Lucas 9
Apurinã NT (APU_WBT) vs NTLH
1 Xesosi akiritana imoianariakori tosi apotiitiniuana ĩkapani. Iuasaaki isikataparatana. Isikaposotiiretana maerekani matamatakoni iokanatinina ĩkapani, amianari imakatxakinina ĩkapani.
1 Jesus chamou os doze discípulos e lhes deu poder e autoridade para expulsar todos os demônios e curar doenças.
2 Eereka iokanatana imoianariakori kãkitimoni Teoso auĩtetxi ininiãua isãpiretinina ĩkapani, amianatakani erekapeka itxĩkitakinina ĩkapani.
2 Então os enviou para anunciarem o Reino de Deus e curarem os doentes.
3 Xesosi txana ninoa: —Hĩsikasaaki, !hanikapiri hĩtii. Na hĩtsonere !hanikape. Na sakora, na nipokori, na txineiro, na ãti himãka, !hanikape.
3 Ele disse:
4 Kãkiti apakapakasaakii, iuaã ninoa aapoko hĩkaikota iua sitatxiti hãuakasaaki.
4 Quando vocês entrarem numa cidade, fiquem na casa em que forem recebidos até irem embora daquele lugar.
5 Kãkiti mapakapakaniãi, hĩtakanapari iua sitatxiti. Hõsipikasaakiri, hĩkaxipokariko kipatxi hĩkitiãkiri. Ikara oerekana iua sitatxiti auakani Teoso misiritanako ninoa, kotxi !inirekarina ikenakotinirina Teoso sãkire —itxa Xesosi imoianariakorimoni.
5 Mas, se forem mal recebidos, saiam logo daquela cidade. E na saída sacudam o pó das suas sandálias, como sinal de protesto contra aquela gente.
6 Eereka imoianariakori potorika. Ninoa sari ikinipoko aapokotxiti. Isãpiretarina Teoso iokanapirena erekari aapokotxiã auakanimoni. Erekapeka itxĩkitakana amianatakani ikini aapokotxiti auakani.
6 Os discípulos então saíram de viagem e andaram por todos os povoados, anunciando o evangelho e curando doentes por toda parte.
7 Erotxi Kariréia tõpa auakani auĩte kenakopiretari Xesosi pirena. Maerekaxiniretinoka itxa, kotxi kãkiti sãpiretari: —Xoão kapatxisareri iuaĩkana auãki itxapekaua. Iuara Xesosi txaua —itxana.
7 Herodes, o governador da Galileia, ouviu falar de tudo o que estava acontecendo e ficou sem saber o que pensar. Pois alguns diziam que João Batista tinha sido ressuscitado,
8 Apanakini sãpiretari: —Eríasi iuaĩkana uatxa auãki itxapekaua. Iuara Xesosi txaua —itxana. Apanakinipekana: —Teoso sãkire sãpiretakari kitxakapirĩka auakari iuaĩkana uatxa auãki itxapekaua. Iuara Xesosi txaua —itxana.
8 outros diziam que Elias tinha aparecido, e outros ainda que um dos antigos profetas havia ressuscitado.
9 Erotxi txari: —Notara paniãtari Xoão nopi tsotakiko, ininiã Xesosi kona Xoãoni. Kiripitipa Xesosi? Ãtipirika nikenakopiretari iposotiire —itxa Erotxi. Kinirão aõkitaka itxari Xesosi.
9 Mas Herodes disse: — Eu mesmo mandei cortar a cabeça de João. Quem será então esse homem de quem ouço falar essas coisas? E Herodes procurava ver Jesus.
10 Ninoa Xesosi iokanatakini kanapiripeka iuamoni. Ikinika ikamakitina isãpiretarina Xesosi. Eereka Xesosi anikana ninoa kãkiti mauakaniãtaã, Petsáita sitatxiti takote. Ninoanoka sari iuaã.
10 Os apóstolos voltaram e contaram a Jesus tudo o que haviam feito. Então ele os levou consigo, e foram sozinhos para o povoado de Betsaida.
11 Txamari apanakini kenakopiretari Xesosi sinimoni, ininiã kãkitipokoni sari iua tikini. Ninoa apokasaaki Xesosimoni, Xesosi apakapana ipoxokoniritika. Isãpiretana Teoso auĩtetxi ininiãua. Erekapeka itxĩkitakana amianatakani.
11 Mas as multidões souberam disso e o seguiram. E Jesus os recebeu, falou a respeito do Reino de Deus e curou os que precisavam ser curados.
