Romanos 1
Teoso sãkire amaneri (APUNT) vs AAI
1 Nota Paoro iokanatsopata hĩtemoni. Xesosi Kristo nitirikarano nota. Teoso mereẽno nota iua iokanatakiti kãkitimoni nininiua ĩkapani. Iua akiritano nota, Teoso iokanapirena erekari kãkitimoni nisãpiretini ĩkapani. Ikara parĩkatxinoka inireka nikamini.
1 Ayu Paul, Jesu Keriso ana akir wairafin, tur abarin isan rubinu, naatu Tur Gewasin binan isan God eafu atit.
2 Kitxakapirĩka Teoso sãkire sãpiretakani sãpiretaua Teoso sikaenetakiti, iua iokanapirena erekari. Teoso sãkire iõkatsopatakoriã ikara atatsopataãka.
2 Iti Tur Gewasin i marasika God ana dinab hai veya’amaim eomatanih, dinab oro’orot Buk Kakafiyinamaim hikirum.
3 Ia Teoso iokanapirena erekari sãpiretaua aãuĩte Xesosi Kristo Teoso ãkiri ininiua. Kãkiti itxapekaua. Iuasaaki Tavii apika mekaniri itxaua.
3 Iti tur ana an gagamin i Natun it ata Regah Jesu Keriso isan. Biyanane ana tufuw i David ana rara’ane tufuw.
4 Iuaritika Teoso ãkiri itxaua. Erekari Matamatakoti oerekari kãkiti Teoso ãkiri ininiua Xesosi, kotxi õkitikari Xesosi ipĩkaripeka. Iuaĩkana aua itxa. Ikara posotiiretxi apiari oerekari kãkiti Xesosi Teoso ãkiri ininiua.
4 Baise i Ayubin ana kakafiyinamaim morobone mimisir ana veya, bebeyan ebi’obaiyit turobe i, i God Natun fairin.
5 Xesosi Kristo sikaua ikinipoko erekari. Ininiã iokanataua ikini itixitimoni, kãkiti isãkire asãpiretini ĩkapani, isãkire auikinina ĩkapani, isãkire iaõka ikaminina ĩkapani. Ikara atoko aparĩkauata Kristo ĩkapani.
5 I wanawananamaim naatu i wabin isan ayu manaw kabeber itu ana tur abarayan amatar, saise tafaram wanawanan Ufun Sabuw anabuwih hinan tur hinitumatum naatu hinabosiyasiyar.
6 Hĩtepekana, Teoso akiritai hĩte apaka Xesosi Kristo nakitiakori hininiua ĩkapani.
6 Naatu kwa auman i nati sabuw wanawanahimaim Jesu Keriso nowan matar isan God eafi.
7 Ininiã nota iokanatsopata hĩtemoni Teoso tiretakinimoni, Homa sitatxiti auakanimoni. Teoso akiritai hĩte iua nakitiakori hininiua ĩkapani. Aĩri Teoso, Apiananiri Xesosi Kristo apaka sikari ikinipoko erekari hĩtemoni. Ikamaerekaxiniretai hĩte.
7 Naatu Rome wanawanan kwa iyab God iyabuwi naatu rubini i ana sabuwamih kwamatar kwama’am etei, isa ayoyoyoban manaw kabeber, tufuw Tamat Godane naatu ata Regah Jesu Keriso’one mar etei kwa isa nama.
8 Merepanika nitxari niTeosone: “Erekapitikai, kotxi Homa auakani iteene auikari pisãkire. Ikini tõpati auakani kenakopiretari ninoa auikiniri pisãkire,” nitxari Teoso Xesosi Kristo uãkaã.
8 Wantoro’ot Jesu Keriso wabinamaim ayu au God ana merar ayiy kwa etei isa, anayabin kwa a baitumatum i tuw ra’at tafaram wanawanan sabuw etei tenonowar.
9 Nisãkirauatakasaaki Teosokata, nimisãkiretari Teoso hĩte ĩkapani. Ãtipirika nimisãkiretari Teoso hĩte ĩkapani. Teoso imarotari ikara nisãkire atão inini. Nota parĩkauata Teoso ĩkapani. Iuanoka ninireka nikamini. Nisãpiretari iua iokanapirena erekari imi pirena kãkitimoni.
