Hebreus 11

Teoso sãkire amaneri (APUNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Atão aãuikasaakiri Teoso sãkire, iuasaaki aimarotapitikari aãpakapiniri aiãtapakiti. Atão aãuikasaakiri Teoso sãkire, iuasaaki aimarotari amatamatakiniti auapitika.
1 Baitumatum ana itinin i sawar ta anababatun taso’ob ema’ama boro nuhi nafot tanama’am nati sawar tanab. Naatu sawar ta men ta’i’itin, baise taso’ob nati sawar i ema’am boro tanab, nati i boun baitumatum tao’o.
2 Kitxakapirĩka Teoso apokaerekatana isãkire auiãkani, kotxi iteene auikarina isãkire.
2 Imih ata a’agir marasika hima’ama hai baitumatumamaim God itin, ana baibasit itih.
3 Teoso sãkire aãuikasaaki, aimarotari iua kamari itixi, iaxiti pakini isãkireẽnokara. Aãtamatakitiã !ikamari itixi, iaxiti pakini. Isãkireẽnokara ikamari ikinipoko.
3 Baitumatumamaim taso’ob tafaramamaim sawar etei i God awanamaim eo himatar, naatu iti sawar himamatar i men ta’i’itahimaim eo himataramih, baise buriburihimaim.
4 Apeo inakori auikari Teoso sãkire, ininiã Teosomoni isikakiti apiaerekata, kotxi Apeo sikari Teosomoni Teoso sãkire iaõka. Itari Kaiĩ inakori sikakiti poião erekari. Apeo auikari Teoso sãkire, ininiã Teoso apokaerekatari iua sikakiti. Teosomoni atão inakari kamakari itxaua Apeo. Kitxakapirĩka Apeo koriã, iuaritika iua auikiniri Teoso sãkire oerekapanikaua Teoso tiretiniri kãkiti isãkire auiãkani.
4 Baitumatumamaim Abel siwar gewasinamak bai na God bitin i men Cain ana siwar na’atube’emih. Ana baitumatumamaim God iyasisir ana ef mutufurin rouw eo, anayabin ana siwar gewasin. Abel i marasik morob, baise ana baitumatumamaim fanan i ema’ama.
5 Enoki inakori apaka auikari Teoso sãkire. Ininiã Teoso anikari iua iaxiti. Kona ipina. Mapĩkatipanika anikaãka Teosomoni. Iuasaaki kãkiti !apokaikari iua, kotxi Teoso anikapekari iua. Isini apisa kãkiti imarotari Teoso apokaerekatiniri iua. Iua kamapoxokonitari Teoso.
5 Baitumatumamaim Enoch morobo’e, yawasin au mar yen, sabuw hinuwih men hitita’ur, anayabin God bora’ah. Baise au mar yena’e ana veya abisa sisinaf God itin eo, “O isa ayu abiyasisir.”
6 Teoso sãkire amauikakaniã, kona akamapoxokonitari Teoso. Kãkiti Teosomoni apoãkari, merepanika auikariko Teoso auini. Apaka ninoa auikariko Teoso sikiniri erekari kaiãopokori iua nitakarimoni.
6 Orot babin yait aurin baitumatum en God nati orot babin isan men ebiyasisir, anayabin orot babin yait God nanamaim titamih i nitumatum God i ema’am, naatu orot babin yait turobe’emaim enunuwih ana baiyan boro nitih.
7 Noee apaka auikari Teoso sãkire. Teoso sãpiretari iua kãkiti mimarotakiniti monõkoni. Iuasaaki iua pĩkarauata, ininiã ikamari maporo mitari iua aapoko ãki auakani mapinakani ĩkapani. Noee auikari Teoso sãkire, ininiã isãpiretari Teoso misiritiniri kãkiti imaerekani xika. Teoso txĩkitakari iua atão inakari ikamini, kotxi iua auikari Teoso sãkire.
7 Baitumatumamaim sawar abisa boro hitamatar isan God Noah bimatanuw ana veya, bir kakafiyinamaim God fanan bai wa wowab aawan natunatun bairi hiyawasih. Ana baitumatumamaim tafaram ana kakafinane kusib tabaratait tit nabin bat, naatu God biyanane yawas mutufurin bain ana baibasit ma’ama ana baitumatumamaim bai.