12 Tinĩtikita imoianariakori tosi pakini apoka iuamoni: —Piokanatana kãkiti aapokotxi imatokotinimoni inipokotinina ĩkapani, imakinina ĩkapani, kotxi uai aapokotxi mauakaniãtaã —itxarina Xesosi.
12 Estava anoitecendo, e por isso os doze apóstolos foram e disseram a Jesus: — Mande esta gente embora. Eles podem ir aos povoados e sítios que ficam por perto daqui e lá encontrarão o que comer e onde ficar, pois este lugar é deserto.
13 Txamari Xesosi txana: —Hĩtekarako sikakienatana ninoa. Ininiã ninoa: —Poiãonoka nipokori aua atemoni, sĩkonoka komiri, ipinoka ximaki pakininokara aua. !Apakata aiamotiniri nipokori kaiãopokori kãkiti asikakienatini ĩkapani —itxarina Xesosi.
13 Mas Jesus respondeu: Os discípulos disseram: — Só temos cinco pães e dois peixes. O senhor quer que a gente vá comprar comida para toda esta multidão?
14 Iuaãtaã kikiakorinoka sĩko mio auakata. Xesosi paniãtana imoianariakori: —Hĩpaniãtari kãkiti topãkini, uai sĩkoẽta, apikomoni iuaĩkana sĩkoẽta, apikomoni iuaĩkana sĩkoẽta, txaãpokata kãkiti —itxa.
14 Estavam ali mais ou menos cinco mil homens. Jesus ordenou aos seus discípulos:
15 Ininiã imoianariakori paniãtari kãkiti ikara atoko iitopãkinina. Ininiã ninoa topãka.
15 Os discípulos obedeceram e mandaram que todos se sentassem.
16 Iuasaaki Xesosi kosekari komiri sĩko, ximaki ipi pakini. Iaxiti ionakaãta, misãkireta itxari Teoso: —Peerekari ia nipokori pisikakiti —itxa. Iuasaaki ixanakari komiri, ximaki pakini, sika itxari imoianariakorimoni, ininiã ninoa sikari kãkitimoni.
16 Aí Jesus pegou os cinco pães e os dois peixes, olhou para o céu e deu graças a Deus por eles. Depois partiu os pães e os peixes e os entregou aos discípulos para que eles distribuíssem ao povo.
17 Ikinimane nikari, kamitopeka itxana. Eereka Xesosi moianariakori amari nipokori itetakori. Ixãpokakarina kotari tosi pakini.
17 Todos comeram e ficaram satisfeitos, e os discípulos ainda encheram doze cestos com os pedaços que sobraram.
18 Ãti õti Xesosi iuanani misãkiretari Teoso. Eereka imoianariakori apoka iuamoni. Ipimaãna: —Kiripa kãkiti uãkatano nota? —itxa.
18 Certa vez Jesus estava sozinho, orando, e os discípulos chegaram perto dele. Então ele perguntou:
19 Ininiã ninoa: —Apanakini xinikakiti pite Xoão kapatxisareri pitxaua. Apanakinipekana xinikakiti pite Eríasi pitxaua. Apanakinipekana xinikakiti pite Teoso sãkire sãpiretakari kitxakapirĩka auakari iuaĩkana auãki inakari pitxaua —itxarina Xesosi.
19 Eles responderam: — Alguns dizem que o senhor é João Batista; outros, que é Elias; e outros, que é um dos
20 Ininiã Xesosi: —Hĩtepekana, kipa hĩte uãkatano nota? —itxa. Petro apakapapiretari: —Pite Teoso mereẽkiti kãkiti iãtapanãtakiti pitxaua —itxa.
20 — E vocês? Quem vocês dizem que eu sou? — perguntou Jesus. Pedro respondeu: — O
21 Ininiã Xesosi iteene pinitari ikara apanakinimoni imasãpiretakani.
21 Então Jesus proibiu os discípulos de contarem isso a qualquer pessoa.
22 Ininiã Xesosi: —Nota hĩtari iaxitikiri iteene natatsiitariko nimisiritiko. Kiomãtxiakori, sasetotxi auĩteakori, kaiõkatsoparerini pakini !inirekano nota, ininiã nokaãkako. Ipi ãti õtisaaki Teoso õkitikanoko nota iuaĩkana auãki ninini ĩkapani —itxari imoianariakori.
22 E continuou:
23 Eereka isãpiretari ikinimane: —Notakata kinirão sika pinakasaaki, piteka pinireẽkiti kona pixinikape. Notakata kinirão sika pinakasaaki, nota misiritiko atokokana pimisiritaãkako. Ia atoko pinirekiniã ikiniõtika, notakata pisapitikako.
