Mateus 26
Apurinã NT (APU_WBT) vs NTLH
1 Ikara inakari isãpiretaka atoko, Xesosi misãkiretana imoianariakori:
1 Quando Jesus acabou de ensinar essas coisas, disse aos discípulos:
2 —Hĩte imarotari ipi õti napaka atoko aua Páskoa inakori kiiniriti. Iua kiiniriti auakasaaki nota hĩtari iaxitikiri nisikaãkako nimokaiakariakorimoni. Aamina ĩpiriãmitakari nopini nitakaãkako. Iua atoko ipina nitxako —Xesosi txana imoianariakori.
2 — Vocês sabem que daqui a dois dias vai ser comemorada a
3 Iuasaaki sasetotxi auĩteakori, kaiõkatsopareriakori, kiomãtxiakori pakini apotiitaua. Sasetotxi auĩte apiatakari Kaipasi inakori aapoko ãki apotiitauana.
3 Os chefes dos sacerdotes e os líderes judeus se reuniram no palácio de Caifás, o Grande Sacerdote ,
4 Imapapiretarina Xesosi imaĩkinina ĩkapani. Inirekarina Xesosi imaĩkinina apanakini mimarotakinitika. Imisãkiretakakana Xesosi okinina ĩkapani.
4 e fizeram um plano para prender Jesus em segredo e matá-lo.
5 —Kiinirisaaki !amaĩkapaniri. Amaĩkiniãri, apanakini kãkiti naiatamaua ate —itxakakana.
5 Eles diziam: — Não vamos fazer isso durante a festa, para não haver uma revolta no meio do povo.
6 Xesosi auanãta aapokotxi Petánia inakoriãtaã. Isari Simão inakori aapokomoni. Iua Simão mitxi amianatakari, maere matati. Eereka erekapekari.
6 — ausente —
7 Simão aapoko Xesosi auakasaaki, sito apoka iuamoni. Ominari kopitipaki kai kamakori, kai arapástiro inakori. Kopitipaki xãpoka kamariãro. Oa pakaronero. Xesosi nipokonãtakasaaki, oa sito kitakaro kamariãro ikiiã.
7 — ausente —
8 Imoianariakori itikari Xesosi kiiã okitakiniro, ininiã ninoa naiataua: —Kinirepa oa ioanatataro kamariãro?
8 Ao verem aquilo, os discípulos ficaram zangados e disseram: — Que desperdício!
9 Kinirepa kona ovẽtxitataro? Ovẽtxitaãkamaroko oãpakapamaroko txineiro ito, matxineirotenimonikari osikini ĩkapani —itxakakana.
9 Esse perfume poderia ter sido vendido por uma fortuna, e o dinheiro, dado aos pobres.
10 Xesosi imarotari ninoa ikara atoko ininina. —Kinirepa homanatataro oia sito? Erekari okaminano notamoni.
10 Mas Jesus, sabendo o que eles diziam, disse:
11 Auapikanako matxineiroteni hĩtekata. Kona nota auapani hĩtekata.
11 Pois os pobres estarão sempre com vocês, mas eu não.
12 Oia kitakaro kamariãro nikiiã, nota iposope ninini nikatiko apisa.
12 O que ela fez foi perfumar o meu corpo para o meu sepultamento.
13 Atão nisãpiretai hĩte. Teoso iokanapirena erekari sãpiretikoãtaã ikini itixiti, isãpiretaãkako apaka oia sito kitakiniro kamariãro nikiiã, ininiã kãkiti ikini itixiti auakani xinikapikaro oa —Xesosi txana ninoa.
13 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: em qualquer lugar do mundo onde o
14 Eereka Xesosi moianari Xotasi Isikariotxi inakori sari sasetotxi auĩteakorimoni.
14 Então um dos doze discípulos, chamado Judas Iscariotes, foi falar com os chefes dos sacerdotes.
15 —Xesosi nisikiniãi hĩtemoni, kiripa hĩte sikano nota? —itxana ninoa. Ininiã ninoa: —Asikaiko trĩta txineiro ota pirata kamakoro —itxana ninoa. Ininiã iĩkitxitarina.