8 Apraão apaka auikari Teoso sãkire, Teoso paniãtakasaakiri iua ãtiãtaã isini. Iua kĩpitari Teoso sãkire, ininiã iua sari, txamari kona imarotari isinimoni.
8 Baitumatumamaim Abraham tafaram ta boro uf i nowanamih tamamatar isan God eo’omatan ana veya’amaim, God fanan bai ana tafaram itumar misir asir remor kwaneyan in.
9 Iua auikari Teoso sãkire, ininiã iua aua Teoso sikaenetakiti tixitiã. Iuaã iua aapoko aamata kamakori, kotxi ãti tixinikiri itxaua. Apaka Isaki, Xakoo pakini aua aapokotxi aamata kamakori. Ninoa apaka apakapari itixi Teoso sikaenetakiti.
9 Baitumatumamaim Abraham na omatanen me’emaim tit, touman orot na’atube menah tatabirih hai tafaramamaim sis ya ma remor. Isaac naatu Jacob hairi auman na’atube hisinaf, anayabin i auman me nati isan God eomatanih.
10 Apraão iãtapari Teoso sitatxine apokini, kotxi Teoso kamari ikara sitatxi. Ixinikakiti iaõka ikamari. Ikara sitatxi kamaãka kaikori nopini, ininiã !ixipoka.
10 Abraham sisimaim ma reremor anayabin i bitumatum bar merar gewasin anababatun God taiyuwin yakitifuw wowowab imaim boro narun wanatowan nitutut nama.
11 Apraão auikari Teoso sãkire. Iua imarotari ikiomaneẽpeka inini. Apaka imarotari ĩtanoro Sara kona posotaikari keene onini. Iuaritika auikari Teoso sãkire irĩtxi ininiua ĩkapani. Imarotari Teoso sikapitikariko isikaenetakiti.
11 Iban maiye kwana’itin, Abraham i iregah naatu Sarah i a’arin, baise baitumatumamaim Abraham, kek tamah matar, anayabin i so’ob God ana omatanen isah i mar etei ebobosunusunub.
12 Ininiã iua kiki iteene kiomãtxi inakariua, iuaritika irĩtxi itxaua. Iua aua itomaneri imekaniriakori, itomaneri apika mekaniriakori pakini. Itomaneri apika mekaniriakori iõriki iaxiti auakani atoko itxanako. Ikipatxite atoko itxanako apika mekaniriakori. Kaiãopanina ninoa.
12 Imih bebeyan tana’itin, Abraham biyan etei i morob, baise iti orot ta’imon biyanane ana ub ra’at tafaram awan karatan, daman naatu dones na’atube baiyabin en.
13 Ikinika ninoa kãkiti Apeo, Enoki, Noee, Apraão pakini auikari Teoso sãkire. Ikoriãkasaakina, ninoa kona apakaparina ikinika Teoso sikaenetakiti. Ninoa imarotari Teoso sikaenetakiti õtakopanikari apokini tĩkane. Ninoamoni ĩkorapokoriti kona atão ninoa tixine. Maparakini atoko itxauana.
13 Iti sabuw erebaitumatum hima’am himorob, sawar God eo’omatanih men hibai, baise hinuwamo ef yok na’in hi’itin, naatu yasisiramaim nati sawar hai merar hiyi. Imih taiyuwih isah iti tafaramamaim i nah toumanih naatu ef rimurih na’atube hima.
14 Kãkiti ikara atoko inakani oerekari ninoa nitiniri ninoaka tixine.
14 Anayabin sabuw sawar iti na’atube isah teo i tafaram ta bain nowah matar, imaim wanatowan ma’amih tinunuwet.
15 Itixi itakanapakitina ixinikaãkamanako, ininiã iuaĩkana ikanapiriãmanako iuaãtaã.
15 Naatu hai tafaram atamanin hibihamiy isan hitanotanot na’at, marasika boro ef hitanuwet hitamatabir maiye.
16 Ninoa kona kanapiriã, kotxi inirekarina apiaerekatakari itixiti, iaxiti auakari. Ininiã Teoso !ipẽtauata ninoa Teosone ininiua ĩkapani, kotxi iua kamapekari sitatxi ninoa ĩkapani.
