Atos 15
Teoso sãkire amaneri (APUNT) vs AAI
1 Ãtikaka kikiakori Xotéia tõpakini apoka Ãtxiokia sitatxitimoni. Ninoa oerekana Xesosi sãkire auiãkani:
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Paoro, Panapee pakini txana ninoa:
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Iuasaaki Xesosi sãkire auiãkani takapiretanapana ninoa, ininiã Paoro, Panapee, apanakini pakini potorika. Ninoa ĩpirixititakasaakiri Penísia tixini, Samaria tõpa pakini, Paoro sãpiretana ikinimanemoni:
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Eereka Paoro apanakinikata apoka Xerosareẽmoni. Xesosi iokanatakini, kiomãtxiakori, apanakini Xesosi sãkire auiãkani pakini apakapana ninoa. Paoro, Panapee pakini sãpiretari Teoso kamakiti Xoteo minakonimoni.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Iuasaakipeka ãtikaka pariseoakori, Xesosi sãkire auiãkani, apakapapiretana:
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Ininiã ninoa Xesosi iokanatakini, kiomãtxiakorikata apotiitaua, Xoteo minakaniua ĩtoã Teoso takaõtxikare takiko pirena isãkiretinina ĩkapani.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Ninoa iteene sãkirauataka atoko, iua Petro õkitikaua, misãkireta itxana ninoa:
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Teoso imarotari kãkiti ãkixinire sãkire. Iua sikari Erekari Matamatakoti Xoteo minakonimoni. Ininiãkara aimarotari Teoso apakapari Xoteo minakaniua, kotxi isikari Erekari Matamatakoti ninoamoni, atemoni isikini atokotxikana.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Amaerekani ate ãkixinireẽ Teoso makatxakini atokokanera, Teoso makatxakari imaerekanina ãkixinireẽna, kotxi ninoa auikari Xesosi sãkire.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Hĩte txĩkitakari Teoso omanãkarauatini. !Erekari hĩkamakiti. Hĩte nirekari Xesosi sãkire auiãkani kaminiri ikinika Moisesi paniãtakiti, txamari akiomaneakorini kitxakapirĩka !iposotari ikaminirina Moisesi paniãtakiti. Ate apaka !aposotari.
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Moisesini paniãtakiti kamiko !imakatxakari kãkiti maerekani. Amaerekani makatxakaãka, kotxi Xesosi Apiananiri iteene tiretaua ate, ininiã aãuikari isãkire. Ikara atokokana Xoteo minakaniua maerekani makatxakaãka apaka —itxa Petro.
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Panapee, Paoro pakini sãpiretana ninoa Teoso kamakiti Xoteo minakonikata auakasaakina, Teoso kamakiti kãkiti maposotakiniti, posotiiretxi. Ikara isãpiretakasaakina, ikinimane iuaã apotiitakaniua tsorĩkaãnãta. Masãkireninoka itxana.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Panapee, Paoro pakini sãkirauataka atoko, Txiako txari:
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Simão Petro uatxananira isãpiretaua Teoso tiretinina Xoteo minakaniua, kotxi ninoa sauaki imereẽna kãkiti inakitiakori ĩkapani.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Teoso sãkire sãpiretakani kitxakapirĩkarini iõkatsopatapekari ikara atoko inakari sãkiretxiti. Ninoa iõkatsopatapekari:
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 Apiananiri txari: “Eereka nikanapiriã. Noerekai nisãpirena amaneri, notamoni hãpokini ĩkapani. Hĩauĩte Taviini auakasaaki, pamimari hãpokini notamoni. Ikara atoko inakari uatxa xipope, aapokotxi irikakari xipokakari atoko itxa. Aapokotxi amaneri atoko nikamako, ininiã apakatapitika kãkiti apokini notamoni.
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 Ininiã ikini uãkati nitanoko nota. Xoteo minakaniua nota akiritakini ninakitiakori nitanoko nota.”
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 Ikara atoko itxa Apiananiri kitxakapirĩka kãkiti imarotini ĩkapani,
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 —Ininiã notamoni, !erekari apaniãtinina ninoa Xoteo minakaniua, Teoso sãkire auiãkani, ate kiomaneakorini paniãtakiti ikaminina. Ikara atoko inakari pamimari.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Maõtãkikana ninoa. Maiõkatsopata ninoamoni: “!Hinikapiri nipokori teoso kamakorimoni siãkori. Hĩtanoro minakotokatika !hĩsirĩkape. Hĩtaniri minakotikatika hĩsirĩkape. !Hinikapiri nipokori manotsaãtakori xini. Arẽkatxi !hiãtape, !hinikape.” Ikaranokara maiõkatsopata ninoamoni.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Ikaranoka aiõkatsopata, kotxi apikomoni Moisesini paniãtakiti atatsopataãka aiko ãki Xoteoakori apotiitiniãtaãua ikini õti tomatiko õtisaaki. Moisesini sãkire sãpiretaãka ãtipirika ikininape sitatxiti, ninoa iteene imarotini ĩkapani —itxa Txiako ninoamoni.
