João 9

Teoso sãkire amaneri (APUNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Xesosi tĩpokotakasaaki, itikari mõsiãreti. Iua ponaniãkasaaki, mõsiãreti itxapekaua.
1 Orot matan fim auman tufuw ma’am Jesu remor inan itin.
2 Xesosi moianariakori pimaãri iua:
2 Ana bai’ufununayah Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, yait ana kakafinamaim iwa’an iti orot matan fim auman tufuw? I taiyuwin ana kakafin o i hinah tamat hai kakafinamaim?”
3 Ininiã Xesosi:
3 Jesu eo, “Orot matan fim i men anabowabow kakafinamaim iwa’an matan ifimemih o i hinah tamah hai kakafinamaim, baise i ana fimemaim God ana fair iti orot biyanamaim nirerereb hina’itin.
4 Kãkiti parĩkauata pokamara. Mapiãpeka inakasaaki, kona kãkiti posotaikari iparĩkauatini. Iua atokokana akamariko niokanatakiri paniãtakiti aãuapanika anakasaaki. Apinaka atoko kona akamaikari Teoso paniãtakiti ĩkorapokoriti.
4 Iti ana veya’amaim yait ayu iyunu anan i ana bowabow tanabow, gugumin i enan men karam yait ta nabow.
5 Ĩkorapokoriti nauakasaaki, niopinikana ikinimane ãkixinire Teoso imarotinina ĩkapani —itxa Xesosi.
5 Ayu boun iti tafaramamaim ama’am, ayu i tafaram ana marakaw.”
6 Ikara inaãka atoko ienemaã ixiti oakaka Xesosi. Ikamari ãkape, minapa itxari mõsiãreti oki nopini.
6 Iti tur eo ufunamaim, Jesu kwei me yan re naatu iyuriyur bai bora’ah orot matan idadawir.
7 Iokanatari:
7 Naatu iu, “Kwen harew Siloam kukuf (nati wab anayabin iyafar) imaim kururub.” Imih orot in rurub naatu matan nuw sawar itah auman matabir au bar in.
8 Aapoko takote auakani, kãkiti mitxi mõsiãreti itikakani pakini, ninoa misãkiretakakaua:
8 Orot tain tuwan naatu sabuw afa marasika hi’i’itin ma fefefeyan, hibatiy, “Iti orot ta’imon mar etei ema efefefeyanaban i iti?”
9 Apanakini apakapapiretari:
9 Sabuw afa hi’o, “Orot i nati.” Afa hi’o, “En nati i ana yumatabe.”
10 Ininiã ninoa:
10 Sabuw hibatiy, “Mi’itube o mat igewasin kunuwanuw?”
11 —Iua Xesosi inakori kamari ãkape, nokiã minapa itxari. Ipaniãtano: “Ãparaã Siroee inakorimoni pisa. Iuaã parokatoõtaua,” itxano nota. Ininiã nisa. Narokatoõtaua. Iuasaakipeka nota kõsiãrepekano —itxa.
11 Orot iyafutih eo, “Orot wabin te’o Jesu i yur bai matou idadawir naatu na Siloam harew kukufamaim rurubamih iuwu. Imih ayu an arurub, naatu matou to iwa’an anuwanuw.”
12 —Namoniparari iua? —itxarina.
12 Sabuw hibatiy, “Bo iti orot i menamaim ema’am?”
13 Ninoa anikari iua mitxi mõsiãreti pariseoakorimoni.
13 Nati orot Jesu biyawas hibai hina Pharisee biyah hitit.
14 Iua õti Xesosi kamakasaakiri ãkape mõsiãreti kõsiãrepeka inĩkitakini ĩkapani tomatiko õtisaaki iuasaaki.
14 Baiyarir ana veya’amaim Jesu nati orot matan fim yuramaim idawir matan igewasin nuw.
15 Ninoa anikasaakiri iua mitxi mõsiãreti inakari pariseoakorimoni, pariseoakori apaka pimaãri iua:
15 Isan imih Pharisee ibanak maiye orot hibatiy mi’itube matan igewasin. Orot hai tur eowen eo, “I yuramaim matou idadawir uwu harewamaim arurub naatu boun i anuwanuw.”
