2 Coríntios 1

Teoso sãkire amaneri (APUNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nota Paoro, Xesosi Kristo iokanatakitino. Teoso nirekari iokanatinino kãkitimoni isãkire nisãpiretini ĩkapani. Ia aãtsopa niõkatsopata. Aĩtari Tximótxio aua notakata. Ia iõkatsopari niokanata kãkiti Teoso mereẽkinimoni, Korĩto sitatxiti auakanimoni. Apaka ia iõkatsopari niokanata kãkiti Teoso nakitiakorimoni, Akaia tixini auakanimoni.
1 Ayu Paul God ana kokomaim Keriso Jesu ana turabarayan amatar naatu it turat Timothy airi kwa ekalesia sabuw tafaram Corinth kwama’am naatu God ana sabuw etei tafaram Akaiya wanawanan kwama’am isa fef akirum abiyafar.
2 Aĩri Teoso, Xesosi Kristo Apiananiri pakini sikari ikinipoko erekari hĩtemoni. Ikamaerekaxiniretai hĩte.
2 Ayoyoban God it Tamat naatu Regah Jesu Keriso’one manaw kabeber naatu tufuw kwa etei isa nama.
3 Peerekari Teoso. Aãuĩte Xesosi Kristo iri itxaua. Kaamonĩkareri iua. Ãti kãkiti amonĩkakari iua atoko inakari !auari. Amaerekaxinirenisaaki, iua atekata aua. Amaerekaxinireni imakatxakinaua. Iuasaaki imĩkapiritaua.
3 God it Tamat naatu ata Regah Jesu Keriso Tamah, ana merar tanay anayaabin kabeber ana’an ine enan naatu ata baibais etei ana God.
4 Imĩkapiritaua amaerekaxinirenisaaki, ininiã apanakini maerekaxinirenisaaki, iua atokotxikana ate mĩkapiritana ninoa apaka, kotxi aimarotari Teoso mĩkapiritiniua ate.
4 Ata yare moumurih na’in wanawanah tarur i koufair koubainunub ebitit, imih nati koufair koubainunub ta’imon God it bitit, karam sabuw iyab yare koun hiyen tere’er koufair koubainunub tanitih.
5 Kristo iteene misiritaãka, ininiã ate misiritaãka apaka. Iua atokokana Teoso moianatari Kristo, ininiã iua moianataua ate apaka.
5 Anayabin Keriso ana bai’akir bairi tafafaram na’atube God ana koufair Keriso wanawananamaim ata koufair boro gagamin na’in nakarsuwei nare tanab.
6 Apanakini misiritaua, kotxi anirekari Teoso mĩkapiritinii hĩte. Anirekari Teoso makatxakiniri himaerekani. Teoso mĩkapiritaua ate, ininiã hĩte apaka imĩkapirita. Teoso mĩkapiritakasaakii hĩte, isikataparatai himisiritiko hĩpoxokoniritika himĩteenekini ĩkapani. Hĩte misiritiko ate misiritiko atokokana.
6 Aki abi’akir i kwa a koufair naatu a yawas bain isan. Aki koufair abaib kwa auman boro koufair kwanab yate nanub nawainabi a yawas kwanab. Nati bai’akir ta’imon aki na’atube wanawanan arun asora’ub.
7 Aimarotapitikari erekari Teoso sikinii hĩte, kotxi himisiritaãka ate misiritiko atokokana, ininiã Teoso mĩkapiritai hĩte, ate imĩkapiritini atokokana.
7 Imih kwa isa aki nuhifot ama’am, anayabin Keriso ana bai’akir turin kwabaib isan boro God ana koufair nit Keriso wanawananamaim.
8 Aĩtariakori, anirekari hĩxinikiniri ate misiritiko Ásia tixini aãuakasaaki. Iuasaaki iteene amaxikaãka. Kona amĩteenekari. Auãkatari aõkiko.
8 Taitu tuwai’inah aki akokok kwanaso’ob tafaram Asia wanawanan aki hai fokarih kakafih wanawanan arun bai’akir gagamin maiyow abai anot i boro ata morob.