15 Ele disse: — Quanto vocês me pagam para eu lhes entregar Jesus? E eles lhe pagaram trinta moedas de prata.
16 Eereka Xotasi iãtapari Xesosi poiãonoka kãkitikata auakasaaki, imĩkapiritiniri ĩkapani.
16 E daí em diante Judas ficou procurando uma oportunidade para entregar Jesus.
17 Pão miãtiãkati nikiko kiiniriti potorikini õti, Xesosi moianariakori apoka iuamoni. —Namonipa ate maiamatari Páskoa kiiniriti pite ĩkapani? —itxarina iua.
17 No primeiro dia da Festa dos Pães sem Fermento , os discípulos chegaram perto de Jesus e perguntaram: — Onde é que o senhor quer que a gente prepare o jantar da
18 —Hĩsa sitatximoni. Nisãpiretakiti iaõka hinitari kiki. Hãpokasaakiri, hĩtxariko iua: “Koerekareri txai, ipinini tĩkane kaiamapeka. Ikamariko kiiniri Páskoa inakori pite aapoko imoianariakorikata,” hĩtxako.
18 Ele respondeu:
19 Ininiã imoianariakori kamari Xesosi paniãtakiti iaõka. Imaiamatari ikinika kiiniri ĩkapani.
19 Os discípulos fizeram como Jesus havia mandado e prepararam o jantar da Páscoa.
20 Ĩkanõkapeka inakasaaki, Xesosi imoianariakorikata topãka inipokotinina ĩkapani.
20 Quando anoiteceu, Jesus e os doze discípulos sentaram para comer.
21 Inipokotakasaakina, Xesosi txana: —Atão nisãpiretai hĩte. Ãtika hĩte sauaki mĩkapiritanoko nota.
21 Durante o jantar Jesus disse:
22 Ininiã imoianariakori tsorĩkaãta. Iteene imatinaniuatana. Ãti pimaãri: —Apiananiri, atauako notakani? Iua atokokana ãtipekana: —Apiananiri, atauako notakani? Ikara atoko itxanãtana ikinikana, ipimaaãpotinirina Xesosi.
22 Eles ficaram muito tristes e, um por um, começaram a perguntar: — O senhor não está achando que sou eu; está?
23 Ininiã Xesosi apakapapiretana: —Ia tiitxiã notakata nikakari mĩkapiritanoko.
23 Jesus respondeu:
24 Nota hĩtari iaxitikiri okaãkako. Teoso sãkire iõkatsopatakori sãpiretapekari nipinini tĩkane. Nota hĩtari iaxitikiri mĩkapiritakari iteene misiritaãkako. Erekamariko maponaniãkatika inaãkamako.
24 Pois o
25 Ininiã Xotasi kamĩkapirireri misãkiretari Xesosi: —Koerekareri, atauako notakani? Xesosi apakapapiretari: —Ari, pitepitikara.
25 Então Judas, o traidor, perguntou: — Mestre, o senhor não está achando que sou eu; está? Jesus respondeu:
26 Inipokonãtakasaakina, Xesosi kosekari komiri. Imisãkiretari Teoso: —Erekapitikari ia komiri pisikakiti atemoni —itxa. Eereka imaxinĩkitari, sika itxari imoianariakorimoni. —Apakapa, nika hĩtxako. Ia niĩto —itxana.
26 Enquanto estavam comendo, Jesus pegou o pão e deu graças a Deus. Depois partiu o pão e o deu aos discípulos, dizendo:
27 Eereka ikosekari iãkoanatxi iãriã auini. Imisãkiretari Teoso: —Erekapitikari ia iãriã pisikakiti atemoni —itxa. Eereka sika itxari iãkoanatxi ninoamoni: —Hĩkinika hiãtariko.
27 Em seguida, pegou o cálice de vinho e agradeceu a Deus. Depois passou o cálice aos discípulos, dizendo:
28 Ia niarẽka xiketakari makatxakariko kaiãopokori kãkiti maerekani. Teoso sãpiretapekari kãkiti ikamaenetakiti amaneri kãkiti ĩkapani. Ia niarẽka oerekari kãkiti, Teoso kamapekari ikamaenetakiti.