23 Depois disse a todos:
24 Pite ãtipirika kaminiãri piteka nireẽkitinoka, ininiã pinireẽkiti xipokapitikako pitekata. Pite nireẽkiti xipokiniã, nota sãkire pauikini xika, Teoso iokanapirena erekari pisãpiretini xika, pite auapininiika txako Teosokata.
24 Pois quem põe os seus próprios interesses em primeiro lugar nunca terá a vida verdadeira; mas quem esquece a si mesmo por minha causa terá a vida verdadeira.
25 Atxiĩti papakapari ikinipoko tiitxi, ikini itixiti auakani tii, pinakiti ĩkapani. Atxiĩti iua tiitxi xika kona pikĩpitari Teoso sãkire, ininiã kona pikaikota ãtipirika Teosokata. Ikara atoko ininiã, erekari atxiĩti ikinipoko tiitxi auinii? Konapitini. Apiaerekata Teosokata ãtipirika pikaikotini.
25 O que adianta alguém ganhar o mundo inteiro, mas perder a vida verdadeira e ser destruído?
26 Pipẽtatiniãno nota, pipẽtatiniãri nisãkire, nota kãkiti itari iaxitikiri pẽtataiko pite uai nikanapiriãkasaaki. Peerekari iuasaaki uai nikanapiriini õti. Iuasaaki kãkiti imarotariko niposotiire, niri posotiire, initiriakori iaxitikini posotiire apaka. Teoso nitiriakori erekarini itxauana.
26 Pois, se alguém tiver vergonha de mim e do meu ensinamento, então o Filho do Homem também terá vergonha dessa pessoa, quando ele vier na sua
27 Atão nisãpiretai, apanakini hĩte uatxa uai auakanii, hĩpinini apisapanika himarotari Teoso auĩtetxi ininiãua —itxa Xesosi.
27 Eu afirmo a vocês que estão aqui algumas pessoas que não morrerão antes de ver o
28 Ãti semanati napaka atoko, Xesosi anikana Petro, Xoão, Txiako pakini. Ikanĩkana oxiratari nopini Teoso imisãkiretini ĩkapani.
28 Mais ou menos uma semana depois de ter dito essas coisas, Jesus levou Pedro, João e Tiago e subiu o monte para orar.
29 Teosokata isãkirauanãtakasaaki, itoõ ipinipo itxa, imãka ponika, kasarori.
29 Enquanto orava, o seu rosto mudou de aparência, e a sua roupa ficou muito branca e brilhante.
30 Iuasaaki ipi kiki tokiã iuaã, Moisesi, Eríasi pakini. Isãkirauatana Xesosikata.
30 De repente, dois homens apareceram ali e começaram a falar com ele. Eram Moisés e Elias,
31 Ninoa iotximere aua, kotxi ipotorikana Teoso tixine. Isãkirauatana Xesosikata, Xesosi ipinini pirena, mapa semanati napaka atoko Xerosareẽ ipinini Teoso paniãtakiti ikamini ĩkapani.
31 que estavam cercados por um brilho celestial. Eles falavam com Jesus a respeito da morte que, de acordo com a vontade de Deus, ele ia sofrer em Jerusalém.
32 Iuasaaki Petro, Xoão, Txiako pakini imakanãta. Eereka imerekana. Atamatarina Xesosi iotximere. Atamatarina ninoa ipi kiki iuakata itiminina.
32 Pedro e os seus companheiros estavam dormindo profundamente, mas acordaram e viram a glória de Jesus e os dois homens que estavam com ele.
33 Moisesi, Eríasi, takapiretakasaakiri Xesosi, Petro akiritari Xesosi: —Koerekareri, erekari uai akaikotini. Makamari papiri ipi ãti pakini, pite ĩkapani, Moisesi ĩkapani, Eríasi ĩkapani —itxa. Txamari maxikatiĩka isãkirauata. !Imarotari amanaãkiti.
33 Quando esses dois homens estavam se afastando de Jesus, Pedro disse: — Mestre, como é bom estarmos aqui! Vamos armar três barracas: uma para o senhor, outra para Moisés e outra para Elias. Pedro não sabia o que estava dizendo.
34 Petro sãkirauanãtakasaaki, katxiãri apoka. Xesosi moianariakori pĩkarauata katxiãri ãki auakasaakina. Katxiãri ãkitana.
34 Ele ainda estava falando, quando apareceu uma nuvem e os cobriu. Os discípulos ficaram com medo quando a nuvem desceu sobre eles.