9 Iuasaaki aãkixinireẽ atxa: “Apinapitikako,” atxa. Ikara atoko ininiã, aimarotari kona ate posotiire !auari. Aimarotari Teosonoka sikataparataua, kotxi iua posotari õkitikiniri ipĩkari.
9 Turobe, aki naniyi atatam i morob isan hirubin. Baise iti namamatar i ebi’obaiyit it men taiyuwit tanitutumit, baise God tanitumitum i akisinamo murumurubih ebimisuruwih.
10 Pamonõkoniri iuasaaki, iuaritika Teoso makatxakaua amapinakani ĩkapani. Iua makatxakapanikaua amapinakani ĩkapani. Ate auikari iua sãkire, iuaĩkana imakatxakiniua tĩkane.
10 Morob kakafin wan ayenabo botaiti atit, naatu boro nabotaiti anatit maiye. I tafanamaim aki ai nuhifot i boro na’atuka nabotaititi anatit.
11 Hĩte moianataua ate, kotxi himisãkiretari Teoso ate ĩkapani. Ininiã Teoso kamari hamanaãkiti iaõka, kotxi Teoso kamari erekari atemoni. Eereka kaiãopokori kãkiti sãpiretari Teoso iua ereka inini, kotxi ikamari ninoa amanaãkiti iaõka ate ĩkapani.
11 Na’atube kwa a yoyobanamaim aki kwanibaisi. Saise God boro a yoyoban niya’afuten naatu aki nigegewasini, naatu sabuw moumurin maiyow God boro ana merar hinay aki bigegewasini isan.
12 Ate poxokoniuata, kotxi ate kamari erekarinoka Teoso oerekakitinoka, kãkitimoni, hĩtemoni apaka. Atãonoka anireka akamini kãkitimoni. Aimarotari ikara aãkixinireẽ, ininiã apoxokoniuata. Ikara atoko aãuini, kotxi ikinipoko erekari Teoso sikakiti sikataparataua. Kãkiti imaroreẽ !iposotari ikaminiri iua auini ereka inini, kotxi !kiĩkiteri kãkiti.
12 Aki aora’ara’at anayabin iti tafaramaim ama’am ai not iu’uwi aiyawas naatu ai baita’ay kwa bairit i kakafiyin naatu mutuforomaim asisinaf. Aki ai sinaf etei i Godane men tafaram ana ukwar rerekab, baise God ana manaw ana kabeberamaim.
13 Hãtatsopatakasaakiri aiõkatsopatakiti hĩtemoni, himarotari axinikakiti aãkixinireẽ. Axinikakiti, asãkire pakini ãtinoka itxaua.
13 Anayabin aki fef kwa isa akikirum tur etei i mutufor naatu rereb yah karam kwaniyab boro naniyan kwanab.
14 Hĩte na iteene imarotapanikaua ate, iuaritika ninirekari hĩuikiniua ate, Apiananiri Xesosi uai ikanapiriini õtisaaki, ate iuikinii atokotxikana.
14 Abisa boun akikirum kwanabiyab boro men naniyan kwanab, baise Ata Regah Jesu namatabir nanan ana veya boro kwanaso’ob, aki isai boro kwanaora’ara’at, naatu aki auman boro kwa isa ana’ora’ara’at.
15 Ikara nimarota, ininiã ninirekamari hĩtemoni nisini, ipikata hĩpoxokoniuatini ĩkapani.
15 Anayabin iti isan ayu aitumatum, ayu ayakitifuw wan kwa aninanawani saise kwa agewasin boro tafan tanaya’abar.
16 Masetónia tixinimoni nisini apisapanika, ninirekamari hĩtemoni nisini. Eereka nikanapiriãkasaaki uaimoni, ninirekamari hĩtemoni iuaĩkana nisini, ininiã iuasaaki ninirekamari hĩte iokanatinino nota Xotéia tõpamoni. Txamari na nisa.