9 God isan dogorou tutufin etei abow i Natun ana tur gewasin abibinan, i so’ob, ayu mar etei kwa anunuhi.
10 Nimisãkiretakasaakiri Teoso, nitxari: “Pauiritiniãno, ninirekari paĩtiki Homa auakanimoni nisini. Mitxi !apakata ninoamoni nisini. Pinirekiniãri iuaã nisini, pimoianatano ninoamoni napokini ĩkapani,” nitxari.
10 Matanfufur isa ayoyoyoban, naatu au yoyobanamaim God abifefeyan nakokok na’at boun ana veya ef nabotawiy isou naham anan kwa aninanawani.
11 Iteene ninirekari naõkitinii hĩte, kotxi ninirekari Teoso kamataparatiniri hãkixinire nisãkireẽ.
11 Au kok gagamin i mi’itube kwa ayumat ata itin, saise ayubit ana usar kwa atit imaim a fair kwatab.
12 Ininiã nota kamataparaxiniretaiko hĩte, kotxi himarotari nota iteene auikiniri Xesosi sãkire. Apaka hĩte kamataparaxiniretano nota, kotxi hĩte apaka iteene auikari Xesosi sãkire.
12 Iti tur i men ayu akisu kwa fair bait isan ao’omih, baise kwa auman ayu koufair kwanitu bairi tanibaibaisbonen ata baitumatum nakwat isan ao’o.
13 Nitariakori, ninirekari himarotiniri itokatapiima naiamatama hĩtemoni nisini ĩkapani, txamari iuasaaki !apakata nisini. Itomaneri kãkiti Xoteo minakaniua ãtiãtaã auakani auikari Xesosi sãkire. Ininiã iua atokotxikana ninirekari kaiãopokori kãkiti hĩte sauaki auakani apaka auikiniri Xesosi sãkire.
13 Taitu tuwa’inah ayu akokok tain anayai kwanaso’ob, mar moumurih na’in abogaigiwas atan kwa ata’iti, saise kwa wanawanamaim Ufun Sabuw afa atabow hitan baitumatum wanawanan hitarun, nati’imaim abow hina baitumatum wanawanan hirur na’atube. Baise sawar moumurih maiyow ayu au ef hirufutifut tama tanan iti boun tatit.
14 Nisãpiretari Teoso sãkire ikininapemoni. Nisãpiretari sitatxi auakanimoni. Nisãpiretari ĩtopa auakanimoni apaka. Nisãpiretari iõkatsopari imarotakanimoni. Nisãpiretari iõkatsopari mimarotakanimoni apaka. Ikara niparĩka.
14 Ayu i sabuw etei’imak isah bai’akiramih atit, Greek sabuw naatu sabuw iyab men Greek, na’atube sabuw so’ob wairafih naatu men so’ob wairafih etei’imak isah anabow anibaisih.
15 Ininiã iposope nitxa nisãpiretiniri Teoso iokanapirena erekari hĩte Homa sitatxiti auakanimoni apaka. Ikinika nitaparaã nisãpiretai.
15 Ana’an nati isan ayu akokok kwanekwan tur gewasin kwa iyab nati Rome kwama’ama auman isa anabinan.
16 Na nipẽtauata Kristo iokanapirena erekari nisãpiretinii, kotxi iua iokanapirena oerekaua Teoso posotiire iua sãkire auiãkani maerekani imakatxakini ĩkapani. Kaposotiireri iua, ininiã imakatxakari ikinimane maerekani, iua sãkire auiãkani maerekani. Ikara ikaminana Xoteoakori merepanika. Eereka ikaminana Xoteo minakaniua apaka.
16 Ayu Tur Gewasin ao’orereb isan men biyou eo’ohow, anayabin God ana fair i ef iti’imaim tit sabuw iyab tibitumatum ebiyawasih. Iti yawas i wantoro’ot Jew sabuw isah, baise Ufun Sabuw auman.
17 Teoso iokanapirena erekari sãpiretaua Teoso txĩkitakiniri kãkiti atão inakarinoka ikamini. Teoso sãkire auikikoãnokara, kãkiti txĩkitakaãka atão inakarinoka ikamini. Teoso sãkire iõkatsopatakori txari:
17 Anayabin yawas mutufurin Godane i tur gewasinamaim orot babin eyayamutufurih, baitumatumamaim ebubusuruf naatu boro baitumatumamaim nasawar. Buk Atamaninamaim hikikirum iti na’atube eo,
18 Teoso iaxiti auakari oerekaua iua omanãkarauatini kãkiti maerekani xika, ininiãkara iua misiritariko kãkiti, kotxi kãkiti !inirekari Teoso paniãtakiti ikamini. Ikamarina maerekatinoka. Maerekati ikamakasaakina, ikipatarina atão inakari.
