Mateus 12

Teoso sãkire amaneri (APUNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Mapaõti atoko tomatiko õtisaaki, Xesosi imoianariakorikata napaãpota triko takikoãtaã. Inatxitana. Inapaãpotakasaakina, imakatxakarona triko iki mapaki inikinirona ĩkapani.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Pariseoakori ikara itikasaaki, itxarina Xesosi:
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 Ininiã Xesosi:
3 — ausente —
4 Iua ĩroã Teoso misãkiretikoãtaã. Imoianariakorikata inikari komiri Teosomoni sikakori. Sasetotxinokara auiritaãka iua komiri inikinina. Apanakini !auiritaãka inikiniri. Iuaritika ninoa sasetotxiakori tiretari Taviini, imoianariakori pakini inatxitakasaakina.
4 — ausente —
5 Atxiĩti kona hãtatsopatapanikari Moisesini iõkatsopatakiti. Iua auiritari sasetotxi parĩkauatini tomatiko õtisaaki, Teoso misãkiretiko aikotiã. Iuasaaki ninoa !ikamari maerekati, kotxi iparĩkauatana Teoso misãkiretiko aikotiã.
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 Atão nisãpiretai, hĩte paniãtakiti poiãori. Nota paniãtakiti apiari.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 Teoso sãkire iteene hãuikasaaki, kona hãpoĩtana kãkiti maxikatiĩka, kotxi Teoso sãkire txari:
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 —Nota hĩtari iaxitikiri posotari ikinipoko ninireẽkiti nikamini tomatiko õtisaaki, kotxi Apiananiri nitxaua —itxa Xesosi.
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Xesosi ikara inaãka atoko, isa aiko Xoteoakori apotiitiniãtaãua.
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 Iuaã aua kiki motĩkauakotakari. Iuaã aua apaka pariseoakori Xesosi kinirão apoĩtaka inakani tomatiko õtisaaki iparĩkauatini xika. Ninoa amanaãri Xesosi:
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 Ininiã Xesosi pimaãna:
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 Soti auĩte poiãori, kãkiti apiari. Ininiã Teoso sãkire auiritapitikari tomatiko õti erekape nitxĩkitakiniri kãkiti —itxa Xesosi.
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 Ininiã itxari kiki motĩkauakotakarimoni:
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 Iuasaaki pariseoakori sipeka atoko, ninoakakarika misãkiretakakauana:
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Xesosi imarotakasaakiri ninoa okaenetiniri iua, iuasaakipeka Xesosi sipeka. Itomaneri kãkiti sa iuakata. Ikinika amianatakani erekapeka itxĩkitaka.
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 Xesosi !auiritana isãpiretinirina ikamakiti apanakinimoni.
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 Ikara atoko itxa Xesosi, Teoso sãkire sãpiretakari Isaía inakori sãpiretakiti iaõka apokini ĩkapani. Ia atoko itxa Teoso Isaíamoni:
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 Ia ninitiri nimereẽkiti. Ia nitiretakiti napokaerekatakiti. Nota sikariko Erekari Matamatakoti iuamoni. Iua sãpiretariko nota sãkire Xoteo minakonimoni.
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 !Kataparasãkireri ahoa kimaporiti ĩtiniãpo isãkirauatakasaaki. !Ineenamauata. !Itxitakaka apanakinikata kãkiti napiniãtaã.
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 Apanakini Teoso sãkire auiãkani oiõkapeta ãkixinireẽna. Itapara !auari. Ninoa aanaia katxitoãkori atoko itxana. Iuaritika kona imapirinikari iua aanaia katxitoãkori. Iua atokokana kona ixipokari iua sãkire auiãkani mataparani. Itiretana. Apanakini Teoso sãkire auiãkani, kona iteene auikari Teoso sãkire. Ininiã ninoa tirikapi iopinikare xapitikiri atoko itxana, iuaritika kona iua oakari. Iua atokokana kona ixipokana Teoso sãkire auiãkani. Ikamaãpotari erekari, erekarinoka kãiatini ĩkapani.
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 Xoteo minakaniua auikariko iua sãkire.
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Iuasaaki kãkiti anikari kiki maerekati matamatakoti auaĩtotakiti Xesosimoni. !Isãkirauata. Mõsiãreti itxaua iua, maerekati matamatakoti xika. Xesosi erekapeka txĩkitakari iua. Iuasaaki kõsiãrepeka, kasãkirepeka itxa.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Iuasaaki kaiãopokori kãkiti iuaã tsorĩkaãta. Ininiã ipimaãkakauana:
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 Pariseoakori ikara ikenakotakasaakina:
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 Xesosi imarotari ikara ixinikakitina. Ininiã itxa Xesosi:
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 Iua atokokana Satanasi nitiriakori, ninoakakarika inaiatakakiniãuana, ixipokako Satanasi tapara.
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 Hĩte sãkire, Peosepoo sikari iposotiire notamoni maerekati matamatakoti nomitikini ĩkapani. Ininiã nota pimaãi: “Kipa sikari posotiiretxi hĩte moianariakorimoni, maerekati matamatakoti omitikinina ĩkapani?” Himoianariakori sãpiretai: “Teosonoka sikari posotiiretxi maerekati matamatakoti omitikakanimoni.”