16 Ayu akokok ef aumatan au Masedonia ananan anarun ana’iti naatu Masedonia’ane anamamatabir boro anarun ana’iti. Imaibo kwa boro au ef isan kwanibaisu anan Judea.
17 Atxiĩti hĩte txano nota: “Pixinikasaakiri uai papokini, na iteene pinirekari uai papokini,” hĩtxano. Txamari ninirekapitikari napokini hĩtemoni. Na nota xinikari Teoso sãkire mauiãkani xinikakiti atoko, kotxi ninoa sãkire: “Ari, nisapitika,” txamari ãkixinireẽ itxana: “Na nisapani,” itxana.
17 Kwa boro iti na’atube kwanao, namihibe ma yayakitifuw naatu kwahihir ema’am. Kwanotanot ayu orot babin teo tibibasit naatu sinafu’e tema’am i orot ta?
18 Nota sãkire hĩtemoni ninamaã: “Ari nisapitika,” ninakasaaki, nãkixinireẽ apaka txari: “Ari, nisapitika,” nitxa. Teoso atãonoka sãkirauatakari imarotari ikara nisãkire atão inini.
18 God ana tur mar etei turobe eo, imih aki ai tur kwa isa ao i turobe men baifuwen.
19 Sírasi inakori, Tximótxio inakori, nota pakini sãpiretapekai hĩte Teoso ãkiri, Xesosi Kristo sãkire. Xesosi sãkire inamaã auakari, isãkire ãkixinireẽ auakaritxikana isãkireta. “Nikamapitikariko,” inakasaaki, ãkixinireẽ inirekapitikari ikaminiri. Ikamari isãkire iaõka.
19 Anayabin God Natun Jesu Keriso isan kwa wanawanamaim ayu Silas naatu Timothy abibinan i turobe, men baifuwen.
20 Teoso sikaenetakiti kãkitimoni kaiãopokori aua. Iua Kristo sikaua ikinipoko Teoso sikaenetakiti, ininiãkara atxari: “Ameẽ.” Peerekari Teoso, kotxi Kristo sikapitikaua Teoso sikaenetakiti.
20 God ana’omatanen etei i Keriso wanawananamaim hina hiturobe. I wabin i “Turobe.” Imih i wanawananamaim aki “Amen” a’o God wabin abobora’ara’ah.
21 Teosokara sikataparaxiniretai hĩte, ate apaka, Xesosi Kristo amatakanapakani ĩkapani. Teosokara mereẽua iua nakitiakori aniniua ĩkapani.
21 God akisin sinafit kwa aki bairit yanowahit Keriso wanawananamaim tababatkikin,
22 Apaka Teosokara sikaua Erekari Matamatakoti, Teoso nakiti aniniua aimarotini ĩkapani. Iua Erekari Matamatakoti aua aãkixinireẽ. Teoso takaõtxikare itxaua iua. Iua Erekari Matamatakoti merepitipanika Teoso sikakiti atemoni, ininiã aimarotari apikomoni isikapanikaua itanapoko inĩkatakiti ate ĩkapani.
22 I nowanamih ikwahit naatu Anun Kakafiyin dogorotamaim iwan na’atube, i anababahor abistan gewasin boro uf enanan isan.
23 Kona nisari hĩte Korĩto sitatxiti auakanimoni, kotxi kona ninirekari hĩte matinaniuatini hĩte maerekani nisãpiretini xika. Teoso imarotari ikara atão inini.
23 God i ayu au sifroubonenayan na’atube, ayu dogorou wanawanan i so’ob. Ayu akokok kwa aniyaturi imih boro men anamatabir maiye anan Corinth.
24 Hĩauĩte kona ate txaua. Kona apaniãtai: “Ia atoko inakari hãuika. Kona ikara atoko inakari kona hãuikape.” Kona ikara atoko !atxai hĩte, kotxi hĩte auikapitikari Teoso sãkire atão inakari. Aparĩkauata hĩtekata hĩpoxokoniuatini ĩkapani.
24 Aki men kwa abaitumatum anunufuruw, baise bairit tanabow a yasisir isan, anayabin baitumatumamaim kwababatkikin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.