1 Coríntios 1

Teoso sãkire amaneri (APUNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nota Paoro, Xesosi Kristo iokanatakitino. Teoso akiritano iua iokanatakiti nininiua ĩkapani, kotxi inirekari iokanatinino kãkitimoni isãkire nisãpiretini ĩkapani. Aĩtari Sóseni inakori aua notakata uai.
1 Ayu Paul God ana kokomaim eafu atit Keriso Jesu ana Tur abarayan amatar taituwa Sosthenes airi.
2 Niokanatsopata hĩtemoni, kãkiti Xesosi sãkire auiãkani Korĩto sitatxiti auakanimoni. Kristo Xesosi makatxakakini hĩtxaua Teoso ĩkapani. Teoso akiritai hĩte iua nakitiakori hininiua ĩkapani. Apaka niokanatsopata ikini tõpati auakanimoni, aãuĩte Xesosi Kristo uãka akiritakanimoni. Ate auĩte Xesosi, ninoa auĩte apaka itxaua.
2 God ana Ekaleisia nati Corinth wanawanamaim kwama’am, iyabowat afa’af kwabai kwatit Keriso Jesu wanawananamaim kusouwi God ana sabuw kakafiyih kwamatar kwama’am, naatu sabuw efan tata’amaim iyabowat it bairit taikofan ata Regah Jesu Keriso wabinamaim tao takwakwafir auman.
3 Aĩri Teoso, Apiananiri Xesosi Kristo pakini sikari ikinipoko erekari hĩtemoni. Ninoa kamaerekaxiniretai hĩte.
3 Manaw kabeber, tufuw, Tamat Godane naatu ata Regah Jesu Keriso’one kwa etei isa nama.
4 Ãtipirika nimisãkiretari Teoso ia atoko: “Peerekai pite, kotxi Xesosi Kristo sikari ikinipoko erekari Korĩto auakanimoni. Ikara erekari pite sikakiti.
4 Ayu mar etei kwa isa God merarayow abitin, anayabin Keriso Jesu wanawananamaim God manaw kabeber bit isan.
5 Peerekai pite, kotxi pite kamaerekatari ninoa auini. Pite oerekana ninoa sãkire atão inini ĩkapani. Pite kamaimaroretana. Ininiã ninoa sãkire apiaerekata. Ninoa imarore apiaãpota.” Ia atoko nimisãkiretari Teoso.
5 Naatu i wanawananamaim kwa i kwana ef tata’ane totobuyoy wairaf kwamatar, a turamaim naatu not rerekabamaim sawar etei kwaso’ob.
6 Hĩtemoni asãpiretakiti Kristo pirena auapeka hãkixinireẽ. Ininiã iteene hãuikari Kristo sãkire.
6 Anayabin ayu Keriso isan ao’orereb i kwa wanawanamaim matar ebiturobe.
7 Ininiã hiãtapakasaakiri aãuĩte Xesosi Kristo kanapiriini, ikini sereti erekari Teoso sikakiti aua hĩtemoni iua parĩka hĩkamini ĩkapani.
7 Isan imih kwa ata Regah Jesu Keriso na bairerereb isan kwama kwakakaif wanawanan, men kafa’imo ayub ana baigegewasin ta kwasasa’irimih.
8 Hĩte isikataparaxiniretiniritika ikanapiriini õti apokako. Ininiã maerekati hĩtemoni !auari aãuĩte Xesosi Kristo apokasaaki.
8 Naatu God boro nabototofari kwanan ana yomanin, saise ata Regah Jesu Keriso nanan ana Veya’amaim kwa boro aur ubar en na’iti.
9 Teoso kamariko ikara hĩtemoni, kotxi ikinika isãkire iaõka ikamako. Iuakara akiritai hĩte, himoianatiniri imi aãuĩte Xesosi Kristo.
9 God Natun ata Regah Jesu Keriso ana baita’ayomaim bairi run isan ea’afi i kwanitumitum.
10 Nitariakori, aãuĩte Xesosi Kristo posotiireẽ nõtãkikai. Hĩsãkire ãtinoka hĩtxako. !Ninirekari homanatakakiniua. Ninirekari ãtika hĩxinikakiti auini. Ninirekari ãtika hinirekakiti auini.
10 Ata Regah Jesu Keriso ana roubabaruwen fair tafanamaim ayu abifefeyani taitu, abisa isan kwao’o etei kwanibasit, saise kwa wanawanamaim kouseb boro men nama, a not tutufin etei ta’imon namatar kwanama.