28 porque isto é o meu sangue, que é derramado em favor de muitos para o perdão dos pecados, o sangue que garante a
29 Atão nisãpiretai. !Niãtaikaroko ovapeẽ, Teoso auĩtetxi ininiãtaãua nimapokakanisaaki. Iuaã napokasaaki niãtari. Amaneri iãriãti niãtako hĩtekata —itxana imoianariakori.
29 Eu afirmo a vocês que nunca mais beberei deste vinho até o dia em que beber com vocês um vinho novo no
30 Xipoka atoko ixikaretarina xikari Teoso ĩkapani. Eereka isana oxiratarimoni Oriva inakorimoni.
30 Então eles cantaram canções de louvor e foram para o monte das Oliveiras.
31 Iuaã Xesosi misãkiretana imoianariakori: —Ia ĩkanõkati hĩkinika hĩte takanapanoko nota, kotxi Teoso sãkire iõkatsopatakori sãpiretapekari ikara atoko inakari. Itxari:itxa Teoso sãkire iõkatsopatakori.
31 E Jesus disse aos discípulos:
32 Ininiã eereka nota nipinaãka atoko, iuaĩkana nõkitikaãkaua atoko, nisako hĩte apisa Kariréiamoni —itxa.
32 Mas, depois que eu ressuscitar, irei adiante de vocês para a Galileia.
33 Ininiã Petro apakapapiretari: —Nota !nitakanapai pite. Atxiĩti ikinimane takanapai, iuaritika kona nota takanapai —itxa.
33 Então Pedro disse a Jesus: — Eu nunca abandonarei o senhor, mesmo que todos o abandonem.
34 Ininiã Xesosi: —Atão nisãpiretai. Ia ĩkanõkati patari sãkirauatini apisapanikako, “!Nimarotari iua,” pitxanoko ipi ãti pakinikata.
34 Mas Jesus lhe disse:
35 Ininiã Petro: —Ikara atoko !nitxapanii pite. Nikipatinii apisapanikamako, nipinamako. Ikinika Xesosi moianariakori ikara atoko itxana.
35 Pedro respondeu: — Eu nunca vou dizer que não o conheço, mesmo que eu tenha de morrer com o senhor! E todos os outros discípulos disseram a mesma coisa.
36 Eereka Xesosi sari imoianariakorikata Xetsémani inakoriãtaã. Xesosi: —Uai hĩitopãka. Ikiraã nisako Teoso nimisãkiretini ĩkapani —itxa Xesosi.
36 Jesus foi com os discípulos para um lugar chamado Getsêmani e lhes disse:
37 Anikari Petro, Sepeteo anaakori ipi pakini iuakata isinina. Iuaã Xesosi tsorĩkaãnãta, imaromaxiretari.
37 Então Jesus foi, levando consigo Pedro e os dois filhos de Zebedeu. Aí ele começou a sentir uma grande tristeza e aflição
38 Imisãkiretana ninoa: —Nixinire imaromaxiretari. Iteene nimaxire, ininiã okaaritano. Uai hĩkaikota. Araõkire hĩtxako —itxana ninoa.
38 e disse a eles:
39 Apikomoni isa, pamaka itxa, misãkireta itxari Teoso: —Niri, atauako apakata pimakatxakiniri nimisiritiko akamoni ĩkari? Kona ninirekari natatsiirauatini. Iuaritika pite nirekiniãri, ininiã nota apaka nirekari —itxari Teoso.
39 Ele foi um pouco mais adiante, ajoelhou-se, encostou o rosto no chão e orou:
40 Iuasaaki ikanapiriã ipi ãti imoianariakori auiniãtaã. Ninoa imakanãta: —Petro, atauako kona hĩte mĩteenekari hĩtikapokotini ãto oaranoka?
40 Depois voltou e encontrou os três discípulos dormindo. Então disse a Pedro:
41 Erepaniko. Hinirekasaakiri maerekati hĩkamini, !hĩkamapiri. Araõkire hĩtxako. Himisãkiretariko Teoso, ininiã !hĩkamari maerekati. Kãkiti xinire atxiĩti !inirekari maerekati ikamini. Txamari kãkiti ĩto tapara poiãoka, ininiã ikamari maerekati. Ininiã erepaniko —Xesosi txari Petro.