16 Pariseoakori ãtikaka txari:
16 Pharisee afa hi’o, “Iti orot i men Godane na, anayabin Baiyarir ana ofafar i men ekakaif.”
17 Iuaĩkana pariseoakori misãkiretari iua kiki:
17 Imih Pharisee hitatabir orot ibanak hibatiy maiye, “Iti orot o mata iwa’an bigewasin isan o boro mi’itube inao?”
18 Xoteo auĩteakori kona auikari isãkire, mitxi mõsiãreti eereka kõsiãrepeka inakari sãkire. Ininiã ninoa akiritari iri, inoro pakini.
18 Jew hai ukwarih men kafa’imo hititumatum iti orot matan fim ma’am naatu bounabo matan nuw, naatu orot hinah tamah isah hi’af hina, imaibo hibatiyih.
19 —Hĩte sãkire hamarite auakasaaki mõsiãreti itxapekaua. Hamaritekani ere? Kiãtokopa uatxa kõsiãrepeka itxa? —itxana.
19 “Iti orot i kwa natu? Kwa kwa’o’o i matan fim auman tutufuw kekeban iti? Naatu boun i mi’itube enuwanuw?”
20 —Ari, ate ãkiripitikara. Iponaniãkasaaki, mõsiãretipeka itxaua.
20 Hinah tamah hiyafutih hi’o, “Aki aso’ob iti kek i aki natu, naatu matan fim auman tufuw.
21 Kona ate imarotari kiriãpareuako uatxa kõsiãrepeka itxa. Kona ate imarotari kiriuako kamari kõsiãrepeka inini. Hĩpimaãri iua, kotxi mitapekari iua. Iuaka apakapapiretai hĩte —iri, inoro pakini txana ninoa.
21 Baise aki men aso’ob, boun i mi’itube enuwanuw, o yait matan iwa’an igewasin, kwaibatiy i sanaman, karam taiyuwin isan boro nao.”
22 Iri, inoro pakini ikara atoko itxana Xoteo auĩteakori ipĩkinina xika. Xoteo auĩteakori sãpiretapekari kãkiti: “Kãkiti Xesosi sãkire auiãkani, Teoso mereẽkiti ininiua auiãkani, kãkiti iãtapakiti ininiua auiãkani, kona auiritaãkaikana ĩroinina aiko Xoteo apotiitiniãtaãua.”
22 Hinah tamah iti tur hi’o, i Jew sabuw isah hibir, anayabin iti tur i marasika Jew ukwa’ukwarih hi’o hibasit, yait Jesu isan naorereb Keriso nararauw boro kou’ay barene hinabotait ufun nama.
23 Ininiã pĩkaretxi xika iri, inoro pakini txari: “Hĩpimaãri iua. Mitapekari iua,” itxana ninoa.
23 Iti isan imih i hinah tamah hi’o, “Kwa taiyuw kwaibatiy kwa’itin, i sanaman.”
24 Ininiã iuaĩkana pariseoakori akiritari iua kiki mitxi mõsiãreti inakari.
24 Mar bairu’abin orot matan fim nuwanuw isan hi’af na, naatu hibatiy maiye, “Turobe God nanamaim ai tur ina’owen! Aki aso’ob orot yait o biyawasi i bowabow kakafin wairafin.”
25 Ininiã iua:
25 Orot iyafutih eo “Ayu men aso’ob i bowabow kakafin wairafin o en? Ayu sawar ta’imonamo asoso’ob i ayu matou fim ama’am naatu boun i anuw a’i’itah.”
26 —Kiãtokopa itxai kõsiãrepeka inĩkitakiniãi?
26 Naatu orot hibatiy, “Abistanawat o isa sinaf? Mi’itube sinaf o mata botawiy?”
27 Iua mitxi mõsiãreti inakari apakapapiretari:
27 Orot iyafutih eo, “Ayu marasika kwa isa aoka naatu kwa men kwanowar. Aisim kwakokok anao maiye kwananowar? Ta’itin kwa auman kwakokok i ana bai’ufununayah kwanamatar?”
28 Ininiã itxitarina:
28 Hi’obaibiyab naatu hi’o, “O i nati orot ana bai’ufununayan, baise aki i Moses ana bai’ufununayah.
29 Aimarotari Teoso misãkiretari Moisesini. Iua Xesosi kamari maerekati. !Aimarotari amonikiripa iua ina —itxana.
29 Aki aso’ob God mutufor Moses hairi hi’o, baise orot nati Jesu tibiwab, aki men kafa’imo aso’ob i menane na?”
30 Iua kiki apakapapiretari:
30 Orot matan fim bigewasin iyafutih eo, “Abifofofor men kafaita! I menane nan kwa men kwaso’ob, baise i ayu matu fim iwa’an anuwanuw.