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 Teoso posotiireẽ nomitikari maerekani matamatakoni. Ikara atoko ininiã, Teoso oerekai iua apokapeka hĩtemoni hĩauĩte inini ĩkapani.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 —Kiki pataparari iua aapoko auiniã, kona kiĩtiriri ĩroã ĩtiriuatini ĩkapani. Kiĩtiriri iaxirikiniãri iua kiki pataparari, iuasaakiika apakata iĩtirĩkiniri itii.
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 —Notakata maparĩkauatakani omanatano nota. Imamoianatakaniãno, inirekari niparĩka ixipokini.
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 —Ininiã nisãpiretai. Apakata Teoso makatxakiniri ikinipoko maerekati kãkiti kamakiti, imaerekani Teoso imisãkirepiretini pakini. Txamari Erekari Matamatakoti misãkirepiretakari maerekani makatxakiko kona auari.
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 Kãkiti misãkirepiretiniãno nota hĩtari iaxitikiri, eereka amanainiãri Teoso ikara imaerekani imakatxakini, ininiã Teoso makatxakapitikari. Kãkiti misãkirepiretiniãri Erekari Matamatakoti, !kimakatxakikori ikara maerekati ikamakiti —itxa Xesosi.
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 Ininiã Xesosi sãkirauata iuaĩkana pariseoakorimoni:
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 Nimarotai hĩte. Imini katsiiri atoko hĩtxaua hĩte. Hĩte maerekati kamakanii. Ininiã !hĩposotari erekari hĩsãpiretini, kotxi hãkixinire !erekari. Hinamaã hĩsãpiretakiti hãkixinireẽ potoriãkari itxaua.
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Kãkiti erekari ininiã, erekarinoka isãkire, kotxi iua ãkixinireẽ erekarinoka aua. Kãkiti maerekati ininiã, isãkire maerekati apaka, kotxi maerekatinoka auari iua ãkixinireẽ.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 Atão nisãpiretai hĩte. Ikinipoko kãkiti sãkire Teoso atamakaerekata xipokatxi õtisaaki. Iuasaaki Teoso mereẽri kãkiti misiritiko. Maxikatiĩka hĩsãpiretakiti kona apakata. Kona iua potxitari. Ininiã iuasaaki iua pimaãi: “Kinirepa ikara atoko pisãkire?” itxako.
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 Pisãkire ereka ininiã, ixika !auari Teoso misiritinii. Pisãkire maerekati ininiã, pisãkire maerekati xika Teoso misiritai —itxa Xesosi.
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Ãtikaka kaiõkatsoparerini, pariseoakori pakini txari:
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 Xesosi apakapapiretana:
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Xonasi kaikota ximaki mitari tikako ãki ipi ãti pakini õti. Iua atokokanerako hĩtari iaxitikiri napako ipi ãti pakini õti ipĩkani auiniãtaã.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 —Itixi xipokini õtisaaki, kãkiti Nínivi sitatxiti auakani sãkirauatapitikako. Ninoa txai hĩte: “Kona erekai hĩte, kotxi !hĩtakanapari himaerekani. Ate takanapari amaerekani Xonasi sãkire akenakotakasaaki,” itxanako ninoa. Uatxa uai aua hĩte apisatoõ Xonasi apiatakari. Imisãkiretai hĩte, iuaritika kona !hĩtakanapari himaerekani.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 —Xipokatxi õtisaaki, sito Sapaa auakani auĩte sãkirauatapitikako. Oa õtakoxiti auakaro, iuaritika osari Saromãomoni imatire okenakotini ĩkapani. Uatxa apopeka Saromão apiatakari, iuaritika hĩte !auikari nota sãkire —itxa Xesosi.
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 Iuaĩkana Xesosi sãkirauata:
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 Ininiã itxa: “Nikanapiriãpiriko mitxi nauinimoni nipotorikinimonikari,” itxa iua maerekati matamatakoti. Ininiã ikanapiriã. Apokasaaki, ãti iuaã auakari !auari. Oeretapeẽkaika. Iposope ãti auini ĩkapani.
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 Ininiã apana apikomoni setxi pakini maerekani matamatakoni apia maerekanitakani. Imakinikana aua iua kiki ĩtoã. Ininiã iua kiki mitxi poiãoka imaerekani, eereka apia maerekanita. Ikara atoko itxako kãkiti uatxarini maerekani —itxa Xesosi.
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Xesosi sãkirauata itomane kãkitimoni, inakasaaki oãpoka inoro, itariakorikata. Iporikiti auana. Ipĩkapiretarina.
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Ininiã ãti txari Xesosi:
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 Ininiã Xesosi:
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 Ininiã imioakari imoianariakori:
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 Niri iaxitikiri nirekaãkiti kamakanira, ninoara nitariakori, nitaroakoro, ninoro txaua —itxa Xesosi.
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.