35 Katxiãri ãki ikenakotaãka sãkiretxi: —Ere namarite, nitiretakiti. Hĩkenakotariko iua sãkire —itxa.
35 E da nuvem veio uma voz, que disse: — Este é o meu Filho, o meu escolhido. Escutem o que ele diz!
36 Isãkirauataka atoko Xesosi moianariakori atamatari Xesosinani. Eereka !isãpiretarina itikakitina apanakinimoni. Masãkirenika itxana.
36 Quando a voz parou, eles viram que Jesus estava sozinho. Os discípulos ficaram calados e naquela ocasião não disseram nada a ninguém sobre o que tinham visto.
37 Katimatinĩkata iokiriĩtana. Iuasaaki kãkitipokoni apoka Xesosimoni.
37 No dia seguinte eles desceram do monte, e uma grande multidão veio se encontrar com Jesus.
38 Ninoa sauaki kiki akiritari Xesosi: —Koerekareri, patamatari nota ãkiri imatonõkari namarite.
38 Aí um homem que estava no meio do povo começou a gritar: — Mestre, peço ao senhor pelo meu filho, o meu único filho!
39 Ãtipirika maerekati matamatakoti maĩkari iua. Iuasaaki akiripoakata, okarakataua. Isorikipekata inamamoni. Maerekati matamatakoti kamatsiitari namarite. Poiãonoka itakanapari.
39 Um espírito mau o agarra, e, de repente, o menino dá um grito e começa a ter convulsões e a espumar pela boca. O espírito o maltrata e não o solta de jeito nenhum.
40 Iteene namanaãpekari pimoianariakori omitikiniri, txamari !iposotarina —itxa Xesosimoni.
40 Já pedi aos discípulos do senhor que expulsassem o espírito mau, mas eles não conseguiram.
41 Ininiã Xesosi txari kãkitimoni: —!Kauikarei hĩte. Maerekati kamakanii hĩte. Kipakinikananipa Teoso nirekatari hĩtekata nauini? Kipakinikananipa Teoso nirekatari hĩte nimĩteenekini? —itxa. Eereka ipaniãtari iua kiki: —Pamarite pimina uai.
41 Jesus respondeu: Então disse ao homem: — Traga o seu filho aqui.
42 Iua amarini apokaãpotakasaaki, maerekati matamatakoti irikari ixiti. Amarini okarakataua. Xesosi paniãtari maerekati takanapiniri amarini. Erekapeka itxĩkitakari amarini, ininiã isika iua iuaĩkana irimoni.
42 Quando o menino estava chegando, teve um ataque, e o demônio o jogou no chão. Então Jesus deu uma ordem ao espírito mau, curou o menino e o entregou ao pai.
43 Ikinimane tsorĩkaãta Teoso posotiire itikasaakina. Xesosi Iuaĩkana Sãpiretari Ipinini (Mateo 17.22-23; Marko 9.30-32) Ikinimane tsorĩkaãtakasaaki, Xesosi misãkiretari imoianariakori.
43 E todos ficaram admirados com o grande poder de Deus. Todos estavam admirados com o que Jesus fazia, e ele disse aos discípulos:
44 —!Himaxinĩkaretapiri uatxa nisãpiretakiti. Nota hĩtari iaxitikiri mĩkapiritaãkako. Nisikaãkako kãkitimoni ninoaka nirekakiti ikaminina ĩkapani —Xesosi txana ninoa.
44 — Não esqueçam o que vou dizer a vocês: o
45 Imoianariakori kenakotari Xesosi sãkire, txamari !imarotarina isãpiretakiti. Teoso !nirekari ninoa imarotiniri Xesosi sãpiretakiti iuasaaki. Ninoa pĩkari Xesosi ipimainina isãkire oerekinina ĩkapani.
45 Mas eles não entenderam isso, pois o que essas palavras queriam dizer tinha sido escondido deles para que não as entendessem. E eles estavam com medo de fazer perguntas a Jesus sobre o assunto.
46 Ãti õti Xesosi moianariakori !auikakauana isãkirena, kotxi inirekarina imarotinirina apiatakari ninoa sauaki auakari.
46 Os discípulos começaram a conversar sobre qual deles era o mais importante.
47 Xesosi imarotari ninoa xinikakiti, ininiã iminari amarini ninoamoni. Xesosikata tima itxa amarini.
47 Mas Jesus sabia o que eles estavam pensando. Então pegou uma criança e a pôs ao seu lado.
48 Iuasaaki Xesosi txana: —Papakapiniãri amarini ia atoko inakari, papakapano nota apaka. Papakapiniãno nota, papakapari niokanatakiri apaka. Iuaka poiãotakakariua hĩte sauaki, iuarako apiatakari txauako —itxa Xesosi.