16 Baise nati efanin i tafaram ta gewasin anababatun hinunuwih, tafaram no maramaim. Isan imih God isan hai God hirouw hio i men biyah eo’ohow. Anayabin hai bar merar gewasin imaim wanatowan ma isan yabuna’ika.
17 Apraão auikari Teoso sãkire, Teoso ataerekatakasaakiri iua. Iuasaaki iposope okiniri Isaki Teoso ĩkapani. Teoso sikaenetakiti apakapakari iua Apraão. Iposope imatonõkari imi okini Teoso ĩkapani.
17 God routobon Abraham bitin ana veya, baitumatumamaim natun ta’imonamo Isaac bai siboromih yai. God ana omatanen Abraham isan i iti na’atube eo,
18 Teoso sãpiretapekari iua: “Isakimoni auako pimekaniriakori, papika mekaniriakori pakini,” itxari.
18 “O natu Isaac wanawananamaim boro a ub nara’at.” Baise God Abraham rurutubun ana veya Abraham nowarasit.
19 Iuasaaki Apraão xinikari Isaki ipininiã, Teoso õkitikari iua iuaĩkana. Iuasaaki Isaki ipinaarita, ininiã kãkiti ipĩkari iuaĩkana õkitikiniua atoko itxa Isaki iuasaaki.
19 Abraham so’ob Isaac namomorob God karam boro niyawas maiye, naatu ana itinin boro iti na’atube tatao, Abraham natun easabunibo uman botan.
20 Isaki apaka auikari Teoso sãkire, kotxi itakari erekari imi Xakoo, Isaoo pakinimoni, Teoso nireẽkiti iaõka ikaminina tĩkane.
20 Baitumatumamaim Isaac natunatun rou’ab, Jacob, Esau hairi baigegewasin itih, mar boro hai ma gewas isan.
21 Xakoo apaka auikari Teoso sãkire. Ikoriini apisa itakari erekari Xosee anaakorimoni. Iuasaaki isãpiretari Teoso iua ereka inini. Iuasaaki iioĩtekaua itsonarekeẽ.
21 Jacob baitumatumamaim ma’am iregah morobomih ana veya na kakabom auman Joseph natunatun rou’ab igegewasinih. Naatu ana tu’umaim ibais kuso bat God ana merar yi.
22 Xosee apaka auikari Teoso sãkire. Ipinini apisa isãpiretana Isaeokini Exito osipikinina ĩkapani. Ininiã iua paniãtana ninoa anikiniri iua api Teoso siãkiti itixitimoni.
22 Baitumatumamaim Joseph morobomih ana veya na kakabom auman, Israel sabuw Egypt baihamiyin maiye tit isan hai tur eowen, naatu ana rarik auman bai tit isan hai tur eowen.
23 Moisesi iri, inoro pakini auikari Teoso sãkire. Iponaniãka atoko, ninoa kipatari iua ipi ãti pakini kasiriti. Iuasaaki imarotarina Moisesi kona ãti eenetxi atokoni. Ipinimoni itxa. Ninoa imarotari Paraoo paniãtiniri amarini okiko, iuaritika !ipĩkarina Paraoo paniãtakiti.
23 Baitumatumamaim Moses tutufuw ana veya hinah tamah sumar tounu hibun hima, aiwob orot ana ofafar fokarin eo isan men hibirumih. Anayabin kek tufuw hi’i’itin i men kek afa na’atube’emih.
24 Moisesi auikari Teoso sãkire. Mitapeka inakasaaki, kona inirekari kãkiti akiritiniri iua Paraoo ãkero ãkiri ininiua.
24 Baitumatumamaim Moses ra’at yen orot mamatar ana veya’amaim, i men kok boro Pharaoh natun babitai natun hitarouw hitao.
25 Iua mereẽri imisiritiko Teoso nakitiakorikata. Ininiã iua sari ninoakata. !Inirekari poxokonitxi maerekati kamakiti, kotxi ikara poxokonitxi mokatanitika xipoka.