18 Sabuw bowabow kakafih sinafuyah naatu sabuw tafa’asarih, i hai kakafinamaim turobe ana gewasin esumisum, imih maramaim God ana ya so’ar tit ibirerereb nati sabuw isah.
19 Kãkiti ikara atoko inakani Teoso misiritanako ninoa, kotxi apakata ninoa atamatiniri iua kamakiti. Teosora oerekapekari ikamakiti kãkitimoni iua imarotinina ĩkapani.
19 Sawar tutufin etei i rereb yah hi’itah tesoso’ob, anayabin God etei bebeyanamaim sinaf tibirerereb.
20 Teoso kamari itixi, ininiã kãkiti atamatakasaakiri Teoso kamakiti, imarotari kiãtokopa itxa Teoso. Matamatakoti itxaua Teoso, iuaritika kãkiti atamatakasaakiri ikamakiti, imarotari iua posotiire auapika inini. Imarotari iua Teoso ininiua. Kãkiti imarotari ikara atoko inakari itxaua Teoso, iua kamakiti atamatakasaakina. Ininiãkara kãkiti imarotapitikari Teoso auini. Ininiãkara na atão kãkiti sãkire: “Na nimarotari Teoso auini inini.”
20 Anamaim God tafaram sinaf mamatar ana veya, God ana yawas wa’iwa’irin, ana fair wanatowanin naatu i ana itinin etei i sawar sinaf himamataramaim bebeyah hi’itan hiso’ob, imih boro men yait ta God su’ubina’e nao nifufuwenamih.
21 Kãkiti imarotari Teoso auini, iuaritika !isãpiretarina Teoso: “Atão Teoso pitxaua,” !itxarina. !Isãpiretarina Teoso: “Erekapitikari pikamakiti ate ĩkapani,” !itxarina. !Kiĩkitena. !Imarotaikarina atão inakari, kotxi ãkixinireẽna maerekatinoka aua.
21 Nati sabuw i God hisu’ub, baise men kafa’imo God hirouw tebora’ara’ah, o merarayow tibitinimih. Nati efanin i hai not bonawiyih kwarikwarisen wanawanan hirun dogoroh eowarar naatu gugumafut.
22 Ninoa sãkire: “Kimaroreua ate,” txamari !kiĩkitena.
22 Basit i not wairafih hirouw teo, baise hai not botabir hina koko’aw na’atube himatar,
23 Teoso mapinakatimoni !itxana: “Pitenokara Teoso txaua,” !itxarina. Kãkiti ipinapitika, iuaritika kamakori kãkiti atoko inakari imisãkiretana: “Pite ateosone,” itxana. Kamakori kotipiriki atoko inakari, kamakori pirãtxi atoko inakari, kamakori imini atoko inakari pakini ninoa misãkireta: “Hĩte ateosone,” itxana.
23 God morob atin bonamanamarin kwafirina’e i hitatabir orot hai yumatabe o mamu, o harufor, uma’ar, kok, i hai yumatabe hitar hima tekwakwafirih.
24 Ininiãkara Teoso takanapana ninoa. Auiritana maerekati ikaminina ãkixinirena nirekaãkiti. Itxiko atoko itxa imaerekanina iĩtona nireẽkiti. Ninoaka na paxitauana iĩtona, kotxi ãti sirĩka ãtikata.
24 Isan imih God nati sabuw ihamiyih hitit bowabow kakafih ta ta wanawanan hirun. Dogoroh ana kok na’atube tisisinaf, orot baibin hai faifuw hikwahir naatu baibin ibo orot hai ar hikwahir taiyuwih hi’in hisesebar biyah tebobokarikarit.
25 !Inirekarina auikinirina atão inakari Teoso sãkire. Inirekarina auikinirina atão minakati. Teoso kamakitimoni itxana: “Pite ateosone. Aparĩkauata pite ĩkapani,” itxana. Ikinipoko kamakarimoni !itxana: “Pite aTeosone. Aparĩkauata pite ĩkapani,” !itxana. Atão inakari kamakani ãtipirika txari ikinipoko kamakari: “Peerekai pite.” Ameẽ.