11 Nitariakori, Kroee aapoko auakani sãpiretano hĩtekakarika hinaiatakakiniua.
11 Taitu, ayu i Chloe tain tuwan afa hina, kwa wanawananamaim kwama kwabigamigam isan hio anowar.
12 Kotxi apanakini hĩte txari: “Paoro sãkirera nota kĩpita.” Ãtipekana: “Aporo sãkirera nota kĩpita.” Ãtipekana: “Petro sãkirera nota kĩpita.” Ãtipekana: “Kristo sãkirera nota kĩpita.”
12 Ayu boro iti na’atube anao, kwa ta’ita’imon a tur ta ta kwao, o ta kuo, “Ayu i Paul abi’ufunun,” ta kuo, “Ayu Apollos abi’ufunun,” ta kuo, “Ayu Peter abi’ufunun,” naatu ta kuo, “Ayu i Keriso abi’ufunun.”
13 !Apakata ikara atoko hĩkamini. Kristo !ikaiarikaãka. Kona Paoro ipina aamina ĩpiriãmitakari nopini hĩte ĩkapani. Kona Paoro uãkaã hĩpatxisataãka.
13 Keriso i kwatarsisib in kau’ay nanabin matar. Iban Paul onaf afe’en kwa isa morob? Ai Paul bai’ufnuninamih bapataito kwabai?
14 Nisãpiretari Teoso ereka inini, kotxi kona notani patxisatai hĩte. Krispo, Kaio pakininanira nipatxisata. Apikomoni !nipatxisatari kãkiti.
14 Ayu God ana merar ayiy kwa men ta bapataito aitimih, Krisipas naatu Gaius hairi’imo,
15 Ininiã kona kãkiti sãpiretari nipatxisatiniri kãkiti nota uãkaã.
15 imih men yait ta boro inao, ayu i Paul wabinamaim bapataito abai abi’ufunun.
16 Ii. Nimaxinĩkaretari. Nipatxisatari Esitépana, iua aapoko auakani pakini. Apikomoni nipatxisatakini !nixinikaika.
16 (Boro’obo anot Stephanas aawan ana nibur bairi bapataito aitih, baise anotanot men yait ta bapataito aitinimih.)
17 Kristo kona iokanatano nipatxisarauatini ĩkapani. Iokanatano Teoso iokanapirena erekari nisãpiretini ĩkapani. !Inirekari kãkiti sãkireẽ, kãkiti imaroreẽ nisãpirenauatini, kotxi kãkiti imarore !isãpiretari Kristo ipinini aamina ĩpiriãmitakari nopini amaerekani imakatxakini ĩkapani.
17 Anayabin Keriso i men bapataito isan iyafaru’umih, baise tur gewasin binan isan iyafaru, naatu men orot babin maiyow hai tur naatu hai notamaim ana’omih, nati na’atube ana’orerereb Keriso onaf afe’en momorob tur gewasin ana fair boro yabin en namatar.
18 Teoso sãkire mauiãkani uãkatari !kiĩkiteri kãkiti Kristo ipinini aamina ĩpiriãmitakari nopini sãpiretakani. Atepekana, Kristo ipinini sãpiretiko oerekari Teoso posotiire, kotxi Kristo ipinini makatxakari amaerekani.
18 Anayabin onaf ana tur sabuw kasikasiyih isah i yabin en, baise iyabowat tayayawas isat i God ana fair
19 Teoso sãkire iõkatsopatakori kitxakapirĩka txari:
19 Buk Atamaninamaim eo na’atube:
20 Ĩtapari kimaroreri? Ĩtapari apaiaõkarauatakari? Naniparari kaxinikareri ĩkorapokoritikiri? Teoso oerekapekari ĩkorapokoritikiri imarore miĩkiteti imarore atokotxikana inini.
20 Bo orot ukwarin rerekabin menamaim ema’am? Orot kirum so’obayan menamaim ema’am? Naatu orot baibasayan ana not gagamin iti tafaram nowan menamaim ema’am? God iti tafaram ana ukwar rerekab botabir na koko’aw mamatar men kwaso’ob?
21 Paimatireri Teoso, kotxi !auiritari ĩkorapokoriti auakani imarotiniri iua ninoaka imaroreẽ. Apanakinimoni Kristo sãkire sãpiretiko !kiĩkiteri, iuaritika Teoso apokaerekatari imakatxakiniri kãkiti maerekani, Kristo sãkire sãpiretiko auikasaakina.
21 Anayabin God ana ukwar rerekabamaim iwa’an sabuw tafaram ana ukwar rerekabamaim hima’am men karam boro hitaso’ob, naatu sabuw iyab iti tafaram ana ukwar rerekab hibaib, iti tur isan yabin en hirouw hio, baise aki onaf isan abibinanumaim God iti tur bai sinaf sabuw hitumatum yawas hibai.