41 Vigiem e orem para que não sejam tentados. É fácil querer resistir à tentação; o difícil mesmo é conseguir.
42 Iuaĩkana isa apikomoni Teoso imisãkiretini ĩkapani: —Niri, pinirekiniãri natatsiitiniri nimisiritiko akamoni ĩkari, ininiã nikamapitikariko pinirekakiti —itxari Teoso.
42 Pela segunda vez Jesus foi e orou, dizendo:
43 Iuaĩkana ikanapiriã imoianariakorimoni. Imakanãtapanikana. Itaponoka itxana. Kona iposotarina ikoatinina.
43 Ele voltou de novo e encontrou os discípulos dormindo. Eles estavam com sono e não conseguiam ficar com os olhos abertos.
44 Iuaĩkana Xesosi takanapana, iuaĩkana ikanapiriã iuaãtaãkana. Iuaĩkana misãkireta itxari Teoso. Mitxi atokokana itxa isãkire.
44 Jesus tornou a sair de perto deles e orou pela terceira vez, dizendo as mesmas palavras.
45 Iuaĩkana ikanapiriã imoianariakorimoni: —Himakanãtapanika? Hĩtomanãtapanika? Nisikiko manapi apopeka. Nota hĩtari iaxitikiri nimĩkapiritaãka maerekanimoni nisikiko, inireẽkitina ikaminina ĩkapani.
45 Então voltou até onde os discípulos estavam e perguntou:
46 Hõkitikaua. Masipeka. Hãtapa. Ikiraã ina nota mĩkapiritakari —itxana ninoa.
46 Levantem-se, e vamos embora. Vejam! Aí vem chegando o homem que está me traindo!
47 Xesosi sãkirauanãtapanika inakasaaki, Xotasi, Xesosi mitxi moianari, apoka. Iuakata ina itomaneri kãkiti, saasara mĩkani, piriri mĩkani pakini. Sasetotxi auĩteakori, kiomãtxiakori pakini iokanatana ninoa.
47 Jesus ainda estava falando, quando chegou Judas, um dos doze discípulos. Vinha com ele uma grande multidão armada com espadas e porretes, que tinha sido mandada pelos chefes dos sacerdotes e pelos líderes judeus.
48 Iua Xotasi kamĩkapirireri sãpiretapekana ninoa: —Iuapitipanikarako napitxokapaniko. Himaĩkariko iua napitxokakiti.
48 O traidor tinha combinado com eles um sinal. Ele tinha dito: “Prendam o homem que eu beijar, pois é ele.”
49 Xotasi apoka. Xesosimonipitipo isa. —Ereẽkai koerekareri. Eereka apitxoka itxari.
49 Judas foi até perto de Jesus e disse: — Mestre, que a paz esteja com o senhor! E o beijou.
50 Ininiã Xesosi txari Xotasi: —Nitiretakiti, pikamariko pinirekakiti. Nauiritai —itxari. Iuasaakipeka Xotasikata sikani sakata Xesosimoni, maĩka itxarina.
50 Jesus respondeu: Então eles chegaram, prenderam Jesus e o amarraram.
51 Ãti Xesosi moianari kosekaro saasara. Isauaãkatari sasetotxi auĩte apiatakari nitiri. Itsotakakĩpitatari.
51 Mas um dos que estavam ali com Jesus tirou a espada, atacou um empregado do Grande Sacerdote e cortou uma orelha dele.
52 Ininiã Xesosi txari: —Pitaka saasara mitxi oãuiniãtaã. !Pineenamauatape. Ikeekotxi himaĩkiniã, ãti õti hĩpinako ikeekotxi xika.
52 Aí Jesus disse:
53 !Pimarotari niposotiire. Nota nirekiniãri, nakiritari niri moianatinino nota. Nakiritiniãri, iuasaakipeka iua iokanatamariko seĩ mio initiriakori nota imakatxakinina ĩkapani.