31 Teoso kona maãkatari maerekati kamakari amanaãkiti. Teoso teosonetakani amanaãkiti imaãkatapitika. Iua nirekaãkiti kamakari amanaãkiti imaãkatapitika.
31 It Taso’ob bowabow kakafih wairafih God hai tur men enonowar. God ana sabuw i ana kok tesisinaf naatu isan tekakakaf i hai tur enonowar.
32 Mitxipeka mõsiãreti kõsiãrepeka inĩkitaãkari kona auari. Itixi kamikosaakipanika !auari kõsiãrepeka inĩkitaãkari. Uatxaikara auape.
32 Men yait ta tafaram wanawanan orot matan fim auman tufuw ma’am matan botawiy nuwanuw ana tur nowaramih.
33 Xesosi Teoso iokanatakiti iminakanimauako, !ikamamariko posotiiretxi —itxa iua.
33 Iti orot men Godane tanan na’at, i boro men karam iti bowabow tasinaf.”
34 Ininiã pariseoakori:
34 Iti isan hi’o, “O bowabow kakafin wanawanan itufuw ira’at iyey, i boun aki ini’obaiyi!” Naatu kou’ay barene hibotait tit ufun ma.
35 Xesosi kenakopiretari iporikiti iokanatiko mitxi mõsiãreti inakari, ininiã Xesosi nitari iua. Apokasaakiri, itxari:
35 Jesu orot hinun tit ufun ma’am ana tur nowar, naatu titita’ur anamaramaim ibatiy, “O Orot Natun kubitumitum?”
36 —Kipa iua? Nimarotiniãri, nauikapitikariko —itxa.
36 Orot Jesu ibatiy, “Regah, iti orot i menatan ku’o anowar saise i anitumitum!”
37 —Pite aõkitapekari Teoso ãkiri. Iuapitikara misãkirenãtai pite uatxa —itxa.
37 Jesu orot isan eo, “Orot i iti kwi’i’itin, boun iti airi kwa’o’o.”
38 —Apiananiri, nota auikari pite Teoso ãkiri pininiua.
38 Naatu orot eo, “Regah, Ayu abitumatum.” Naatu Jesu nanamaim sun yowen kwafir.
39 —Ĩkorapokoriti napoka Teoso sãkire auiãkani ipinimoni nitakinina ĩkapani. Isãkire mauiãkani ipinimoni nitakinina ĩkapani napoka ĩkorapokoriti. Apanakini nisikaposotiireta, Teoso sãkire auikinina ĩkapani. Mitxi ninoa mõsiãreti atoko itxauana, kotxi mitxi !imarotarina Teoso. Ninoa auikapiretakasaakiri Teoso sãkire, kõsiãreri atoko itxapekauana. Apanakinipekana atão minakati isãkirena: “Nimarotapitikari Teoso.” Ninoa uãkatari kõsiãreri atoko ininiuana. Txamari kona atão ninoa nirekari imarotiniri Teoso. !Nisikari posotiiretxi ninoamoni, Teoso sãkire auikinina ĩkapani. Kãkiti iua atoko inakari mõsiãreti atoko itxaua —itxa Xesosi.
39 Jesu eo, “Ayu ana iti tafaramaim atitit anayabin i sabuw ana kusibih, saise iyab mata fim boro hinanuw, naatu iyab tenuwanuw boro matah fimabe hinamatar.”
40 Ãtikaka pariseoakori Xesosi takote auakani kenakotari.
40 Pharisee afa nati’imaim bairi hima’am iti tur eo’o hinowar, naatu hibatiy, “Nati tur ku’o’o, aki auman matai fim?”
41 —“Mõsiãreni atoko atxaua,” hininiã hĩsãkire, ininiã atão hĩsãkire. Txamari hĩte txari: “Kõsiãreua ate,” hĩtxama. Iua atoko hininiã hĩkamapitikari maerekati, kotxi kona hãuikari Teoso sãkire —Xesosi txana ninoa.
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa mata fim na’at, kwa boro men kakafimih. Baise boun kwa kwa’o’o aki matai anuwanuw, kwa a kakafih i tema’am.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.