25 Imih iti yasisir kakafin mar kafai baiyasisir isan i kwahir, naatu God ana sabuw bairi bai’akir isan rubin.
26 Iuamoni apiaerekata ninoa xinitiniri iua Kristo sãkire auikini xika. Kona iua nirekari katiiri ininiua Exito auakanikata, kotxi imarotari ãti õti Teoso sikiniri iua iparĩka ĩki.
26 I ana not Keriso wabinamaim sabuw biya’ohow hinitin nabi’akir ana gewasin i ra’at kwanekwan men Egypt wanawan toto buyoy gewasin yomanin en na’atube’emih. Anayabin i ana not etei i ana baiyan boro nan isan yayabuna.
27 Exito ipotorikasaaki, iua auikari Teoso sãkire. Iuasaaki Exito auakani auĩte omanãkarauata. Iuaritika !ipĩkari iua. Imĩteenekari ikinipoko, kotxi auikari Matamatakoti sãkire. Atamatakiti sãkire auikini atokotxikana, auikari imatamatakiniti sãkire.
27 Baitumatumamaim Moses misir Egypt ihamiy tit, aiwob orot yan soso’ar isan men bir, baise itafofor tit. Anayabin God wa’iwa’irinamaim ma’am Moses itin.
28 Iua auikari Teoso sãkire, ininiã ipaniãtari kãkiti okiniri soti auĩte. Eereka ipaniãtari itakiniri iarẽka ĩronakikoãtaã tinikata. Ininiã Teoso nitiri ipĩkitxi mĩkari iaxitikiri ninoa nopini inapaãpotakasaaki, kona okari Isaeokini merepanika auakani, kotxi atamatari arẽkatxi.
28 Baitumatumamaim Moses Tar Nowaten ana bowabow imatar bobaituw hai rara etawan hidadawiren. Saise Gurusenayan kek ai’in rouwamih nanan Israel hai kek ai’in men narouw hinamorob.
29 Kãkiti Isaeokini auikari Teoso sãkire, ininiã ĩpiriãtarina potxoari uiniti Põkamarariã inakori sonãkakari kimaporiti nopini. Kãkiti Exitokini apaka nirekari inapinina ninoa napini atoko. Txamari iuasaaki ãparaã kanapiriãpe iua kimapori nopini, ininiã ikinika ninoani axãpoãtape.
29 Baitumatumamaim Israel sabuw riy gagamin wabin Red Sea mamah me yanabe hirabon rewan roun hiyen. Baise Egypt baiyowayah hi’ufnunih hirarabon riy matabir maiye re etei himorob.
30 Isaeokini auikari Teoso sãkire, ininiã Xerikoo sitatxiti iakirokana setxi pakini õti. Iuasaaki pirikeri sitatxi ãkitakari irikapoakata, kotxi ninoa kamari Teoso sãkire iaõka.
30 Baitumatumamaim Israel sabuw veya etei umat roun rou’ab tafaram Jericho bar merar gagamin fur ufun hibiwaibibib ufunamaim fur tafofor re sabuw etei himorob.
31 Haapi inakoro kanokarero otxaua mitxi. Eereka oãuikari Teoso sãkire, kotxi oãpakapana kãkiti iuaãtaã apokakani, Teoso iokanatakini, ininiã kona okoriã kãkiti Teoso sãkire mauiãkanikata.
31 Baitumatumamaim babin ef remorayan wabin Rahab sabuw baifanasairayah hi’a’asbunubunuwen i men hi’asabunimih, anayabin Israel orot rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
32 Kiripa apikomoni nisãpiretai? Auapitika apikomoni itomaneri kãkiti Teoso sãkire auiãkani. Kona apakata uatxa nisãpiretinii hĩte Kitxião pirena, Paraki pirena, Sãsão pirena, Xepitee pirena, Tavii pirena, Samoeo pirena, apanakini Teoso sãkire sãpiretakani pirena pakini.
32 Tur i moumurih na’in tema’am baise veya men ema’am boro Gideon, Barak, Samson, Jephthah, David, Samuel naatu dinab oro’orot isah anao kwananowar.