53 Você não sabe que, se eu pedisse ajuda ao meu Pai, ele me mandaria agora mesmo doze exércitos de anjos?
54 Kona nakiritari niri, kotxi Teoso sãkire iõkatsopatakori sãpiretapekari nimaĩkiko tĩkane ia atoko inakari.
54 Mas, nesse caso, como poderia se cumprir aquilo que as
55 Iuasaaki Xesosi misãkiretana iuamoni ĩkani: —Kinirepa himinari saasara, piriri pakini himaĩkinino ĩkapani? !Kiĩtirino nota. !Kikeekono nota. Ikiniõtika niitopãka Teoso misãkiretiko aikoti ãki noerekinii hĩte. Iuasaaki kona himaĩkano.
55 Depois Jesus disse para aquela gente:
56 Ia atoko himaĩkano, kotxi kitxakapirĩka Teoso sãkire sãpiretakani iõkatsopatapekari ia atoko himaĩkinino. Ininiã Teoso sãkire iõkatsopatakori iaõka uatxa apokapeka —itxa Xesosi. Iuasaakipeka Xesosi moianariakori asikari iua, miteka itxana.
56 Mas tudo isso está acontecendo para se cumprir o que os Então todos os discípulos abandonaram Jesus e fugiram.
57 Ninoa Xesosi maĩkakani anikari Xesosi Kaipasi aapokomoni. Iua Kaipasi sasetotxi auĩte apiatakari itxaua. Iuaãtaã kaiõkatsopareriakori, kiomãtxiakori pakini apotiitapekaua iuasaaki.
57 Os homens que prenderam Jesus o levaram até a casa do Grande Sacerdote Caifás, onde estavam reunidos alguns mestres da Lei e alguns líderes judeus.
58 Ninoa anikasaakiri Xesosi, Petro sari Xesosi tikini. Ikira atoko auaãponãta. Sasetotxi auĩte apiatakari aapoko takote isa. Iĩroã pirikere ãki. Iitopãka Kaipasi nitiriakorikata. Kiatokopa inaãkapani Xesosi, ininiãra isa Xesosi tikini imarotiniri ĩkapani.
58 Pedro seguiu Jesus de longe até o pátio da casa do Grande Sacerdote. Entrou e sentou-se com os guardas para ver como aquilo ia terminar.
59 Kaipasi aapoko ãki Sasetotxi auĩteakori, kiomãtxiakori, ikinika Xoteo auĩteakori pakini nitana kãkiti aãpirena kamakani Xesosi okinina ĩkapani.
59 Os chefes dos sacerdotes e todo o Conselho Superior estavam procurando alguma acusação falsa contra Jesus a fim de o condenar à morte.
60 Itori kãkiti sãpiretari aãpirena Xesosi ikamapiretinina. Txamari ixika !auari Xesosi okinina ĩkapani. Eereka apokana ipi aãpirena kamakani.
60 Mas não puderam encontrar nada contra ele, embora muitos se levantassem para dizer mentiras a respeito dele. Afinal dois homens se apresentaram
61 Ninoa txari: —Ia kiki txari: “Nota posotari aiko Teoso misãkiretiko nirikini. Ipi ãti õtisaaki niposotari iuaĩkana nõkitikiniri,” itxa isãkire. Kona atão ninoa sãkire.
61 e disseram: — Este homem afirmou: “Eu posso destruir o Templo de Deus e construí-lo de novo em três dias.”
62 Sasetotxi auĩte apiatakari õkitikaua. —Kona papakapapiretatari pitemoni apoĩrauatakani? Atãokani piposotatari ikara atoko pikamini? —itxari Xesosi.
62 Aí o Grande Sacerdote se levantou e perguntou a Jesus: — Você não vai se defender desta acusação?
63 Xesosi !kasãkireri. Ininiã sasetotxi auĩte apiatakari iuaĩkana misãkiretari Xesosi: —Uatxa nipimaãi Teoso mipĩkati apisatoõ. Atãonani pisãpiretaua. Pite, Teoso mereẽkiti pitxataua? Teoso ãkirikai pite? —itxari Xesosi, kotxi inirekari Xesosi kerokiniri isãkire.