22 Xoteoakori nirekari atamatiniri Teoso takaõtxikare, isãkire auikinina ĩkapani. Krekoakoripekana nirekari imaroretxi apiari imarotini.
22 Jew hikok ina’inan hita’itin hititurobe naatu Greek sabuw i ukwarerekab hinuwih.
23 Iuaritika ate sãpiretari Kristo ipinini ĩpiriãmitakari nopini amaerekani imakatxakini ĩkapani. Xoteoakori !inirekari ikara asãkire auikinina. Krekoakoripekana uãkatari ikara asãkire miĩkiteti sãkire inini.
23 Baise it i Keriso onaf afe’en hi’onaf momorob isan tabibinan, iti tur Jew sabuw tenonowar i tainih ekuyikuy, naatu Ufun Sabuw tenonowar isah i yabin en.
24 Iuaritika Teoso akiritakini aua Xoteoakori, Krekoakori pakini. Ninoamoni Kristo parĩka oerekari Teoso posotiire. Iua parĩka oerekari Teoso imarore.
24 Baise Jew sabuw naatu Ufun Sabuw wanawanahimaim iyab God eafih hina yawas hibaib, nati sabuw isah Keriso i God ana fair naatu ana ukwar rerekab.
25 Kãkiti uãkatari Teoso imarore !kiĩkiteri, iuaritika axapitiki Teoso imarore apiata. Ikinipoko kãkiti imarore poiãoka. Axapitiki Teoso tapara apiata. Ikinipoko kãkiti tapara poiãoka.
25 Anayabin God ana ukwar rerekab hi’itin koko’aw hirouw hio’o, i orot ana ukwar rerekab natabir, naatu God ana ririmin hi’itin hio’o, i orot ana fair natabir.
26 Nitariakori, Teoso akiritakasaakii, hĩxinikari kãkiti xinikakiti atokokana. Natokopa itxa hĩte iuasaaki? Iuasaaki !kimarorei. !Kaposotiirei iuasaaki. Auĩtetxi !hĩtxaua iuasaaki. Itori hĩte ikara atoko inakani iuasaaki.
26 Taitu, kwa marasika mi’itube kwama’am ana maramaim God ea’afi i kwananot, sabuw hai itininamaim kwa moumur na’in i men not wairafi, men orot faifir, na’atube atufuwamaim men orot gagamih hai rara’ane kwatufuwamih.
27 Teoso mereẽri kãkiti. Ĩkorapokoriti auakani uãkatari ninoa kãkiti Teoso mereẽkini miĩkiteni ininiua. Imereẽna ninoa, kimaroreni ĩkorapokoriti auakani pẽtauatini ĩkapani. Ĩkorapokoriti auakani uãkatari ninoa kãkiti Teoso mereẽkini iõkapetakani ininiua. Imereẽna ninoa, katapararini ĩkorapokoriti auakani pẽtauatini ĩkapani.
27 Baise God tafaram ana sawar koko’aw hirarouw, rubinen sabuw not wairafih ibiya’uhuwih. Naatu tafaram ana sawar ririmih hirarouw rubinen, sabuw fairih ibiya’uhuwih.
28 Iua mereẽri kãkiti. Ĩkorapokoriti auakani uãkatana ninoa Teoso mereẽkini minakani ininiuana. Imereẽri apanakini manirekakini. Imereẽri kãkiti omanatakoni. Kinirepa Teoso mereẽri kãkiti ikara atoko inakani? Teoso oerekari kãkiti, kãkiti uãkatakiti apiari inini na atão.
28 Abisa tafaram itin yabin en rarouw i rubin bai, naatu abisa tafaram itin gagamin rarouw i gurus.
29 Ikara atoko ininiã, kãkiti !iposotari iuikiniua Teoso apisatoõ.
29 Saise men yait ta God nanamaim naora’ara’atamih.
30 Teosora txĩkitakaua Xesosi Kristo nakitiakori aniniua. Kristo nakiti aniniãua, aimarotari imaroretxi atão inakari. Kristo txĩkitakaua atão inakari akamini Teoso apakapiniua ĩkapani. Iua txĩkitakaua Teoso nakitiakori aniniua ĩkapani. Iĩkitxirauata ate ĩkapani ipĩkasaaki.
30 Baise God buwit tana Keriso Jesu wanawananamaim ikofanit naatu sinaf Keriso ata ukwar rerekab matar. Naatu kakafhine rufamit tatit, yamutufurit God ana sabuw kakafiyih tamatar.
31 Teoso sãkire iõkatsopatakori txari:
31 Isan imih Buk Atamaninamaim eo na’atube, “Yait nakokok ora’ara’atamih Regah abisa sisinaf tafanamaim nao ra’ara’at.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.