33 Ninoa kãkiti auikari Teoso sãkire. Ininiã inaiatakasaakina Teoso sãkire mauiãkani, ninoa kãiata. Ninoa kamari atão inakarinoka. Iuasaaki apakaparina Teoso sikaenetakiti. Ninoa okaãka ãkitimoni. Iuaritika kona ãkiti okana. Ãkiti nama totaãka iuasaaki.
33 Baitumatumamaim tafaram afa hai aiwob hirouw hinunih, ma gewas ana efamaim sabuw hikaifih bairi hima. Naatu God abisa eomatanih itih, hisinaf lion awah hibit anihimih men hi’anih.
34 Xaminamoni okapeẽkana, iuaritika xamina !arikana. Kona apakata okikona iouata mitaroã. Ninoa mataparani, iuaritika kataparaxinirepeka itxana, kotxi auikarina Teoso sãkire. Neenamatxi auakasaaki, pataparana ninoa, ininiã ãti uãka sotatoakori miteka.
34 Sabuw ata wairaf in bitakir wan hirouw hiyey men e’arahih, afa kaiy wanane hibihir, afa hiririm hi’inu’in hai fair hibai maiye, afa ahay waf wanawanan hirun nah hi’aiseyasey hibat rakit hi’abargiyigiyih.
35 Sitoakoro Teoso sãkire auiãkani iuaĩkana aua imiakori, kotxi Teoso õkitikana ninoa ipĩkasaakina. Apanakini Teoso sãkire auiãkani noropataãka. Imatakanapakaniãrina Teoso sãkire auikinina, okaãkana, iuaritika ninoa !inirekarina itakanapinirina, kotxi ninoa imarotari ãti õti Teoso õkitikana ninoa. Iuasaaki apiaerekata ninoa apakapakiti.
35 Baibin afa taih tuwah morobone God iyawasih itih, afa morob hirubin God hibitumitum isan rakit himisir hibow hirouw biyah hibeyat, biyababan bai’akir gagamin maiyow hibai. Anayabin i hiso’ob morobone misir maiye isan i boro gewasinamaim hinamisir maiye.
36 Apanakini Teoso sãkire auiãkani napetaãka. Inoropataãkana aãpitsaã. Apanakini Teoso sãkire auiãkani iaxirikaãka, kateia ãki taka inaãkana.
36 Afa hi’iyabih hi’uwih kwanikwaniyih naatu hibow hirouw biyah hikwimih, afa hibow hifatumih hin dibur hiya.
37 Apanakini kiporonakaãka kai soroã. Apanakini kãkiti sehotxiã kitxirãkaãka apanĩkaki iĩtona, auãkipanika inakasaakina. Apanakini okapeẽka iouata mitaroã. Apanakini mãka soti auĩte mata, potxi mata pakini. !Kamãkana. !Katiina. Maerekati kamakani nitana ninoa okinina ĩkapani. Imisiritapeẽkana.
37 Afa kabayamaim hirouw himorob, afa naiwah so’omaim hiboro’omen, afa kaiyomaim hiyow himorob, afa bai’akir gagamin maiyow hibai, sheep, goat, bunibunihimaim ar faifuw hisakir hiyon, yababan hibai aurih sawar i’en, aa murumurubih hi’a’akir naatu hirukoukuwih hima hiremor.
38 !Apakata ĩkorapokoriti ninoa ĩkapani, kotxi ninoa iteene erekari.
38 Iti tafaramamaim hai ma isan i men igewasin, sabuw toumanih na’atube arar yan, oyaw an, watu wanawanan, sou wanawanan imaim hi’in hima hiremor.
39 Teosomoni peerekana ninoa, kotxi iteene auikarina iua sãkire. Iuaritika ninoa !apakapapanikari Teoso sikaenetakiti iuasaaki.
39 Sabuw iti etei i hai baitumatumamaim wabih iti tema’am, baise sawar abisa God eo’omatanih men yait ta bai.
40 Teoso nirekari apiari erekari ate ĩkapani. Inirekana ninoa atekata aãpakapiniri isikaenetakiti.
40 Anayabin God ana kok nati sabuw i boro hinama hinakaif saise it bairit auta’imon nati sawar gewasin nafaramit youn.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.