25 Turobe God nowan i hibotabir efanin baifuwen hiyari’iy, naatu God Sawar Sinafuyan kwafirina’e, hitatabir sawar i sinaf himamatar hai fair babahimaim hirun hikwafirih isah tebowabow. Baise ana gewasin sabuw i God akisinamo hitakwafir hitabora’ara’ah wanatowan, wanatowan, Amen.
26 Ikara kãkiti maerekani xika, Teoso takanapana ninoa. Auiritana maerekati kãkiti kapẽta txĩkitaãkari, iĩtona nireẽkiti ikaminina. Ininiã sito na nirekaikari kikikata osirĩkini. Sito nirekari ãto sitokata osirĩkini. !Apakata. Ikara maerekati itxaua.
26 Ana an iti isan God ihamiyih insesebar naniyan kakafin anababatun hibai tisisinaf. Baibin oro’orot hai ar hikwahir, i taiyuwih hi’in tibisesebar kwanekwan.
27 Iua atokokana kiki !inirekaikari sitokata isirĩkini. Kiki nirekari ãti kikikata isirĩkini. !Apakata. Ikara maerekati itxaua. Ininiãkara iĩtona misiritaãkako imaerekanina xika.
27 Ef nati ta’imon oro’orot auman baibin hai faifuw hikwahir i taiyuwih baisesebar isan tibifi’afi. Naatu oro’orot taiyuwih hi’in tibisesebar kwanekwan. Ana an nati isan i taiyuwih hai kakafinamaim baimakiy tebaib.
28 Ninoa imaroreẽ !inirekarina imarotinirina Teoso, ininiã Teoso takanapana. Auiritana ixinikinirina atão minakati. Maerekatinoka ixinikakitina, ininiã ikamarina atão minakati.
28 Anayabin sabuw God ana so’ob anababatun bain isan hai not kowarar naatu hirutawiy, imih God ihamiyih hitit not kwarikwarisen hibai hima kakafih men hitasisinaf i hima tisisinaf.
29 Ãkixinireẽna aua ikini sereti maerekati. Iĩtona nireẽkitinoka ikamana. Ãtipirika ikamapikarina maerekati. Apanakini nakiti tiitxi atamatakasaakina, inirekarina. Ikamarina maerekati apanakinimoni. Ãkixinireẽna ixikotarina ãti. Kokaniri itxauana. Ineenamauatapikana. Apanakini imisirienetana. Ixinikarina apanakini kamakiti maerekatinoka. Aãpirena ikamana.
29 Dogoroh wanawanan bowabow kakafih ta ta etei awan karatan: not kakafih, kabat, tafa’asar, bobowen, sabuw rouw morob; baiyow, baifufuwen, nuw okwanekwan, yanuw,
30 Imisãkirepiretarina ãti. Omanatarina Teoso. !Ipaxitarina apanakini imisãkiretakasaakina. Iuikauana. Ãtipirika: “Paimatireua ate,” itxanãtana. Ixinikapikarina: “Natokopa itxa apikomoni maerekati akamini.” !Ikĩpitarina iri paniãtakiti, inoro paniãtakiti pakini.
30 koutabitabir, God baifa’ifa’in, kakaf en, nuw furuwen, ora’ara’at, naatu bowabow kakafih sinaf isan hai ef boubuh tibimamataren. Naatu hinah tamah fanah tibifanasair.
31 !Kiĩkitena. !Ikamarina ikamaenetakitina. !Itiretarina inirimane. !Inirekarina neenamatxi ixipokinina. !Iamonĩkana apanakini.
31 Nati sabuw i hai naniyan en, aurih bosunusunub en, yabow, baiwan babanen en.
32 Teoso sãkire txari: “Kãkiti ikara atoko inakani ipinapitikako. Ninoa ipinini atão.” Ikara Teoso sãkire imarotapiikamana, iuaritika ikamapanikarina ikara maerekati. Apaka apokaerekatarina apanakini, maerekati ikamakasaaki.
32 Naatu God ana ofafaramaim sabuw iti na’atube hinasisinaf isan hinamomorob i hiso’ob, baise i hima kakafin tisisinaf. Naatu sabuw afa bowabow iti na’atube tisisinaf auman isah i baibasit hitih hima tisisinaf.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.