48 Aí disse:
49 Xoão sãpiretari Xesosi: —Koerekareri, ate kenakotari kiki omitikinina maerekani matamatakoni pite uãkaã. Ate sãpiretari iua kiki ikara atoko inakari imakamakani, kotxi kona pimoianarini iua —itxa.
49 João disse: — Mestre, vimos um homem que expulsa demônios pelo poder do nome do senhor, mas nós o proibimos de fazer isso porque ele não é do nosso grupo.
50 Ininiã Xesosi: —!Hĩotokakapiri ikara atoko inakari ikamini, kotxi iua kiki !omanataua ate. Iua apamonĩkaua ate —itxa.
50 Então Jesus disse a João e aos outros discípulos:
51 Teoso tixine iuaĩkana Xesosi kanapiriini õti apokaãpota, ininiã Xesosi ãkixinireẽ txari: —Nisapitikako Xerosareẽmoni.
51 Como estava chegando o tempo de Jesus ir para o céu, ele resolveu ir para Jerusalém.
52 Iokanatari kãkiti iua apisa, imakiniãtaã initinina ĩkapani. Ipixinipokoriti ninoa kãkiti nitari imakiniãtaã aapokotxi Samaria auakani auiniãtaã.
52 Então mandou que alguns mensageiros fossem na frente. No caminho eles entraram em um povoado da região de Samaria a fim de prepararem um lugar para ele.
53 Txamari kãkiti iuaãtaã !inirekarina Xesosi apakapinina, kotxi iua nirekari Xerosareẽmoni isini. Samaria auakani omanatana Xerosareẽ auakani.
53 Mas os moradores dali não quiseram receber Jesus porque viram que ele estava indo para Jerusalém.
54 Txiako, Xoão pakini kenakopiretari ikara ene. Iuasaaki ipimaãrina Xesosi: —Apiananiri, pinirekatari aamanainiri Teoso xamina iaxitikiri iokanatini ninoamoni ixipokinirina ĩkapani?
54 Quando os seus discípulos Tiago e João viram isso, disseram: — O senhor quer que a gente mande descer fogo do céu para acabar com estas pessoas?
55 Txamari Xesosi pinitana, isãkirena maerekani xika.
55 Porém Jesus, virando-se para eles, os repreendeu.
56 —Nota, hĩtari iaxitikiri kona kãkiti nixipokini ĩkapanini napoka uai. Kãkiti maerekani nimakatxakini ĩkapanira uaimoni nina —Xesosi txari Txiako, Xoão pakini. Eereka ninoa sari apikoxiti apanakini kãkiti auiniãtaãmoni.
56 Então ele e os seus discípulos foram para outro povoado.
57 Xesosi imoianariakorikata saãpotakasaaki kimaporiã, kiki txari Xesosi: —Apiananiri, pite sinimoni nota apaka sako.
57 Quando Jesus e os discípulos iam pelo caminho, um homem disse a Jesus: — Eu estou pronto a seguir o senhor para qualquer lugar onde o senhor for.
58 Ininiã Xesosi: —Karikori aripa auini. Kakoari kotipiriki auini, txamari nota hĩtari iaxitikiri nimakiniãtaã !auari. Pimoianatiniãno, ikara atoko pimisiritiko pinireka atxiĩti? —itxa Xesosi.
58 Então Jesus disse:
59 Xesosi txari ãti kiki: —Notakata pisako. Txamari iua kiki: —Koerekareri, merepanika ninirekari niãtapiniri niri ipinini —itxa.
59 Aí ele disse para outro homem: Mas ele respondeu: — Senhor, primeiro deixe que eu volte e sepulte o meu pai.
60 Ininiã Xesosi: —Ikara piparĩka pauiritari ãti kamini. Piparĩka apiari uatxa aua. Pite sari kãkitimoni. Pisãpiretanako Teoso auĩtetxi ininiãua —itxa Xesosi iuamoni.
60 Jesus disse:
61 Ãti kikipekana txari Xesosi: —Koerekareri, nota pimoianari nitxamauako. Mitxi pauiritano nikanapiriini nauinimoni. Nitakapiretanapana ninirimane —itxari.
61 Outro homem disse: — Eu seguirei o senhor, mas primeiro deixe que eu vá me despedir da minha família.
62 Ininiã Xesosi: —Teoso kimaporeẽ potoriãkari nirekiniãri mitxi ikamakiti iuaĩkana ikamini, !apakata iparĩkauatini aãuĩte Teoso ĩkapani —itxa Xesosi.
62 Jesus respondeu:
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.