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Ninoa Xesosi iokanatakini, kiomãtxiakori apaka, ikinimane Xesosi sãkire auiãkani apaka, ninoa apokaerekatari ãtikaka kiki imereinina Ãtxiokia sitatxitimoni Paoro, Panapee pakinikata isinina ĩkapani. Ninoa mereẽri Xotasi inakori, Sírasi inakori pakini. Iua Xotasi uãka Pasapasi inaãka. Xesosi sãkire auiãkani iteene paxitana ninoa ipi.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Xesosi iokanatakini, apanakini pakini iokanatari aãtsopa iõkatsopatakitina Xotasi, Sírasi pakini anikiniri. Ia atoko itxa iua iõkatsopari:
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Ate kenakoenetari Xesosi sãkire auiãkani uai auakani sari hĩtemoni. Ninoa txai hĩte: “Hĩtakariko Teoso takaõtxikare hiĩtoã. Hĩkamariko Moisesini paniãtakiti. Ikara himakamakanisaaki, Teoso !imakatxakapaniri himaerekani.” Ikara atokora itxaina hĩte. Ininiã hĩte kamaxirexinirenoka hĩtxa. Uatxa kona hĩte imarotari atão hĩkamini. Kona ateni paniãtana ninoa ikara atoko inakari isãpiretiniina hĩte.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Ininiãkara ate apotiitaua. Akinika ate apokaerekatari kikiakori amereẽkini hĩtemoni aiokanatini Panapee, Paoro pakinikata. Panapee, Paoro pakini ate tiretakini.
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 Ninoa kikiakori amereẽkini sipeka monõkoriãtaã Apiananiri Xesosi Kristo paniãtakiti ikaminina ĩkapani.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Ate iokanatari Xotasi, Sírasi pakini ninoakata hĩtemoni. Hãpisatoõ ninoa sãpiretaiko ate iokanatsopatakititxikana.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 Erekari Matamatakoti apokaerekatakiti sãkiretxiti, ate apokaerekatakiti sãkiretxiti apaka asãpiretai hĩte uatxa. Paniãtakori apia mimari !apaniãtai hĩte. Ianokara apaniãtakiti sãkiretxiti hĩkamako:
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 “!Hinikapiri nipokori teoso kamakorimoni sikakori. Arẽkatxi !hiãtape, !hinikape. !Hinikapiri nipokori manotsaãtakori xini. !Hĩsirĩkape sitokata pĩtanoro minakotokatika. !Hĩsirĩkape kikikata pĩtaniri minakotikatika.” Iuanokara himakamakaniã, peerekari. Ereẽpiko,
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Paoroma, Panapeema, Xotasima, Sírasima pakini iokanataãka Ãtxiokia sitatxitimoni. Ninoa iuaã apokana. Apotiitana ikinimane Xesosi sãkire auiãkani, ninoamoni sika itxarina iua iõkatsopari.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Atatsopatakana atoko ipoxokoniuatana, kotxi erekapirenari ninoa iokanapirena.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Xotasi, Sírasi pakini Teoso sãkire sãpiretakani itxauana. Ninoa iteene sãkirauata ninoa Xoteo minakaniua isikataparaxiniretinina ĩkapani. Ininiã ninoa Xoteo minakaniua apikomoni auikarina Xesosi sãkire.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Xotasi, Sírasi pakini kaikota iuaãtaã mapaõti. Eereka Xesosi sãkire auiãkani takanapapiretana, Xesosi iokanatakinimoni ikanapiriinina ĩkapani.
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 Iuaritika Sírasi apokaerekatari iuaã ikaikotini.
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Paoro, Panapee pakini kaikotapanika Ãtxiokia sitatxiti. Ninoa apanakinikata oerekari Apiananiri sãkire iua sãkire auiãkanimoni. Isãpiretarina iua sãkire isãkire mimarotakanimoni apaka.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Eereka mapaõtipeka inapaka atoko, Paoro misãkiretari Panapee:
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Panapee nirekari Xoão Marko inakori anikini ninoakata.
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Txamari Paoro !inirekari anikiniri iua.
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Ikara xika itaparakienatakakauana. Eereka iarikana. Panapee anikari Xoão Marko. Maporo ãki iereẽtauana Xipri inakori pokomiriĩtimoni isinina ĩkapani.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Paoro mereẽri Sírasi, iuakata isini ĩkapani. Iuaãtaã Xesosi sãkire auiãkani misãkiretari Teoso, Paoro, Sírasi pakini ĩkapani, Teoso inĩkatinina ĩkapani. Eereka Paoro potorika Sírasikata.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Ĩpirixititarina Síria tixini, Sirísia tixini pakini. Aapokotxi apokasaakina, isãpiretari Xesosi sãkire iuaãtaã auakanimoni. Isikataparaxiniretana Xesosi sãkire auiãkani. Ininiã ninoa apia auikari Xesosi sãkire.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.