63 Mas Jesus ficou calado. Então o Grande Sacerdote tornou a perguntar: — Em nome do Deus vivo, eu exijo que você diga para nós: você é o
64 —Ari, iuapitikarano. Nisãpiretaiko hĩte hĩkinika. Hãtamatariko kãkiti itari iaxitikiri topãkini Kaposotiireri kikomoni. Hãtapariko kãkiti itari iaxitikiri uai apokaãpotini katxiãri ãki —Xesosi txana ninoa.
64 Jesus respondeu:
65 Sasetotxi auĩte apiatakari kenakotari ikara Xesosi sãkire. Iuasaakipeka iua matsorãkari imãka, kotxi kona xatiki ipotxitari Xesosi sãkire. —Maerekati isãkire: “Teoso ãkirirano,” itxa. !Anirekaikari apanakini kamapiretiniri Xesosi. Uatxaika hĩkenakotapekari isãkire maerekati.
65 Aí o Grande Sacerdote rasgou as suas próprias roupas e disse: — Ele
66 Kiãtokopa atxatari Xesosi? —itxana ninoa. —Ixika auapeka ipinini ĩkapani ininiã uatxa okaãkapitikako —ninoa txari iua.
66 Então, o que resolvem? Eles responderam: — Ele é culpado e deve morrer!
67 Eereka ikiisokatoõtarina. Iãsokarina. Apanakini aritoõtari Xesosi.
67 Em seguida cuspiram no rosto de Jesus e deram bofetadas nele. E os que batiam nele
68 —Pite Teoso mereẽkiti pininiãua, pisãpiretaua, kipa aritai? —itxarina iua. Inapetarina.
68 diziam: — Ei, Messias, adivinhe para nós quem foi que bateu em você!
69 Iuasaaki Petro topãkanãta mapara pirikeri ãki. Ãtokoro Kaipasi nitero sari iuamoni. —Pite Xesosi Kariréiakiri moianaripitikarai —otxari iua.
69 Pedro estava sentado lá fora no pátio, quando uma das empregadas chegou perto dele e disse: — Você também estava com Jesus da Galileia.
70 Txamari iua kipatari ikinimane apisatoõ. —!Nimarotari ikara atoko pinanãtakiti.
70 Mas ele negou diante de todos, dizendo: — Eu não sei do que é que você está falando.
71 Ininiã isa pirikeri ĩroãnakikomoni. Iuaã ãto ãtokoropekana Kaipasi nitero atamatari iua. Ininiã osãpiretana kãkiti iuaã auakani: —Xesosi Nasareekiri moianaripitikara ikira —otxa.
71 Depois foi para a entrada do pátio. Outra empregada o viu e disse às pessoas que estavam ali: — Ele estava com Jesus de Nazaré.
72 Iuaĩkana ikipatari: —Teoso imarotari iua kiki nimimarotakani —itxa.
72 Pedro negou outra vez, respondendo: — Juro que não conheço esse homem!
73 Eereka paĩtiki atoko kikiãkini iuaã auakani sari Petromoni: —Pite atãopitika iua moianaripitikarai, kotxi pisãkire ipinimoni. Kãkiti Kariréiakiri sãkire atokokana, Xesosi sãkire atokokana pitxa pite sãkire —ninoa txari Petro.
73 Pouco depois, os que estavam ali chegaram perto de Pedro e disseram: — O seu modo de falar mostra que, de fato, você também é um deles.
74 Ininiã Petro apakapapiretana: —Atão nisãkire minakaniãua Teoso misiritanoko. Nisãkire atãopitika. !Nimarotari iua kiki —itxama. Iuasaakipeka patari sãkirauata.
74 Então Pedro disse: — Juro que não conheço esse homem! Que Deus me castigue se não estou dizendo a verdade! Naquele instante o galo cantou,
75 Ikara ikenakotakasaaki, Petro xinikari Xesosi sãkire, kotxi mitxipe Xesosi txari iua: “Patari sãkirauatini apisapanikako, ipi ãti pakinikata, ‘!Nimarotari iua,’ pitxanoko.” Ininiã Petro sipeka. Itxiapakata.
75 e Pedro lembrou que Jesus lhe tinha dito: “Antes que o galo cante, você dirá três vezes que não me conhece.” Então Pedro saiu dali e chorou amargamente.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.