso nireẽkiti hĩkamini. Himarotari Teoso paniãtakiti iõkatsopatakori, ininiã himarotari erekari apiari hĩkamini.
18 God ana kokok sinaf isan i kwaso’ob, naatu kakafin gewasin hairi kusibin isan i ofafaramaim ebi’obaiyi.
19 Hĩtxari: “Atera oerekari Teoso kimapore, ikimapore mimarotakanimoni. Mõsiãreni atoko itxana ninoa,” hĩtxa. “Ate imarotari Teoso sãkire, ininiã ate imarotari apanakini aõerekini. Ininiã ate tirikapi atoko atxaua. Apanakini ipiã sikani atoko itxana ninoa.” Ikara atoko hĩtxa hĩte.
19 Taiyuw kwaso’ob, kwa i matah fim hai nabatanayah, gugumin ma’ayah hai marakaw
20 Hĩtxari: “Koerekarerini atxaua. Kãkiti miĩkiteni oereẽkani atxaua. Ate oerekari kãkiti poião imarotakani. Ate imarotari ikinipoko. Aimarotari atão, kotxi Teoso sãkire iõkatsopatakori aua atemoni.” Ikara atoko hĩtxa hĩte.
20 koko’aw sabuw hai roube’atenayah, bereberefiy hai bai’obaiyenayan, naatu ofafar wanawanan ana kinitur tutufin etei naatu turobe etei auman i kwaso’ob.
21 Hĩte Xoteo inakaniua oerekari apanakini. Kinirepa kona hĩteka oerekaua apaka? Hĩte õtãkikari apanakini: “!Piĩtiriuatape”. Kinirepa hĩte na takanapari hiĩtiriuatini?
21 Sabuw kwabi’obaibiyih, baise kwa taiyuwiban kwabi’obaiyi ai en? A binanumaim kwao, “Men kwanabain” Baise o kubabain ai en?
22 Hĩte õtãkikari apanakini: “!Pisirĩkape pĩtanoro minakotokatika.” Kinirepa hĩte apaka sirĩka hĩtanoro minakotokatika? Hĩte omanatari teoso kamakori, ininiã kinirepa hiĩtirĩkari ninoa teosone aikoti tii?
22 Sabuw turahinah aawah ufun na isan i kuo’otanih, baise o turanah aawah ufuh kwenan ai en? Umataratar baifa’ifa’ih irouw kuo, baise hai kwafiren bar wanawanan o kubabain ai en?
23 Hĩte iuikaua, kotxi Teoso sãkire iõkatsopatakori aua hĩtemoni, txamari apanakini na paxitari Teoso hĩte xika, kotxi kona hĩte kamari Teoso sãkire iaõka.
23 God ana ofafar isan i kuo’ora’ara’at, baise ofafar i’astu’ub God biya’ohow kubitiniban kui’itin ai en?
24 Teoso sãkire iõkatsopatakori txari:
24 Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum, “Eteni Sabuw God wabin tibigigim anayabin kwa Jew sabuw asinafumaim.”
25 Teoso takaõtxikare aua hiĩtoã. Teoso paniãtakiti hĩkaminiã, erekapitikari Teoso takaõtxikare hiĩtoã auini. Teoso paniãtakiti iõkatsopatakori himakamakaniã, Teoso takaõtxikare mauakiniti atoko hĩtxaua.
25 O ofafar inabobosiyasiyar na’at, a’ar hi’a’afuw i boro nan ana’an gagamin namatar, baise ofafar ina’a’astu’ub, o a’ar kanabin hi’a’afuw ana’itin i afuwina’e.
26 Xoteo minakatiua, Teoso takaõtxikare iĩtoã mauakini, Teoso sãkire iaõka ikaminiã, Teoso txariko: “Iua Xoteo atokotxikana itxa. Nitakaõtxikare iĩtoã auakiti atokotxikana itxaua.”
26 Sabuw iyab hai ar kanabih men hi’afuw, baise ofafar eo biyunih na’atube tebobosiyasiyar, nati sabuw i sabuw iyab hai ar kanabih hi’a’afuw hinasairih.
27 Hĩte Xoteoakorimoni aua Teoso paniãtakiti iõkatsopatakori, iuaritika !hĩkĩpitari Teoso sãkire. Teoso takaõtxikare auapitikama hiĩtoã, iuaritika !hĩkĩpitari Teoso sãkire. Xoteo minakaniua !auari Teoso takaõtxikare iĩtoãna, iuaritika ninoa kamari Teoso paniãtakiti iõkatsopatakori. Ikara atoko ininiã, ninoa oerekai himaerekani.
27 Orot yait biyanane ana ar kanabin men hi’afuw, baise ofafar i ebobosiyasiyar, o boro nasiksairi, anayabin o i ofafar iso’ob naatu a’ar kanabin hi’afuw, baise ofafar men kubobosiyasiyar.
28 Kiripa atão Xoteo? Kiripa Teoso nakiti txataua? Kirimonipa aua Teoso takaõtxikare atão inakari? Teoso takaõtxikare iĩtoã auakini, na ikinikani atão Xoteo itxauana.
28 O yait Jew orot kumamatar i men biya ufunane hi’a’afuw imaim o ina Jew orot kumamataramih.
29 Teoso paniãtakiti iõkatsopatakori !oerekaua Teoso nakiti aniniua. Xoteo atão inakariua, Teoso nakiti itxaua ãkixinireẽ. Teoso takaõtxikare aua iua ãkixinireẽ. Erekari Matamatakoti takari Teoso takaõtxikare iua ãkixinireẽ. !Inirekari kãkiti iuikiniri. Inirekari Teoso iuikiniri.
29 En baise, Jew orot anababatun i dogor wanawanan. Naatu afu’afuw anababatun i dogor wanawananamaim Anun Kakafiyin esisinaf, men biya. Naatu bora’ara’aten etei i Godane nan inab men orot biyahine.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.